Raudona-žalia silpnybė: Aprašymas
Raudonos-žalios spalvos trūkumas (anomali trichromazija) priklauso akių spalvų regėjimo sutrikimams. Nukentėję asmenys atpažįsta raudoną arba žalią spalvas skirtingu intensyvumu ir gali jas atskirti prastai arba visai ne. Šnekamojoje kalboje dažnai vartojamas terminas raudonai žalias aklumas. Tačiau tai neteisinga, nes esant raudonos-žalios spalvos trūkumui, raudonos ir žalios spalvos regėjimas vis tiek skiriasi. Kita vertus, tikro raudonai žalio aklumo atveju (daltonizmo forma) sergantys asmenys iš tikrųjų yra akli atitinkamai spalvai.
Į terminą „raudonai žalias trūkumas“ priskiriami du regėjimo sutrikimai:
- Raudonos spalvos regėjimo sutrikimas (protanomalija): paveikti asmenys raudoną spalvą mato silpniau ir sunkiai atskiria ją nuo žalios.
- Žalias regėjimo sutrikimas (deuteranomalija): paveikti asmenys žalią spalvą suvokia prasčiau ir jiems sunku atskirti ją nuo raudonos.
Abu regėjimo defektai yra genetiniai defektai, paveikiantys jutimo ląsteles spalvų matymui.
Jutimo ląstelės ir spalvų matymas
Spalvų matymas yra labai sudėtingas procesas, turintis iš esmės tris svarbius kintamuosius: šviesą, jutimo ląsteles ir smegenis.
Viskas, ką matome per dieną, atspindi skirtingo bangos ilgio šviesą. Ši šviesa patenka į tris skirtingas šviesos jutimo ląsteles tinklainėje (tinklainėje arba vidinėje akies gleivinėje):
- Žalios kūgio ląstelės (G kūgiai arba M kūgiai „vidutinei“, ty vidutinės bangos šviesai)
- Raudoni kūgio elementai (R kūgiai arba L kūgiai, reiškiantys „ilgą“, ty ilgos bangos šviesą)
Juose yra pigmento, vadinamo rodopsinu, kurį sudaro baltymas opsinas ir mažesnė 11-cis-tinklainės molekulė. Tačiau opsinas turi šiek tiek kitokią struktūrą, priklausomai nuo kūgio tipo, todėl jį sužadina skirtingi šviesos bangos ilgiai – spalvinio matymo pagrindas: Mėlynuose kūgiuose esantis opsinas ypač intensyviai reaguoja į trumpųjų bangų šviesą (mėlyną diapazoną), žalių kūgių, ypač į vidutinės bangos šviesą (žalias diapazonas), o iš raudonųjų kūgių daugiausia į ilgųjų bangų šviesą (raudonos spalvos diapazonas).
Taigi kiekviena kūgio ląstelė apima tam tikrą bangos ilgio diapazoną, o diapazonai sutampa. Mėlyni kūgiai yra jautriausi, kai bangos ilgis yra maždaug 430 nanometrų, žali kūgiai – 535 nanometrų, o raudoni – 565 nanometrų. Tai apima visą spalvų spektrą nuo raudonos iki oranžinės, geltonos, žalios, mėlynos iki violetinės iki raudonos.
Milijonai skirtingų spalvų atspalvių
Kadangi smegenys gali atskirti apie 200 spalvų tonų, apie 26 sodrumo tonus ir apie 500 ryškumo lygių, žmonės gali suvokti kelis milijonus spalvų tonų – išskyrus tuos atvejus, kai kūgio ląstelė neveikia tinkamai, kaip yra raudonai žalios spalvos trūkumo atveju.
Raudonai žalios spalvos trūkumas: kūgio ląstelės susilpnėja
Esant raudonai žalios spalvos trūkumui, žalių arba raudonų spurgų opsinas neveikia visiškai. Priežastis yra cheminis jo struktūros pasikeitimas:
- Raudonos-žalios spalvos trūkumas: R kūgių opsinas nėra jautriausias ties 565 nanometrais, tačiau jo jautrumo maksimumas pasislinko link žalios spalvos. Todėl raudoni kūgiai nebeuždengia viso raudonos spalvos bangos ilgio diapazono ir stipriau reaguoja į žalią šviesą. Kuo daugiau jautrumo maksimumas perkeliamas link žalių kūgių, tuo mažiau galima aptikti raudonų atspalvių ir tuo prasčiau atskirti raudoną nuo žalios.
- Žaliojo matymo trūkumas: čia yra atvirkščiai: G kūgių opsino jautrumo maksimumas perkeliamas į raudonos bangos ilgio diapazoną. Taigi suvokiama mažiau žalios spalvos atspalvių, o žalsvą galima prasčiau atskirti nuo raudonos.
