Kodėl sportas toks svarbus širdžiai ir kraujotakai?
Žmonės nėra sukurti ramiai sėdėti. Reguliarus fizinis aktyvumas optimizuoja organizmo aprūpinimą deguonimi, mažina kraujospūdį, reguliuoja cukraus ir lipidų kiekį kraujyje bei neutralizuoja uždegiminius procesus organizme. Fizinis aktyvumas taip pat padeda sumažinti stresą ir išlaikyti sveiką kūno svorį.
Sportas kaip širdies terapija
Visi šie aspektai ypač svarbūs žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Daugeliu atvejų reguliari mankšta gali užkirsti kelią ligos progresavimui ir padėti kiek įmanoma pagerinti ar išlaikyti darbingumą.
Išskyrus keletą išimčių, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams ne tik leidžiama mankštintis – turėtų! Fizinis aktyvumas jiems yra svarbi terapijos dalis.
Kaip sportas veikia kūną
Fizinis aktyvumas kelia iššūkį ir palaiko kūną įvairiais būdais.
Sportas kaip antihipertenzinis vaistas
Aukštas kraujospūdis tiesiogiai apkrauna širdį. Tada jis turi kovoti su didesniu pasipriešinimu, kad kraujas patektų į kūno apytaką. Taigi viskas, kas mažina kraujospūdį, taip pat padeda širdžiai.
Fizinis aktyvumas taip pat ilgainiui mažina kraujospūdį. Reguliarus pratimas skatina kraujagysles prisitaikyti prie iššūkio. Dėl to jie tampa elastingesni, labiau atsipalaidavę ir tampa platesni. Tai leidžia kraujui prasiskverbti greičiau – sumažėja kraujospūdis.
Pagerinti širdies veiklą
Sportas taip pat tiesiogiai stiprina širdį. Pavyzdžiui, streso stimulas aktyvuoja mitochondrijas širdies ląstelėse. Tai yra ląstelių energijos jėgainės. Kuo geriau veikia šie maži galiūnai, tuo efektyvesni organai. Širdies bazinė medžiagų apykaita pagerėja ir širdis turi mažiau pumpuoti.
Sumažinti lipidų kiekį kraujyje
Pratimai sumažina lipidų kiekį kraujyje, kuris kitaip formuoja nuosėdas kraujagyslių sienelėse ir ant jų. Tai veda prie aterosklerozės - pagrindinės širdies priepuolių ir insultų priežasties. Tačiau fizinio aktyvumo metu kraujyje cirkuliuoja daugiau DTL lipoproteinų, kurie perneša cholesterolį atgal į kepenis, kur jis suskaidomas. Dėl to ant kraujagyslių sienelių nusėda mažiau cholesterolio.
Sumažinti cukraus kiekį kraujyje
Kūnui reikia energijos sportuoti. Atitinkamai, mankšta veiksmingai mažina cukraus kiekį kraujyje. Kadangi didelis cukraus kiekis – kaip ir didelis lipidų kiekis kraujyje – skatina aterosklerozę, fizinis krūvis šiuo atžvilgiu taip pat teigiamai veikia kraujagyslių būklę.
Stresas yra nuodas pažeistai širdžiai. Su tuo kovoti padeda ir sportas. Bet koks fizinis aktyvumas mažina streso hormonų kiekį ir mažina širdies bei kraujotakos įtampą.
Kaip dažnai turėtum sportuoti?
Paprastai žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, galioja tos pačios gairės kaip ir sveikiems žmonėms: iš viso jie turėtų mankštintis bent 150 minučių per savaitę.
Jei įmanoma, jie turėtų atlikti ištvermės treniruotes daugumą savaitės dienų. Idealiu atveju tai turėtų būti papildyta dviem ar trimis jėgos treniruočių vienetais per savaitę.
Tačiau, sergant širdies liga, svarbu vengti kraujospūdžio šuolių treniruotės metu. Sporto medicininė apžiūra parodys, kokio tipo ir intensyvumo pratimai yra įmanomi ir naudingi jūsų širdžiai bei kraujotakai.
Sporto medicininė apžiūra, kurią atlieka gydytojas
Sporto medicininė apžiūra suteikia širdies pacientams ramybę. Kontroliuojamomis sąlygomis gydytojas nustato, kokiu intensyvumu pacientas gali treniruotis, kad jis nepersistengtų treniruotės.
Kokio aukščio gali būti apkrova?
Dažniausiai tai nustatoma naudojant mankštos EKG: pacientas spaudžia dviračio ergometro pedalus, lėtai didindamas apkrovą. Tuo pačiu metu EKG registruoja paciento širdies reakcijas.
Širdies ritmo monitorius padeda
Pulsometro pagalba jis gali stebėti šią streso ribą vėliau treniruotės metu. Geras požymis, kad per daug savęs nespaudžiate: treniruotės metu galite išpilti prakaito, bet vis tiek galite be problemų pasikalbėti su sporto partneriu.
Net jei treniruotės metu neperžengiate savo fizinių ribų: tokie skundai kaip dusulys, galvos svaigimas, pykinimas, skausmas ar neįprastai stiprus prakaitavimas treniruotės metu yra rimtas pavojaus signalas. Nutraukite treniruotes ir paprašykite kardiologo jus apžiūrėti!
Kurios sporto šakos yra tinkamos?
Svarbu, kad širdies ligoniai fizinio krūvio metu neperkrautų savęs. Todėl sportas su didele didžiausia apkrova yra netinkamas.
