Trumpa apžvalga
- Simptomai: ribotas fizinio krūvio toleravimas ir didėjantis dusulys, vandens susilaikymas (edema), melsva gleivinės spalva (cianozė)
- Ligos eiga ir prognozė: Priklauso nuo ankstyvo ir nuoseklaus gydymo; be gydymo, progresuojantys širdies ir plaučių pokyčiai, progresuojantis dusulys ir sutrumpėjusi gyvenimo trukmė
- Priežastys ir rizikos veiksniai: pagrindinės plaučių ligos (ypač LOPL, kartais plaučių fibrozė dėl sarkoidozės ar tuberkuliozės); esant ūminei cor pulmonale dažniausiai plaučių embolijai
- Tyrimai ir diagnostika: ligos istorija, fizinė apžiūra, vaizdavimas (krūtinės ląstos rentgenas, širdies ultragarsas), elektrokardiograma (EKG), širdies kateterio tyrimas
- Gydymas: metimas rūkyti, deguonies terapija, raminamieji vaistai (prostaciklinai, bronchų spazmolitikai), širdies nepakankamumo gydymas (keitus mitybą ir vaistus).
Kas yra cor pulmonale?
Antroji ligos pavadinimo dalis nurodo širdies išsiplėtimo priežastį – ji slypi plaučiuose: padidėjus tėkmės pasipriešinimui plaučių arterijose, dešinysis širdies skilvelis vis labiau dirba ir siurbia iš organizmo įtekantį deguonies neturintį kraują. į plaučių kraujotaką.
Reaguodama į tai, iš pradžių sustorėja skilvelio raumenų sienelė. Jei pasipriešinimas ir toliau didėja, kamera didėja, nes kraujas grįžta atgal ir sutrinka raumenų skaidulų struktūra. Skilvelis tiesiogine prasme nuteka. Išsivysto vadinamasis dešiniosios širdies silpnumas ir galiausiai cor pulmonale – būklė, kurios negalima pakeisti.
Ūminė plaučių širdis
Lėtinis Cor pulmonale
Lėtinė cor pulmonale vystosi palaipsniui. Galimi provokatoriai yra įvairios plaučių ligos, kurios turi vieną bendrą bruožą: dėl jų padidėja slėgis plaučių kraujotakoje. Dėl to kraujas, pumpuojamas iš dešinės širdies į plaučius, iš dalies vėl grįžta atgal. Tai sukelia papildomą įtampą dešiniajam skilveliui.
Širdies raumuo yra priverstas dirbti vis sunkiau, kad įveiktų padidėjusį pasipriešinimą ir toliau didėja. Sutrinka įtempta raumenų ląstelių struktūra, nusėda jungiamasis audinys. Dėl šių pokyčių dešiniojo skilvelio siurbimo jėga ir toliau mažėja. Dėl to atsiranda vadinamasis dešiniosios širdies nepakankamumas.
Cor pulmonale: kokie simptomai?
Kadangi lėtinis cor pulmonale vystosi bėgant metams, ligos pradžioje simptomai yra lengvi. Tačiau didėjant dešiniojo skilvelio silpnumui (dešiniojo širdies nepakankamumui), atsiranda tipinių simptomų.
Pavyzdžiui, kraujas grįžta į dešinįjį širdies prieširdį ir į didelės sisteminės kraujotakos venas. Dėl čia susidariusio slėgio skystis iš kraujagyslių nuteka į audinius. Vandens nuosėdos susidaro tarp ląstelių ir jungiamajame audinyje (edema), ypač blauzdos ir kulkšnių srityje bei pėdos gale.
Deguonies trūkumas visame kūne
Dėl sumažėjusio dešiniosios širdies siurbimo į plaučių kraujotaką pajėgumo mažiau deguonies prisotintas kraujas pasiekia ir kairįjį skilvelį – taigi ir kūną. Dėl to gali atsirasti deguonies trūkumas, dėl kurio oda ir gleivinės ilgainiui pamėlynuoja (cianozė).
Be to, sergančius cor pulmonale kamuoja dusulys, kuris iš pradžių jaučiamas tik esant dideliam fiziniam krūviui, o vėliau net ir ramybėje. Kai kuriems ligoniams kaklo venos pastebimai išryškėja dėl širdies perkrovos. Kiti simptomai yra užkimimas, kosulys, kartais su kraujingais skrepliais ir spaudimo pojūtis krūtinėje.
Pacientai, sergantys cor pulmonale, yra fiziškai mažiau atsparūs ir greičiau išsenka. Pažengusiose stadijose fizinė perkrova kartais sukelia kolapsą ir sąmonės netekimą.
Ūminis cor pulmonale reiškia pavojų gyvybei
Cor pulmonale: kokia yra gyvenimo trukmė?
