Trumpa apžvalga
- Priežastys: pvz., psichinė perkrova, stresas, miego sutrikimai, maistinių medžiagų trūkumas, per mažas pratimas, kraujotakos sutrikimai, pagrindinės ligos, tokios kaip alergijos, demencija, inkstų silpnumas (inkstų nepakankamumas), anoreksija, žemas kraujospūdis, hipotirozė, ADHD
- Vaikų susikaupimo trūkumas: dažnai atpažįstamas iš neatsargumo klaidų (pvz., atliekant aritmetinius uždavinius) arba dėl lengvo išsiblaškymo
- Kas padeda esant prastai koncentracijai? Priklausomai nuo priežasties, pvz., reguliarios poilsio pertraukos, reguliarus miego režimas, daugiau mankštos, subalansuota mityba, atsipalaidavimo metodai, pagrindinės ligos gydymas (pvz., skydliaukės hormonų vartojimas hipotirozei gydyti)
Prasta koncentracija: priežastys ir galimos ligos
Sąvokos „koncentracijos trūkumas“ ir „koncentracijos sutrikimas“ apibūdina sumažėjusį žmogaus gebėjimą susikoncentruoti į konkrečią užduotį per ilgesnį laiką. Negalinčius tinkamai susikaupti žmones lengvai išblaško išoriniai dirgikliai – mintys greitai nuklysta.
Susikaupimo trūkumas gali būti laikinas ir nekenksmingas arba rodyti (rimtą) ligą. Tarp svarbiausių prastos koncentracijos priežasčių yra
Nesveikas gyvenimo būdas
Miego trūkumas arba miego sutrikimas: Žmonės, kurie miega per mažai, dažniausiai susiduria su prasta koncentracija dienos metu. Taip yra todėl, kad miego trūkumas sumažina tam tikrų smegenų sričių, kurios, be kita ko, kontroliuoja dėmesį, aktyvumą.
Neteisinga arba netinkama mityba: Kad smegenys veiktų optimaliai, reikia pakankamai angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralų ir vandens. Jei angliavandeniai vartojami nereguliariai arba per mažai (pvz., sergant anoreksija), tai taip pat lemia cukraus kiekio kraujyje svyravimus. Dėl to sumažėja darbingumas ir susikaupimas. Kitų maistinių medžiagų (pvz., B grupės vitaminų, geležies, magnio) trūkumas taip pat gali sutrikdyti dėmesio koncentraciją.
Mankštos trūkumas: kartais per mažas fizinis aktyvumas yra prastos koncentracijos priežastis. Kita vertus, tie, kurie daug juda, užtikrina geresnę kraujotaką organizme – taigi ir geresnį smegenų aprūpinimą deguonimi.
Alkoholio abstinencijos sindromas: Koncentracijos problemos, taip pat motorinis ir vidinis neramumas yra dažni alkoholio nutraukimo simptomai.
Menopauzė
Kai kurios menopauzės moterys kenčia nuo vadinamojo „smegenų rūko“: joms atsiranda kognityvinių sutrikimų, tokių kaip sunku susikaupti ar užmaršumas.
Įvairios ligos
Sutrikusi smegenų kraujotaka: tai gali sukelti deguonies ir maistinių medžiagų trūkumą ir prastą koncentraciją. Dažna smegenų kraujotakos trūkumo priežastis yra smegenų kraujagyslių „kalcifikacija“ (arteriosklerozė).
Demencija: Demencijos ligos, tokios kaip Alzheimerio liga, yra susijusios su sutrikusia atmintimi, orientacija ir koncentracija – pavyzdžiui, kai smegenys nebėra tinkamai aprūpinamos krauju, smegenų ląstelės miršta arba smegenyse nusėda baltymai.
Dėmesio deficito sutrikimas be (ADD) arba su hiperaktyvumu (ADHD): Be vaikų, suaugusieji taip pat gali sirgti ADD arba ADHD. Nukentėjusieji kenčia nuo koncentracijos sutrikimų, be kita ko, nes sutrinka dėmesio reguliacinės grandinės smegenyse.
Žemas kraujospūdis: Koncentracijos sutrikimai yra tipiški hipotenzijos simptomai, nes sumažėja kraujo tekėjimas į smegenis. Darbingumo stoka, nuovargis, širdies plakimas ir šaltos rankos bei pėdos taip pat gali rodyti žemą kraujospūdį.
Kitos ligos: Prasta koncentracija gali būti kitų ligų, tokių kaip hipotirozė, inkstų silpnumas, depresija ir hiperglikemija, simptomas.
Vaistai nuo vėžio
Kaip šalutinis poveikis, šie vaistai gali sukelti mąstymo ir koncentracijos sutrikimus. Gydytojai tai vadina „chemobrainais“. Šio šalutinio poveikio priežastis dar nėra visiškai suprantama.
Prasta koncentracija: kas gali padėti?
Daugeliu atvejų jūs galite patys ką nors padaryti dėl prastos koncentracijos. Šie patarimai gali padėti tiek vaikams, tiek suaugusiems:
Sveika gyvensena
Valgykite subalansuotą ir įvairią mitybą, kad aprūpintumėte smegenis visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Taip išvengiama prastos koncentracijos dėl prastos mitybos.
Gerkite pakankamai: išgerkite apie 1.5–XNUMX litrus skysčių per dieną. Geriausiai tinka vanduo, mineralinis vanduo ir (nesaldinta) arbata. „Ištroškusios“ smegenys negali dirbti optimaliai, o tai skatina prastą koncentraciją.
Saikingai vartokite stimuliatorius: nevartokite per daug kofeino, nikotino ir alkoholio.
