Trumpa apžvalga
- Raumenų trūkčiojimo priežastys: pvz. stresas, mineralų trūkumas, stimuliatoriai (pvz., kofeinas), įvairios ligos, tokios kaip ALS, Parkinsono liga ar cukrinis diabetas.
- Kada raumenų trūkčiojimas yra pavojingas? Kai tai yra rimtos ligos simptomas. Tai gali rodyti faktas, kad jis nepasitaiko tik sporadiškai.
- Ką galima padaryti prieš raumenų trūkčiojimą? Esant nekenksmingam raumenų trūkčiojimui, galite pabandyti pašalinti priežastį (pvz., sumažinti stresą, valgyti subalansuotą mitybą, nevartoti per daug kofeino ir alkoholio). Jei priežastis yra pagrindinės ligos, gydytojas paskirs tinkamą gydymą (pvz., vaistais).
- Kada kreiptis į gydytoją? Jei raumenų trūkčiojimas pasireiškia dažniau ir (arba) jį lydi skausmingi raumenų spazmai (pvz., sergant epilepsija).
- Diagnozė: paciento apklausa, fiziniai ir neurologiniai tyrimai (ENG, EEG, EMG), jei reikia, tolesni tyrimai, tokie kaip vaizdinės procedūros (pvz., kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija) arba audinio mėginio analizė (biopsija).
Raumenų trūkčiojimas: priežastys ir galimos ligos
Tačiau už trūkčiojimo ne visada slypi liga. Fascikuliacijos, t. y. raumenų trūkčiojimas, kuris jaučiamas tik kaip smulkus drebulys po oda, dažnai yra nekenksmingas. Pavyzdžiui, 70 procentų gyventojų turi vadinamuosius trūkčiojimus, kad užmigtų, o tai medicininiu požiūriu yra visiškai nekenksminga. Kartais už simptomo slepiasi laikinas nervų dirginimas.
Kai kuriais atvejais raumenų trūkčiojimas gali būti sustiprintas arba suaktyvintas valingais judesiais, tokiu atveju tai vadinama veiksmų mioklonija. Kitais atvejais išoriniai dirgikliai, tokie kaip prisilietimas, šviesa ar garsas, sukelia raumenų trūkčiojimą (refleksinį mioklonusą).
Ligos, sukeliančios raumenų trūkčiojimą
- Tikas, Tourette sindromas
- Epilepsija
- Karščiavimo traukuliai
- Išsėtinė sklerozė (IS)
- Amyotrofinė šoninė sklerozė (ALS)
- Parkinsonizmas
- Kreutzfelto-Jakobo liga
- Wilsono liga
- Cukrinis diabetas
- Smegenų uždegimas arba smegenų kraujavimas
- Kraujotakos sutrikimai, virusinės ligos ir bakterinės infekcijos
- Ortopedinės ligos su nervų dirginimu
- Neramių kojų sindromas: neurologinis sutrikimas, kurio metu atsiranda jutimo sutrikimų ir nevalingi kojų ir rečiau rankų judesiai, ypač ramybės būsenoje.
Kiti veiksniai, sukeliantys raumenų trūkčiojimą
- emocinis disbalansas, pavyzdžiui, meilės priepuolis
- stresas
- stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip kofeinas
- Alkoholis ir narkotikai
- peršalimas ir hipotermija
- Magnio trūkumas
- hipoglikemija
- nervų suspaudimas
- Šalutinis vaistų poveikis
- tiesioginis nervų dirginimas po tyrimų (pvz., smegenų skysčio tyrimo)
Daugeliu atvejų raumenų trūkčiojimas progresuoja be skausmo. Tačiau jį gali lydėti skausmingi raumenų spazmai. Ryškus raumenų trūkčiojimas stipriai apriboja paveiktų žmonių kasdienį gyvenimą, nes pasunkėja tikslingi judesiai, tokie kaip valgymas, gėrimas ar rašymas. Stresinėse situacijose trūkčiojimas dažnai sustiprėja, todėl pacientai yra stigmatizuojami kaip „nervuoti“ ar „nesaugūs“.