Lėtinė cor pulmonale yra progresuojanti liga, kuri, negydoma, baigiasi mirtimi jau po kelerių metų. Sergančiųjų gyvenimo kokybė vis blogėja, nes jie vis mažiau pajėgia fiziškai dirbti. Be to, atsiranda dusulys, lėtinis kosulys, nuolatinis išsekimas ir nuovargis.
Jei liga jau sukėlė organų pokyčius plaučiuose ir širdyje, jie nebegrįžtami. Tačiau gyvenimo kokybę ir gyvenimo trukmę galima gerokai pagerinti vartojant įvairius vaistus kartu su ilgalaike deguonies terapija. Taikant nuoseklų gydymą, ligos progresavimas sulėtėja arba sustoja.
Cor pulmonale atveju rūkaliams svarbu nedelsiant mesti rūkyti. Tai vienintelis būdas sustabdyti progresuojančią širdies ir plaučių apkrovą.
Ūminis cor pulmonale yra neatidėliotina medicinos pagalba. Prognozė priklauso nuo to, kaip greitai atpažįstamas ir gydomas trigeris, pavyzdžiui, plaučių embolija.
Cor pulmonale: priežastys ir rizikos veiksniai
Lėtinė cor pulmonale išsivysto dėl padidėjusio spaudimo plaučiuose arba plaučių arterijose. Tai taip pat vadinama plaučių arterine hipertenzija. Pažeidus plaučių audinį ir plaučių arterijas, plaučiai paima mažiau deguonies prisotinto kraujo iš dešinės širdies, todėl jis atsistato.
Tai sukelia didelį stresą dešiniajam skilveliui, kuris yra priešais plaučius. Jis sutirština raumenų sienelę, plečiasi ir, esant kliniškai pasireiškiančiam cor pulmonale, gali atlikti tik sumažintą laipsnį. Priežastis dažniausiai yra lėtinė plaučių liga, pirmiausia LOPL.
LOPL progresuojant pažeidžiami mažiausi bronchai ir alveolės: sunaikinamos pertvaros tarp alveolių ir iš mažyčių alveolių susidaro dideli burbuliukai. Dėl to per daug išsipučia plaučiai, vadinama plaučių emfizema, kuri yra dar viena galima cor pulmonale priežastis.
Ligos su padidėjusiu jungiamojo audinio susidarymu plaučiuose, vadinamos plaučių fibroze, taip pat gali sukelti cor pulmonale. Dėl to plaučių audinys praranda elastingumą, o tai savo ruožtu apsunkina dujų mainus. Su plaučių fibroze susijusių ligų pavyzdžiai yra sarkoidozė, tuberkuliozė, silikozė arba asbestozė.
Išorinė kvėpavimo obstrukcija kai kuriais atvejais taip pat sukelia cor pulmonale. Pavyzdys yra stuburo kreivumas (kifoskoliozė), dėl kurio susitraukia plaučiai ir padidėja slėgis jų kraujagyslėse.
Ūminio plaučių uždegimo priežastys
Dėl okliuzijos spaudimas dar veikiančiose plaučių arterijose smarkiai pakyla. Kraujas grįžta į dešinįjį skilvelį. Tuo pačiu metu deguonies prisotinto kraujo pritekėjimas į kairįjį skilvelį yra toks mažas, kad jis nebesiurbia pakankamai kraujo į sisteminę kraujotaką. Didelės (žaibinės) plaučių embolijos atveju kraujotaka dažnai visiškai sutrinka. Blogiausiu atveju nustoja veikti širdis.
Kitos ūminio cor pulmonale priežastys yra ypač sunkus astmos priepuolis (status asthmaticus) arba vadinamasis įtampos pneumotoraksas, ty plaučių skilties kolapsas, kai oras patenka į tarpą tarp plaučių ir krūtinės ląstos. To požymiai yra stiprus dusulys, dažnas širdies plakimas, prakaitavimas ir susijaudinimas, netgi mirties baimė.
Cor pulmonale: tyrimai ir diagnostika
Jis tikriausiai paklaus apie cigarečių vartojimą, kosulį ir skreplių būklę, dusulį, pasikartojančias kvėpavimo takų infekcijas ir fizinio krūvio toleravimą. Jis taip pat norės sužinoti, ar yra kokia nors žinoma širdies ar plaučių liga.
Apžiūra ir fizinė apžiūra
Net išorinis paciento tyrimas (apžiūra) dažnai suteikia gydytojui pirmines indikacijas dėl galimo cor pulmonale. Pavyzdžiui, nukentėjusiųjų lūpos ir pirštų galiukai dažnai pasikeičia melsva spalva. Pirštų galinės jungtys kartais išplečiamos į vadinamuosius būgnų pirštus, o nagai išlenkti į „laikrodžio stiklo nagus“. Visa tai yra deguonies trūkumo organizme požymiai.
Vandens susilaikymas (edema) pėdos nugaroje, čiurnos sąnariuose ir virš blauzdikaulio taip pat gali būti cor pulmonale požymiai.
