Savižudybė: priežastys, simptomai, pagalba

Trumpa apžvalga

Savižudybė – apibrėžimas: savižudybė reiškia patirtį ir elgesį, kuriais siekiama sąmoningai sukelti savo mirtį. Galimos įvairios formos ir fazės.
Priežastys ir rizikos veiksniai: daugiausia psichikos ligos, taip pat savižudybės ar bandymai nusižudyti šeimoje, savi bandymai nusižudyti praeityje, įtemptos gyvenimo situacijos ar įvykiai, amžius, sunkios fizinės ligos
Simptomai ir įspėjamieji ženklai: pvz., socialinis atsiribojimas, minčių apie savižudybę reiškimas, maisto ir asmeninės higienos nepaisymas, atsisveikinimas, asmeninių daiktų atidavimas, testamento rengimas
Bendravimas su nusižudžiusiais asmenimis: Aktyviai spręskite problemą, nesmerkkite, išlikite blaivūs ir objektyvūs, organizuokite profesionalią psichiatrinę pagalbą, nepalikite nukentėjusiojo vieno, ūmaus pavojaus atveju skambinkite 911!

Kas yra polinkis į savižudybę?

Polinkis į savižudybę yra tada, kai žmogaus išgyvenimai ir elgesys yra nukreipti sąmoningai sukelti savo mirtį – aktyviai ar pasyviai. Tokie polinkiai į savižudybę gali pasireikšti vieną kartą arba tapti lėtiniais. Lėtinis polinkis į savižudybę reiškia, kad nukentėjusiems asmenims nuolat kyla minčių apie savižudybę ir ketinimų nusižudyti ir jie paprastai jau yra bandę žudytis vieną ar kelis kartus.

Taikos ir atsitraukimo poreikis be noro mirti
Nuovargis nuo gyvenimo kartu su noru mirti, bet nesukeliant pačios mirties
Mintys apie savižudybę be aštraus spaudimo veikti ir konkrečių planų
Ketinimai nusižudyti – konkretūs planai nusižudyti
Savižudybės impulsai – atsiranda staiga su dideliu spaudimu nedelsiant atimti gyvybę
Savižudiški veiksmai – tikras savižudiškų ketinimų ar impulsų įgyvendinimas
Bandymas nusižudyti – savižudiškas veiksmas, kurį suinteresuotas asmuo išgyveno
Savižudybė – savižudiškas veiksmas su mirtina pabaiga

Šios klasifikacijos tikslas – kuo tiksliau įvertinti, kokių intervencijos priemonių reikia atskirais atvejais.

Mintys apie savižudybę kyla tada, kai žmogaus psichologinis išgyvenimas įgauna viršų. Tada gali kilti tokių minčių, kaip „Kokia viso to prasmė?“, „Geriau būtų būti mirusiam“ arba „Nenoriu toliau taip gyventi“. Šios mintys gali labai skirtis pagal dažnumą ir intensyvumą. Kuo dažniau jie įvyksta ir kuo skubesni, tuo labiau suinteresuotas asmuo praranda savižudybės alternatyvas.

Savižudybės stadijos pagal Pöldingerį

Austrų psichiatro Walterio Pöldingerio sceninis modelis yra patikrintas modelis, apibūdinantis savižudybės progresavimą. Ji suskirsto savižudybės raidą į tris fazes:

Pirmajai fazei būdingos pasikartojančios mintys apie savižudybę ir nukentėjusiųjų socialinis atsitraukimas. Be to, savižudybės įvykiai, pavyzdžiui, žiniasklaidoje ar savo aplinkoje, yra suvokiami stipriau arba atrankiau. Tačiau nukentėjusieji šioje fazėje vis dar gali atsiriboti nuo minčių apie savižudybę, jie vis dar sugeba susivaldyti. Jie dažnai siunčia paslėptus signalus, kad atkreiptų dėmesį į savo bėdą.

