Alzheimeris: trumpa apžvalga
- Kas yra Alzheimerio liga? Dažniausia demencijos forma, kuria serga apie 20 procentų vyresnių nei 80 metų amžiaus. Atskirkite esamą ( 65 metų).
- Priežastys: nervų ląstelių žūtis smegenyse dėl baltymų nuosėdų.
- Rizikos veiksniai: amžius, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, kraujagyslių kalcifikacija, cukrinis diabetas, depresija, rūkymas, mažai socialinių kontaktų, genetiniai veiksniai.
- Ankstyvieji simptomai: silpna trumpalaikė atmintis, dezorientacija, žodžių paieškos sutrikimai, pakitusi asmenybė, susilpnėjusi imuninė sistema
- Diagnozė: kelių tyrimų derinys, gydytojo konsultacija, smegenų skenavimas PET-KT arba MRT, smegenų skysčio diagnostika
- Gydymas: negydoma, simptominis gydymas vaistais nuo demencijos, neuroleptikais, antidepresantais; nemedikamentinė terapija (pvz., kognityvinis mokymas, elgesio terapija)
- Prevencija: sveika mityba, reguliari mankšta, atminties iššūkis, daug socialinių kontaktų
Alzheimerio liga: priežastys ir rizikos veiksniai
Meynert bazinį branduolį ypač anksti paveikia ląstelių mirtis: šios gilesnės smegenų struktūros nervinės ląstelės gamina nervinį pasiuntinį acetilcholiną. Taigi ląstelių mirtis Meynert baziniame branduolyje sukelia didelį acetilcholino trūkumą. Dėl to sutrinka informacijos apdorojimas: paveiktieji sunkiai prisimena įvykius, įvykusius trumpoje praeityje. Taigi jų trumpalaikė atmintis silpnėja.
Baltymų nuosėdos naikina nervų ląsteles
Pažeistose smegenų srityse randamos dviejų skirtingų tipų baltymų sankaupos, kurios žudo nervines ląsteles. Kodėl šios formos – neaišku.
Beta amiloidas: tarp nervų ląstelių ir kai kuriose kraujagyslėse susidaro kietos, netirpios beta amiloido plokštelės. Tai didesnio baltymo, kurio funkcija vis dar nežinoma, fragmentai.
Tau baltymas: Be to, Alzheimerio liga sergantiems pacientams smegenų nervinėse ląstelėse susidaro nenormalios tau fibrilės – netirpios, susisukusios skaidulos, sudarytos iš vadinamojo tau baltymo. Jie sutrikdo stabilizavimo ir transportavimo procesus smegenų ląstelėse, todėl jos miršta.
Alzheimerio liga: rizikos veiksniai
Pagrindinis Alzheimerio ligos rizikos veiksnys yra amžius: tik du procentai jaunesnių nei 65 metų žmonių suserga šia demencijos forma. Kita vertus, 80–90 metų amžiaus grupėje serga mažiausiai vienas iš penkių, o daugiau nei trečdalis vyresnių nei 90 metų amžiaus serga Alzheimerio liga.
Tačiau vien amžius nesukelia Alzheimerio ligos. Atvirkščiai, ekspertai mano, kad prieš prasidedant ligai turi būti kitų rizikos veiksnių.
Apskritai šie veiksniai gali paskatinti Alzheimerio ligą:
- amžius
- genetinės priežastys
- aukštas kraujo spaudimas
- padidėjęs cholesterolio kiekis
- padidėjęs homocisteino kiekis kraujyje
- kraujagyslių kalcifikacija (arteriosklerozė)
- oksidacinis stresas, kurį sukelia agresyvūs deguonies junginiai, kurie vaidina svarbų vaidmenį formuojant baltymų sankaupas smegenyse
Yra ir kitų veiksnių, galinčių padidinti Alzheimerio ligos riziką, tačiau juos reikia ištirti išsamiau. Tai apima uždegimą organizme, kuris išlieka ilgainiui: jie gali pažeisti smegenų ląsteles ir skatinti baltymų nuosėdų susidarymą, mano mokslininkai.
Kiti galimi Alzheimerio ligos rizikos veiksniai yra žemas bendras išsilavinimas, galvos traumos, smegenų infekcija nuo virusų ir autoimuninių antikūnų padidėjimas vyresnio amžiaus žmonėms.
Aliuminis ir Alzheimerio liga
Skrodimai parodė, kad mirusių Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenyse yra padidėjęs aliuminio kiekis. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad aliuminis sukelia Alzheimerio ligą. Eksperimentai su gyvūnais prieštarauja: kai pelėms duodama aliuminio, jos vis tiek nesusirgo Alzheimerio liga.