Palpuodamas kepenis, gydytojas nustato, ar organas nėra padidėjęs dėl perkrovos. Venų užgulimas dažnai matomas viršutinės kūno dalies ir kaklo srityje. Svarbus vandens kaupimosi audiniuose požymis yra įdubimų susidarymas reaguojant į išorinį spaudimą. Pavyzdžiui, blauzdose dažnai būna susiaurėjimų, kuriuos sukelia kojinių ar kojinių rankogaliai. Paspaudus pirštu kelias minutes lieka matomas įdubimas.
Indikacijos iš laboratorijos
Laboratoriniai kraujo tyrimai taip pat suteikia keletą tipiškų cor pulmonale užuominų. Pavyzdžiui, padidėja deguonį pernešančių raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) skaičius, nes organizmas tokiu būdu bando kompensuoti prastesnę dujų apykaitą plaučiuose. Nepaisant to, deguonies kiekis arteriniame kraujyje dažnai yra mažesnis nei įprastai.
Rentgeno ir kiti instrumentiniai tyrimai
Diagnostinis vaizdavimas suteikia papildomų cor pulmonale požymių. Pavyzdžiui, krūtinės ląstos rentgenograma dažnai parodo išplatėjusį dešinės širdies šešėlį dėl dešinės širdies įtempimo. Širdies ultragarsu ištyręs (echokardiografija) gydytojas tiksliai išmatuoja dešinės širdies dalies padidėjimą. Čia taip pat galima nustatyti padidėjusį spaudimą plaučių arterijoje ir nesandarius širdies vožtuvus. Padidėjusios kepenys matomos ir ultragarsinio tyrimo (sonografijos) pagalba.
Kitas fiksuotas tyrimo komponentas įtariamam cor pulmonale yra elektrokardiograma (EKG). Tai rodo elektrinį širdies sužadinimą – būtiną sąlygą širdies raumeniui koordinuotai susitraukti. Esant cor pulmonale, pernelyg išsiplėtęs dešinysis skilvelis sukelia tipiškus sužadinimo laidumo pokyčius.
Širdies kateterio tyrimas yra sudėtingesnis, bet labai tikslus. Tai leidžia gydytojui tiksliai nustatyti spaudimą dešinėje širdyje ir didelėse kraujagyslėse ir palyginti juos tarpusavyje. Paprastai jis perkelia kateterį iš kirkšnies venos į širdį. Per didžiąją tuščiąją veną kateteris pasiekia dešinįjį prieširdį, o tada per dešinįjį skilvelį į plaučių arteriją.
Jei įtariama plaučių embolija (dažniausia ūminio plaučių uždegimo priežastis), gydytojas širdies kateteriu suleidžia kontrastinės medžiagos į plaučių arteriją specialiam rentgeno vaizdavimui. Jei diagnozė pasitvirtina, daugeliu atvejų krešulys gali būti ištirpdytas arba sutrikdytas (rekanalizuoti plaučių arteriją), naudojant specialius vaistus arba mechaniškai per kateterį.
Cor pulmonale: gydymas
Deguonies terapija, dažniausiai kaip ilgalaikis gydymas, žymiai pagerina pacientų toleranciją fiziniam krūviui ir gyvenimo kokybę. Fizinis poilsis ir drenuojantys vaistai atpalaiduoja pertemptą dešinįjį skilvelį.
Tam tikri vaistai taip pat tiesiogiai arba netiesiogiai mažina spaudimą plaučių arterijose. Pavyzdžiui, prostaciklinai arba endotelino receptorių antagonistai tiesiogiai plečia plaučių arterijas, o bronchų spazmolitikai ir atsikosėjimą lengvinantys vaistai mažina plaučių hiperinfliaciją. Priešingu atveju taip pat padidėja kraujagyslių pasipriešinimas.
Kortizono tipo vaistai (kortikosteroidai) taip pat vartojami esant sunkiam kvėpavimo takų uždegimui. Sunkioms bakterinėms infekcijoms paprastai reikia vartoti antibiotiką.
Kai kuriais atvejais kraujo nuleidimas taip pat naudojamas kaip terapija. Dėl kontroliuojamo kraujo netekimo kraujas organizme „skysta“. Tai pagerina jo tekėjimo savybes ir atpalaiduoja širdį.
Jei pirmiau minėtų gydymo būdų neužtenka nukentėjusio asmens gyvenimo kokybei palaikyti, gydytojai gali svarstyti ir plaučių ar širdies-plaučių transplantaciją.
Skubi ūminio plaučių uždegimo gydymas
Ūminis plaučių uždegimas yra neatidėliotina medicininė situacija, kurią reikia greitai diagnozuoti ir gydyti. Be absoliučiai būtino deguonies tiekimo ir raminamųjų bei skausmą malšinančių medikamentų, gydytojai per trumpą laiką stengiasi palengvinti širdį greito veikimo vaistais.