Reguliarios poilsio pertraukėlės: pasirūpinkite, kad jūsų kūnas ir protas laikas nuo laiko atsigautų – ypač jei stresas ir pervargimas yra galimos prastos koncentracijos priežastys. Pavyzdžiui, rekomenduojami pasivaikščiojimai gryname ore.
Atsipalaidavimo metodai: Atsipalaidavimo metodai, tokie kaip autogeninė treniruotė, meditacija ar progresyvus raumenų atpalaidavimas, gali padėti esant daugybei streso ir įtempto kasdieninio gyvenimo, taip pat esant nervingumo sukeltoms miego problemoms.
Saikingai vartokite mediją: apribokite medijos vartojimą (televizorius, kompiuteris, išmanusis telefonas ir kt.) ir perteklinį garsą (stereosistema, ausinės ir kt.). Jei smegenims tenka susidoroti su per daug išorinių dirgiklių, susikaupti tampa vis sunkiau.
Jokių raminamųjų ar stimuliatorių: jei įmanoma, venkite tokių vaistų.
Masažai ir pratimai
Ausų masažas: Taip pat galite pabandyti padidinti savo koncentraciją ausų masažu, kad paskatintumėte kraujotaką. Norėdami tai padaryti, vieną minutę stipriai minkykite ausines pirštų galiukais. Tada glostykite ausines link ausų spenelių.
Kvėpavimo pratimai: Kelis kartus per dieną galite atlikti šiuos pratimus, kad pagerintumėte koncentraciją ir sumažintumėte įtampą: Sėdėkite tiesiai, padėdami kojas vienas šalia kito ant grindų. Uždėkite rankas ant šlaunų, užmerkite akis ir keletą kartų lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite.
Papildomi gydymo metodai
Vaistiniai augalai: Pavyzdžiui, ženšenio šaknų ekstraktai dažnai naudojami esant išsekimui ir lengviems koncentracijos sutrikimams vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms. Teigiama, kad ginkmedžio ekstraktai gerina kraujotaką smegenyse, todėl jie rekomenduojami esant prastai koncentracijai dėl Alzheimerio ligos ar prastos kraujotakos smegenyse.
Eteriniai aliejai: Teigiama, kad kai kurių eterinių aliejų kvapas taip pat skatina susikaupimą. Tinka, pavyzdžiui, levandų, bergamočių ir rozmarinų aliejai. Tačiau, jei esate linkęs į alergiją, patartina būti atsargiems!
Homeopatiniai vaistai: Homeopatijoje taip pat yra įvairių vaistų nuo koncentracijos sutrikimų, tokių kaip Avena sativa D3 (prastas darbas ir išsekimas), Kalium phosphoricum D6 (užmaršumui) ir Aethusa cynapium D6 (blogai koncentracijai). Tačiau atminkite, kad homeopatijos samprata ir specifinis jos veiksmingumas yra prieštaringi moksle ir nėra aiškiai įrodyta tyrimais.
Jeigu koncentracijos stoka išlieka ilgesnį laiką ir nepagerėja ar net pablogėja, reikėtų kreiptis į gydytoją!
Prasta vaikų koncentracija
Pervargimas ir stresas: nuo to gali nukentėti net vaikai, pavyzdžiui, dėl didelių reikalavimų mokykloje, įtemptos laisvalaikio programos ar ginčų šeimoje. Nuolatinis perkrovimas paaugliams pasireiškia pilvo skausmais, galvos skausmais, nuovargiu ar susikaupimo sunkumais. Per didelis stresas taip pat gali sukelti (mokyklinį) nerimą ir nervingumą.
Miego ar maistinių medžiagų trūkumas: pakankamai miego ir visų svarbių maistinių medžiagų su maistu yra būtina sąlyga, kad vaikai galėtų susikaupti. Jei trūksta vieno ar abiejų, koncentracijos problemos yra viena iš pasekmių.
Per daug laiko prie ekrano: tyrimai rodo, kad vaikai, kurie daug laiko praleidžia prie elektroninės žiniasklaidos, yra labiau linkę į koncentracijos problemas.
ADHD: jei impulsyvumas ir hiperaktyvumas lydi koncentracijos stoką, ADHD (dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimas) gali būti pagrindinė priežastis. Retesnis dėmesio deficito sutrikimas be hiperaktyvumo (ADD) taip pat gali sukelti prastą koncentraciją.
Fizinės priežastys: Kartais vaikų koncentracijos sutrikimai atsiranda dėl fizinio aktyvumo stokos, infekcijų (pvz., peršalimo ar gripo), netoleravimo ar alergijos.
Susikaupimo trūkumas: kada kreiptis į gydytoją?
Jei susikaupimo trūkumas jums atrodo itin nemalonus ar net grėsmingas, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tas pats pasakytina ir tuo atveju, jei koncentracijos problemos atsiranda staiga, negali būti paaiškintos (pvz., dėl neįprastai didelio streso) arba pablogėja.
Gydytojas taip pat turėtų pasitikrinti dėl dažno ir nepaaiškinamo vaikų dėmesio trūkumo.
Prasta koncentracija: tyrimas
Pirmiausia gydytojas išsamiai pasikalbės su pacientu apie jo ligos istoriją (anamnezę). Fizinė apžiūra ir galbūt kiti tyrimo metodai gali padėti išsiaiškinti organinę koncentracijos stokos priežastį.
Pavyzdžiui, gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus (jei įtariamas geležies trūkumas, inkstų silpnumas ar hipotirozė) arba kraujospūdžio matavimus (jei įtariamas žemas kraujospūdis) arba naudoti vaizdo gavimo metodus (jei įtariama aterosklerozė ar demencija).
Jei už susikaupimo stokos slypi pagrindinė liga, gydytojas ją gydys. Tai dažniausiai pagerina ir gebėjimą susikaupti.