Ar Alzheimerio liga yra paveldima?
Tik maždaug vienas procentas visų Alzheimerio liga sergančių pacientų turi šeiminę ligos formą: čia Alzheimerio ligą sukelia įvairūs genų defektai, kurie perduodami. Mutacija paveikia amiloido pirmtako baltymo geną ir presenilino-1 bei presenilino-2 genus. Tie, kurie turi šias mutacijas, visada suserga Alzheimerio liga, ir jie tai daro nuo 30 iki 60 metų amžiaus.
Tačiau didžioji dauguma Alzheimerio liga sergančių pacientų pasireiškia sporadine ligos forma, kuri paprastai pasireiškia tik sulaukus 65 metų. Tiesa, sporadinė Alzheimerio ligos forma taip pat turi genetinį komponentą: tai apima pavyzdžiui, baltymo apo-lipoproteino E geno pokyčiai, atsakingi už cholesterolio pernešimą kraujyje. Tačiau šio geno pokyčiai nenulemia neabejotinos ligos pradžios, o tik padidina jos riziką.
Alzheimerio liga: simptomai
Alzheimerio ligai progresuojant simptomai stiprėja ir atsiranda naujų simptomų. Todėl žemiau rasite simptomus, suskirstytus pagal tris stadijas, į kurias skirstoma ligos eiga: ankstyvoji, vidurinė ir vėlyvoji:
Ankstyvosios stadijos Alzheimerio ligos simptomai.
Ankstyvieji Alzheimerio ligos simptomai yra nedideli atminties sutrikimai, turintys įtakos trumpalaikei atminčiai: Pavyzdžiui, pacientai gali nesugebėti atkurti neseniai išmestų daiktų arba prisiminti pokalbio turinį. Jie taip pat gali „prarasti giją“ pokalbio viduryje. Šis didėjantis užmaršumas ir abejingumas gali suklaidinti ir išgąsdinti nukentėjusiuosius. Kai kurie taip pat reaguoja į tai agresyviai, gynybiškai, depresija ar atsiribojimu.
Kiti ankstyvieji Alzheimerio ligos požymiai gali būti lengvi orientacijos sutrikimai, potraukio stoka ir sulėtėjęs mąstymas bei kalba.
Sergant lengva Alzheimerio demencija, kasdienis gyvenimas vis dar gali būti tvarkomas be jokių problemų. Tik su sudėtingesniais dalykais nukentėjusiems dažnai reikia pagalbos, pavyzdžiui, tvarkant banko sąskaitą ar naudojantis viešuoju transportu.
Alzheimerio simptomai vidurinėje ligos stadijoje
Alzheimerio simptomai vidurinėje ligos stadijoje yra paūmėję atminties sutrikimai: pacientai vis mažiau prisimena įvykius, įvykusius netolimoje praeityje, o ilgalaikiai prisiminimai (pavyzdžiui, apie jų pačių vestuves) taip pat palaipsniui išnyksta. Vis sunkiau atpažinti pažįstamus veidus.
Taip pat didėja ir sunkumai orientuojantis laike bei erdvėje. Pavyzdžiui, pacientai ieško savo seniai mirusių tėvų arba neberanda kelio namo iš pažįstamo prekybos centro.
Bendravimas su pacientais taip pat tampa vis sunkesnis: nukentėjusieji dažnai nebegali sudaryti pilnų sakinių. Jiems reikia aiškių raginimų, kuriuos dažnai reikia kartoti, pavyzdžiui, prieš atsisėdant prie valgomojo stalo.
Kiti galimi Alzheimerio simptomai vidurinėje ligos stadijoje yra didėjantis noras judėti ir stiprus neramumas. Pavyzdžiui, pacientai neramiai vaikšto pirmyn ir atgal arba nuolat klausia to paties. Taip pat gali atsirasti kliedesinių baimių ar įsitikinimų (pvz., būti apvogtam).
Vėlyvosios Alzheimerio ligos stadijos simptomai
Vėlyvose ligos stadijose pacientams reikia visiškos priežiūros. Daugeliui reikia vežimėlio arba jie yra prikaustyti prie lovos. Jie nebeatpažįsta šeimos narių ir kitų artimų žmonių. Dabar kalba apsiriboja keliais žodžiais. Galiausiai pacientai nebegali kontroliuoti šlapimo pūslės ir žarnyno (šlapimo ir išmatų nelaikymas).