Raudonos ir žalios spalvos sutrikimas: simptomai
Palyginti su normalaus regėjimo žmonėmis, tie, kuriems trūksta raudonos ir žalios spalvos, apskritai suvokia daug mažiau spalvų. Nors jie normaliai mato įvairius mėlynos ir geltonos spalvos atspalvius, raudoną ir žalią jie mato ne taip aiškiai. Raudonos ir žalios spalvos trūkumas visada paveikia abi akis.
Tai, kiek paveikti asmenys vis dar gali atpažinti spalvas, priklauso nuo raudonos-žalios spalvos trūkumo sunkumo: jei, pavyzdžiui, R kūgių bangos ilgio diapazonas yra tik šiek tiek pasislinkęs į G kūgių bangų ilgių diapazoną, paveikti asmenys gali matyti raudoną ir žalias palyginti gerai, retkarčiais taip pat normalaus regėjimo žmogus. Tačiau kuo daugiau G ir R kūgių bangų ilgių diapazonai persidengia, tuo paveiktas asmuo blogiau atpažįsta dvi spalvas: jos apibūdinamos įvairiausiais atspalviais – nuo rusvai gelsvų iki pilkų atspalvių.
Raudonos ir žalios spalvos trūkumas: priežastys ir rizikos veiksniai
Raudonai žalios spalvos trūkumas yra genetinis, todėl visada įgimtas:
Raudonos ir žalios spalvos trūkumas paveikia daugiau vyrų nei moterų
Abu opsino genai yra X chromosomoje, todėl vyrams raudonai žalios spalvos trūkumas pasireiškia daug dažniau nei moterims: vyrai turi tik vieną X chromosomą, o moterys – dvi. Esant vieno iš opsino genų genetiniam defektui, patinas neturi kitos išeities, o patelė gali atsidurti antrosios chromosomos nepaliestame gene. Tačiau jei sugedęs ir antrasis genas, raudonai žalios spalvos regėjimo defektas atsiranda ir moteriai.
Skaičiai rodo, kad taip nutinka retai: apie 1.1 proc. vyrų ir 0.03 proc. moterų turi raudonos regos trūkumą. Žaliojo regėjimo sutrikimas pasireiškia maždaug penkiems procentams vyrų ir 0.5 procento moterų.
Raudonai žalios spalvos trūkumas: tyrimai ir diagnostika
Norėdami diagnozuoti raudonai žalią silpnumą, oftalmologas pirmiausia išsamiai pasikalbės su jumis (ligos istorija). Pavyzdžiui, jis gali užduoti šiuos klausimus:
- Ar pažįstate ką nors iš savo šeimos, turinčių raudonos ir žalios spalvos trūkumą?
- Ar matote tik mėlynus ir geltonus bei rudus ar pilkus atspalvius?
- Ar kada nors matėte raudoną ar žalią?
- Ar nematote raudonos ir žalios spalvos tik viena akimi, ar pažeidžiamos abi akys?
Spalvų matymo testai
Plokštės dedamos prieš akis maždaug 75 centimetrų atstumu. Dabar gydytojas prašo žiūrėti į pavaizduotas figūras ar skaičius abiem akimis arba tik viena akimi. Jei neatpažįstate figūros ar skaičiaus per pirmąsias tris sekundes, rezultatas yra „neteisingas“ arba „neaiškus“. Neteisingų ar neaiškių atsakymų skaičius rodo raudonai žalią sutrikimą.
Color-Vision-Testing-Made-Easy-Test (CVTME-Test) tinka vaikams nuo trejų metų amžiaus. Jame nerodomi skaičiai ar sudėtingos figūros, o paprasti simboliai, tokie kaip apskritimai, žvaigždės, kvadratai ar šunys.
Taip pat yra spalvų testai, tokie kaip Farnsworth D15 testas. Čia tenka rūšiuoti skirtingų spalvų kepures ar traškučius.
Kitas būdas diagnozuoti raudonos ar žalios spalvos regėjimo trūkumą yra specialus prietaisas, vadinamas anomaloskopu. Čia pacientas turi žiūrėti per vamzdelį į apskritimą, perpjautą per pusę. Apskritimo pusės yra skirtingų spalvų. Besisukančių ratukų pagalba pacientas turi stengtis suderinti spalvas ir jų intensyvumą:
Raudonai žalias silpnumas: gydymas
Šiuo metu nėra jokio raudonos ir žalios spalvos trūkumo gydymo. Žmonėms, turintiems silpną raudonai žalią silpnumą, gali padėti akiniai ar kontaktiniai lęšiai su spalvų filtrais. Elektroniniuose įrenginiuose (pvz., kompiuteriuose) asmuo, turintis spalvų regėjimo sutrikimų, valdymo skydelyje gali pasirinkti spalvas, kurių negali lengvai sumaišyti.
Raudonai žalios spalvos trūkumas: eiga ir prognozė
Raudonos ir žalios spalvos trūkumas nesikeičia visą gyvenimą – paveikti asmenys visą gyvenimą sunkiai arba negali atskirti raudonos spalvos nuo žalios.