2. ambivalentiškumas

3. sprendimas

Paskutiniame etape savikontrolė vis dar yra sustabdyta. Nukentėję asmenys dabar dažnai atrodo atsipalaidavę ir atsipalaidavę, nes sprendimo našta buvo panaikinta. Atsižvelgiant į šį pokytį, yra didelis pavojus, kad pasauliečiai manys, kad jų psichinė būklė pagerėjo. Tačiau iš tikrųjų nukentėjusieji šiuo metu konkrečiai ruošiasi savižudybei. Jie gali suformuluoti savo valią, atsisveikinti su šeima ir draugais ar paskelbti pratęstą kelionę – į tokius įspėjamuosius ženklus reikėtų žiūrėti labai rimtai!

Erwino Ringelio teigimu, iki savižudybės sindromas

Susiaurėjimas: nukentėjusieji mato vis mažiau savižudybės galimybių ar alternatyvų. Tokį suvokimo susiaurėjimą gali lemti jų pačių gyvenimo situacija arba tam tikri įvykiai (pvz., socialinė izoliacija, nedarbas, liga, partnerio netektis). Tačiau tai gali būti ir dėl psichikos ligos (pvz., depresija).
Agresija: nukentėjusieji turi didelį agresijos potencialą, tačiau negali parodyti savo pykčio išoriniam pasauliui, o nukreipti jo į save. Tai vadinama agresijos panaikinimu.

Savižudybė: dažnis

Kasmet Vokietijoje nusižudo apie 10,000 10 žmonių. Be to, kasmet yra maždaug 20–3,300 kartų daugiau bandymų nusižudyti. Mirties priežasčių statistikoje savižudybės gerokai lenkia eismo įvykius, kuriuose kasmet miršta apie 1,400 XNUMX žmonių, o narkotikai – apie XNUMX XNUMX per metus.

Dvi iš trijų savižudybių nusižudo vyrai. Moterys, priešingai, dažniau bando nusižudyti – ypač jaunos moterys iki 30 metų.

Polinkis į savižudybę: priežastys ir rizikos veiksniai

Šizofrenija, tam tikri asmenybės sutrikimai, tokie kaip ribos ir priklausomybės, taip pat padidina savižudybės riziką.

Kiti polinkio į savižudybę rizikos veiksniai yra, pvz

Savižudybės ar bandymai nusižudyti šeimoje
savo bandymus nusižudyti praeityje
Priklausymas socialiai atskirtoms grupėms
nedarbas
Financinės problemos
Smurto išgyvenimai
Atsiskyrimas nuo gyvenimo partnerio
Artimų giminaičių mirtis
Didėjantis amžius
Vienatvė/socialinė izoliacija
Fizinės ligos, ypač susijusios su skausmu

Polinkis į savižudybę: simptomai ir įspėjamieji ženklai

socialinis pasitraukimas
Tiesioginė ar netiesioginė minčių apie savižudybę išraiška
išoriniai pokyčiai, pavyzdžiui, tamsūs drabužiai, netvarkinga išvaizda
mitybos ir asmeninės higienos nepaisymas
rizikingas elgesys
Atsisveikinimas, asmeninių daiktų atidavimas, testamento ruošimas
Gyvenimas krizė

Ūmus savižudybė yra tada, kai atitinkamas asmuo turi stiprių minčių apie pavargimą nuo gyvenimo ir konkrečių ketinimų nusižudyti, todėl ūmus savižudybės veiksmas yra neišvengiamas. Ūmus polinkis į savižudybę gali būti atpažįstamas pagal šiuos požymius. Suinteresuotas asmuo…

net ir po ilgo pokalbio laikosi savo ketinimų nusižudyti
turi skubių minčių apie savižudybę
yra beviltiška
kenčia nuo ūminio psichozės epizodo
jau bandė vieną ar kelis kartus nusižudyti

Ar pastebėjote vieną ar kelis iš aukščiau išvardytų simptomų ir požymių giminaičiui, draugui ar pažįstamam? Tada turėtumėte veikti greitai. Iškelkite problemą ir pasiūlykite savo paramą. Pavyzdžiui, palydėti asmenį į psichiatrijos polikliniką. Esant ūmiems polinkiams į savižudybę, reikia skambinti greitosios pagalbos telefonu (112).

Mintys apie savižudybę – ką daryti?