Ištvermės sportas
Su ištvermės sportu krūvį galima labai gerai dozuoti. Tai apima, pavyzdžiui
- dviračiu
- vaikščiojimas
- žygiai
- Bėgiojimas
- irklavimas
- plaukiojimas
- Slidinėjimas
Stiprumo mokymas
Jėgos treniruotės tinka ir sergantiesiems širdimi, kaip priedas prie ištvermės treniruočių. Čia taip pat galioja taisyklė – vengti per didelio krūvio.
Pavyzdžiui, sunkių svorių kėlimas gali sukelti staigų kraujospūdžio šuolį. Todėl didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas jėgos ištvermei – tai reiškia, kad reikia treniruotis su mažesniu svoriu ar pasipriešinimu, bet pratimus kartoti dažniau.
Kamuolio sportas ir kontaktinis sportas
Kiekvienas, kuriam tenka vartoti kraują skystinančius vaistus, turėtų vengti ir kontaktinio sporto dėl padidėjusios kraujavimo rizikos.
Širdies sporto grupės
Širdies sporto grupėje žmonės, sergantys širdies ligomis, supažindinami su sportu prižiūrint gydytojui. Gydytojo buvimas, ypač pradžioje, daugeliui pacientų suteikia pasitikėjimo, kad jie nekelia pavojaus. Reguliarūs susitikimai su kitais paveiktais žmonėmis taip pat gali paskatinti pacientus reguliariai mankštintis.
Treniruočių patarimai dėl svarbiausių širdies ligų
Priklausomai nuo aptariamos širdies ir kraujagyslių ligos, sportuojant reikia atsižvelgti į įvairius aspektus.
Pratimai sergant koronarine širdies liga (CHD)
Geriausia yra vidutinio stiprumo ištvermės treniruotė, kai pulsas yra nuo 60 iki 90 procentų. Pradėkite nuo trumpų mankštos laikotarpių, trunkančių maždaug. 5 minutes ir lėtai didinkite treniruotę. Sergantieji ŠKL ištvermės treniruotes turėtų atlikti 4–5 kartus per savaitę po 30 minučių. Greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, ėjimas ar plaukimas yra tinkamos sporto šakos sergant ŠKL. Daugiau informacijos rasite mūsų straipsnyje Koronarinė širdies liga.
Sportas po infarkto
Sportas sergant širdies nepakankamumu
Prieš pradėdamas treniruotę, gydytojas spiroergometrijos metodu nustato paciento maksimalų krūvį. Tada treniruočių planas pritaikomas pagal individualius poreikius. Tinka ištvermės treniruotės, HIT ir jėgos ištvermės pratimai. Daugiau informacijos rasite mūsų straipsnyje apie širdies nepakankamumą.
Sportas nuo prieširdžių virpėjimo
Ekstremalios ištvermės sportas yra prieširdžių virpėjimo rizikos veiksnys. Tačiau tai yra konkurencingos sporto šakos, tokios kaip maratonai ar lygumų slidinėjimas. Nekonkuruojantiems sportininkams reguliarios vidutinės ištvermės treniruotės gali sumažinti pasikartojančių prieširdžių virpėjimo epizodų riziką. 60–120 minučių mankštos per savaitę laikomas gairėmis. Tinkamos sporto šakos yra ėjimas, bėgiojimas, žygiai pėsčiomis, ėjimas, važiavimas dviračiu ar šokiai. Tokios sporto šakos kaip plaukimas ir laipiojimas netinka. Daugiau informacijos rasite mūsų straipsnyje apie prieširdžių virpėjimą.
Sportas po šuntavimo operacijos
Pacientai gali pradėti ankstyvą mobilizaciją praėjus 24–48 valandoms po šuntavimo operacijos. Pirmosiomis savaitėmis pacientai turėtų vengti spaudimo, traukos ir atramos apkrovų. Tačiau švelnios ištvermės treniruotės yra įmanomos. Lėtai didinkite krūvį, atsižvelgdami į individualią savijautą, iki 30 minučių ištvermės treniruočių tris kartus per savaitę. Daugiau informacijos rasite mūsų straipsnyje Apėjimas.
Sportas nuo aortos vožtuvo stenozės
Sportas su širdies vožtuvo defektu
Ar ir kokia forma galima sportuoti su širdies vožtuvo defektu, visada priklauso nuo pagrindinės ligos tipo ir sunkumo. Esant įgytam širdies vožtuvo defektui, atliekant kardiologinį tyrimą atliekama veiklos diagnostika. Tai yra sporto rekomendacijos pagrindas. Bendrų rekomendacijų dėl įgimtų širdies vožtuvų defektų nėra. Daugiau informacijos rasite mūsų straipsnyje Širdies vožtuvų defektai.
Sportas sergant kardiomiopatija
Ar ir kiek galima mankštintis sergant kardiomiopatija, visada priklauso nuo pagrindinės ligos. Rekomendacijos kartais labai skiriasi. Prieš pradėdami mankštintis, pasitarkite su savo kardiologu. Daugumai širdies pacientų naudinga daugiau mankštintis kasdieniame gyvenime: dažniau vaikščiokite, į darbą važiuokite dviračiu arba motyvuokite save žingsniamačiu. Daugiau informacijos rasite mūsų straipsnyje apie kariomiopatiją.
Sportas po stento operacijos
Kiek laiko pacientai turi atsipalaiduoti po stento operacijos, priklauso nuo pagrindinės ligos. Pats stentas neriboja fizinio aktyvumo. Daugiau informacijos rasite mūsų straipsnyje apie stentavimą.