Netipinė Alzheimerio liga
Maždaug trečdaliui pacientų, kuriems liga pasireiškia jaunesniame amžiuje (visai nedidelė grupė), Alzheimerio ligos eiga yra netipiška:
- Kai kuriems pacientams išsivysto elgsenos pokyčiai, linkę į asocialų ir ryškų elgesį, panašius į tuos, kurie pastebimi sergant frontotemporal demencija.
- Antroje pacientų grupėje pagrindiniai simptomai yra žodžių radimo sunkumai ir sulėtėjusi kalba.
- Esant trečiajai ligos formai, atsiranda regėjimo problemų.
Alzheimerio liga: tyrimai ir diagnostika
Paimkite savo ligos istoriją
Jei įtariama Alzheimerio liga, gydytojas pirmiausia išsamiai pasikalbės su jumis, kad surinktų jūsų ligos istoriją (anamnezę). Jis paklaus jūsų apie jūsų simptomus ir visas ankstesnes ligas. Gydytojas taip pat paklaus apie visus vaistus, kuriuos vartojate. Taip yra todėl, kad kai kurie vaistai gali sutrikdyti smegenų veiklą. Pokalbio metu gydytojas taip pat žiūrės, kaip gerai galite susikaupti.
Idealiu atveju į šią konsultaciją jus lydėtų artimas žmogus. Kadangi Alzheimerio ligos eigoje gali pasikeisti ir sergančiojo prigimtis. Gali atsirasti agresijos, įtarumo, depresijos, baimių ir haliucinacijų fazės. Tokius pokyčius kartais greičiau pastebi kiti, o ne nukentėjusysis.
Medicininė apžiūra
Po pokalbio gydytojas jus reguliariai apžiūrės. Pavyzdžiui, jis išmatuos kraujospūdį ir patikrins raumenų refleksus bei vyzdžių refleksus.
Demencijos testai
Be minėtų trumpų testų, dažnai atliekami ir išsamesni neuropsichologiniai tyrimai.
Aparaciniai tyrimai
Jei yra aiškių demencijos požymių, paciento smegenys dažniausiai tiriamos naudojant pozitronų emisijos kompiuterinę tomografiją (PET/CT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT, dar vadinamą magnetinio rezonanso tomografija). Tai gali būti naudojama norint išsiaiškinti, ar smegenų medžiaga sumažėjo. Tai patvirtintų įtarimą dėl demencijos.
Kaukolės vaizdiniai tyrimai taip pat naudojami siekiant nustatyti bet kokias kitas sąlygas, kurios gali būti atsakingos už demencijos simptomus, pavyzdžiui, smegenų auglį.
Laboratoriniai tyrimai
Paciento kraujo ir šlapimo mėginiai taip pat gali būti naudojami siekiant nustatyti, ar demenciją sukelia kita liga nei Alzheimerio liga. Tai gali būti, pavyzdžiui, skydliaukės liga arba tam tikrų vitaminų trūkumas.
Jei gydytojas įtaria, kad pacientas serga reta paveldima Alzheimerio ligos forma, genetinis testas gali suteikti tikrumo.
Alzheimerio liga: gydymas
Yra tik simptominis Alzheimerio ligos gydymas – išgydyti kol kas neįmanoma. Tačiau tinkama terapija gali padėti pacientams kuo ilgiau tvarkyti savo kasdienį gyvenimą savarankiškai. Be to, vaistai nuo Alzheimerio ligos ir nemedikamentinės terapijos priemonės palengvina pacientų simptomus ir taip gerina gyvenimo kokybę.
Vaistai nuo demencijos
Alzhaimerio ligai gydyti naudojamos įvairios veikliųjų medžiagų grupės:
Vadinamieji cholinesterazės inhibitoriai (pvz., donepezilas ar rivastigminas) blokuoja smegenyse esantį fermentą, kuris skaido nervų signalą acetilcholiną. Šis pasiuntinys svarbus nervinių ląstelių bendravimui, koncentracijai ir orientacijai.
Sergant vidutinio sunkumo ar sunkia Alzheimerio demencija, dažnai skiriama veiklioji medžiaga memantinas. Kaip ir cholinesterazės inhibitoriai, jis gali atitolinti kai kurių pacientų protinės veiklos sumažėjimą. Tiksliau, memantinas neleidžia pertekliui nervinio pasiuntinio glutamato pažeisti smegenų ląsteles. Ekspertai įtaria, kad Alzheimerio liga sergantiems pacientams glutamato perteklius prisideda prie nervų ląstelių žūties.