Visada turėtumėte ką nors daryti dėl minčių apie savižudybę, kurias turite patys arba išsako kažkas kitas! Svarbu tai, kaip dažnai ir kaip skubios šios mintys. Pirmiausia gali padėti atviras pokalbis su artimu patikėtiniu, kuriame gali būti išsakomos dažnai kankinančios mintys.

Tačiau jei mintys apie savižudybę labai skubios ir dažnos, o suinteresuotas asmuo nebegali nuo jų atsiriboti, reikia skubios psichiatrinės (skubiosios) pagalbos.

Ūmūs polinkiai į savižudybę: medikamentinis gydymas

Ūmus polinkis į savižudybę dažniausiai iš pradžių gydomas raminančiais, raminančiais vaistais. Atslūgus ūmiam pavojui, prasideda psichoterapinės diskusijos. Ar gydymas tęsiamas ligoninėje, ar ambulatoriškai, priklauso nuo to, kokia didelė paciento savižudybės rizika.

Svarbūs gydymo elementai yra, pvz

Rizikos veiksniai, tokie kaip probleminiai socialiniai kontaktai ar narkotikų vartojimas, kiek įmanoma pašalinami.
Užtikrinamas atidus pacientų stebėjimas, kad jie neturėtų prieigos prie galimų savižudybės priemonių, tokių kaip ginklai ar vaistai.
Kai kurie terapeutai su pacientu sudaro sutartį dėl savižudybės. Tai reiškia, kad pacientas sutinka su gydymu ir pareiškia, kad terapijos metu nekenks sau. Žinoma, ši sutartis nėra teisiškai įpareigojanti, tačiau sustiprina pasitikėjimo ir atitikties santykį – ty paciento norą aktyviai dalyvauti gydyme.
Suicidiniams pacientams dažnai trūksta fiksuotos kasdienės struktūros, kuri suteikia jiems stabilumo kasdieniame gyvenime. Todėl gydymas dažnai apima konkrečias struktūrizavimo priemones, pavyzdžiui, bendrai sudarytus dienos grafikus.
Elgesio mokymas gali padėti pacientams reguliuoti savo emocijas ir geriau susidoroti su konfliktais.
Kognityvinės terapijos metodais siekiama pakeisti disfunkcinį mąstymo stilių, kuriam būdingas beviltiškumas, savęs nuvertinimas, apmąstymai ir neigiamas ateities vertinimas.
Giminaičių ar artimų draugų dalyvavimas gali prisidėti prie terapijos sėkmės.

Kova su polinkiu į savižudybę: patarimai artimiesiems

Nerimaujate dėl giminaičio ir klausiate savęs: ką daryti, jei kas nors nusižudo? Svarbiausias patarimas, kaip susidoroti su polinkiu į savižudybę: būk ten! Nepalikite nukentėjusio asmens vieno ir prižiūrėkite jį. Kiti svarbūs patarimai:

Priimkite juos rimtai: rimtai žiūrėkite į mintis apie savižudybę ir neteiskite jų. Venkite tokių teiginių kaip „Viskas bus gerai“ arba „Susiimk“. Net jei aprašytos problemos jums neatrodo rimtos, nukentėjusieji viską matys visiškai kitaip dėl susiaurėjusių mąstymo ir suvokimo modelių.

Svarbu: prisiimkite atsakomybę už nusižudžiusį asmenį, organizuodami pagalbą, likdami šalia ir suteikdami jausmą, kad esate šalia. Jūs tikrai žinote, kaip svarbu turėti artimą žmogų ūmios egzistencinės krizės metu.

Polinkis į savižudybę: kontaktiniai taškai

Be privačioje praktikoje ir psichiatrijos klinikose dirbančių psichiatrų ir psichoterapeutų, yra ir kitų kontaktinių punktų su savižudybės rizikos grupei priklausančiais asmenimis ir jų artimaisiais. Pavyzdžiui

Konsultacijos telefonu 0800-1110111
Socialinės psichiatrijos tarnyba su vietinėmis konsultavimo ir paramos paslaugomis. Adresus galima gauti iš vietinės sveikatos priežiūros institucijos

Esant polinkiui į savižudybę gali padėti ir savipagalbos grupės depresijos ir psichikos ligų temomis. Adresus ir kontaktinę informaciją galima rasti internete.