Manoma, kad ginkmedžio lapų (Ginkgo biloba) ekstraktai pagerina smegenų kraujotaką ir apsaugo nervų ląsteles. Taigi pacientai, sergantys lengva ar vidutinio sunkumo Alzheimerio demencija, gali vėl geriau susidoroti su kasdiene veikla. Kaip rodo kai kurie tyrimai, didelėmis dozėmis ginkmedis taip pat pagerina atmintį ir palengvina psichologinius simptomus.
Kiti vaistai nuo Alzheimerio ligos
Tačiau šie agentai gali turėti rimtų šalutinių poveikių. Tai apima padidėjusią insulto riziką ir padidėjusį mirtingumą. Todėl neuroleptikų vartojimas yra atidžiai stebimas. Be to, šiuos vaistus reikia vartoti kuo mažesnėmis dozėmis, o ne ilgai.
Daugelis Alzheimerio liga sergančių pacientų taip pat kenčia nuo depresijos. Nuo to padeda antidepresantai, tokie kaip citalopramas, paroksetinas ar sertralinas.
Be to, vaistais turi būti gydomos kitos esamos ir gretutinės ligos, pvz., padidėjęs lipidų kiekis kraujyje, diabetas ar padidėjęs kraujospūdis.
Ne narkotikų gydymas
Nemedikamentinės terapijos priemonės yra labai svarbios sergant Alzheimerio liga. Jie gali padėti atitolinti protinių gebėjimų praradimą ir kuo ilgiau išlaikyti savarankiškumą kasdieniame gyvenime.
Kognityvinis mokymas gali būti ypač naudingas sergant lengva ar vidutinio sunkumo Alzheimerio demencija: jis gali lavinti gebėjimą mokytis ir mąstyti. Pavyzdžiui, tinka paprasti žodiniai žaidimai, terminų spėliojimas arba rimų ar žinomų patarlių pridėjimas.
Vykdydamas elgesio terapiją, psichologas ar psichoterapeutas padeda pacientams geriau susidoroti su tokiais psichologiniais nusiskundimais kaip pyktis, agresija, nerimas ir depresija.
Autobiografinis darbas yra geras būdas išsaugoti gyvus prisiminimus apie ankstesnius gyvenimo laikotarpius: artimieji ar globėjai konkrečiai klausia Alzheimerio liga sergančių pacientų apie jų ankstesnį gyvenimą. Nuotraukos, knygos ar asmeniniai daiktai gali padėti sužadinti prisiminimus.
Ergoterapija gali būti naudojama kasdieniams įgūdžiams palaikyti ir skatinti. Pavyzdžiui, Alzheimerio liga sergantys pacientai treniruojasi, šukuojasi, gamina maistą ir kabina skalbinius.
Alzheimerio liga: eiga ir prognozė
Alzheimerio liga miršta vidutiniškai po aštuonerių iki dešimties metų. Kartais liga progresuoja daug greičiau, kartais lėčiau – dabartinėmis žiniomis, laikotarpis svyruoja nuo trejų iki dvidešimties metų. Apskritai, kuo vėliau liga pasireiškia, tuo trumpesnė Alzheimerio ligos eiga.
Alzheimerio ligos prevencija
Kaip ir daugelio ligų atveju, tikimybę susirgti Alzheimerio liga galima sumažinti laikantis sveikos gyvensenos. Tokie veiksniai kaip padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas, aukštas kraujospūdis ir rūkymas iš tikrųjų gali paskatinti Alzheimerio ligą ir kitas demencijas. Todėl tokių rizikos veiksnių reikėtų vengti arba, jei įmanoma, gydyti.
Be to, atrodo, kad Viduržemio jūros dieta su daugybe vaisių, daržovių, žuvies, alyvuogių aliejaus ir rupios duonos užkerta kelią Alzheimerio ligai ir kitoms demencijos formoms.
Rizika susirgti Alzheimerio liga ir kitomis demencijos formomis taip pat sumažėja, jei visą gyvenimą esate protiškai aktyvus tiek darbe, tiek laisvalaikiu. Pavyzdžiui, kultūrinė veikla, galvosūkiai ir kūrybiniai pomėgiai gali stimuliuoti smegenis ir išsaugoti atmintį.
Kaip parodė tyrimai, gyvas socialinis gyvenimas taip pat gali užkirsti kelią demencijos ligoms, tokioms kaip Alzheimerio liga: kuo daugiau bendraujate ir įsitraukiate į bendruomenes, tuo didesnė tikimybė, kad vyresniame amžiuje vis tiek būsite protiškai tinkami.