Raumenų trūkčiojimas – pavojingas ar nekenksmingas?
Daug rečiau sunkios ligos sukelia raumenų trūkčiojimą. To ženklas gali būti, kai trūkčiojimas pasireiškia dažniau. Pavyzdžiui, Parkinsono liga sergantiems pacientams paprastai stebimas raumenų tremoras ramybėje (ramybės drebulys). Metabolinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, taip pat gali pasireikšti raumenų trūkčiojimu, kaip ir amiotrofinė šoninė sklerozė (ALS). Tokiais atvejais raumenų trūkčiojimai ar už jų slypinčios ligos turi būti klasifikuojami kaip pavojingi arba bent jau rimti.
Raumenų trūkčiojimas: ką su tuo galima padaryti?
Esant nekenksmingam raumenų trūkčiojimui, galite daug ką padaryti patys, kad sustabdytumėte erzinantį simptomą. Jei trūkčiojimo priežastimi atsižvelgiama į ligą, būtina atlikti medicininę apžiūrą ir dažniausiai gydytojo paskirtą gydymą.
Raumenų trūkčiojimas: ką galite padaryti patys
- Jokių stimuliatorių: raumenų trūkčiojimo dažnai taip pat galima išvengti nesilaikant kofeino, alkoholio ir stimuliuojančių vaistų.
- Subalansuota mityba: kartais subalansuota mityba taip pat gali padėti sumažinti raumenų trūkčiojimą. Ypatingą dėmesį atkreipkite į pakankamą magnio suvartojimą, jei be raumenų trūkčiojimo atsiranda skausmingų mėšlungio. Didesnis mineralo kiekis randamas, pavyzdžiui, žaliose daržovėse, tokiose kaip špinatai, brokoliai, pupelės ar žirniai, taip pat grūduose, tokiuose kaip avižiniai dribsniai, kviečių sėlenos ar ryžiai. Mėgstantiems vaisius: bananuose yra gana daug magnio.
Prieš vartodami magnio tabletes nuo raumenų trūkčiojimo, pasitarkite su gydytoju.
Raumenų trūkčiojimas: ką daro gydytojas
Priklausomai nuo raumenų trūkčiojimo būklės, gydytojas gali rekomenduoti įvairias terapines priemones – dažnai be pirmiau minėtų savipagalbos priemonių.
Vaistas
Dažnai pagrindinės ligos gali būti gydomos vaistais, pavyzdžiui:
- Tikai ir Tourette: Gali padėti vadinamieji neuroleptikai – veikliosios medžiagos, slopinančios centrinės nervų sistemos funkcijas.
- Esminis tremoras: jį dažnai galima sumažinti naudojant beta blokatorius arba prieštraukulinius vaistus.
Kartais raumenų trūkčiojimas yra šalutinis tam tikrų vaistų poveikis. Tokiu atveju turėtumėte pasitarti su gydytoju, ar reikia toliau vartoti minėtus vaistus, ar galima jų vartojimą nutraukti arba pakeisti geriau toleruojamu preparatu.
Profesinė ir fizinė terapija
Jei raumenų trūkčiojimas atsirado dėl amiotrofinės šoninės sklerozės (ALS), labai praverčia reguliari fizioterapija ir ergoterapija. Tai gali turėti teigiamos įtakos progresuojančios ligos eigai. Tačiau ALS negalima gydyti ir išgydyti priežastiniu būdu – nei fizine ir profesine terapija, nei kitais gydymo būdais.
Chirurgija
Kai kuriais su liga susijusių raumenų trūkčiojimo atvejais gydytojas rekomenduoja operaciją. Pavyzdžiui, smegenų operacija gali būti naudinga epileptikams. Paprastai tai apima chirurginį smegenų srities, kuri pakartotinai sukelia epilepsijos priepuolius, pašalinimą.
Chirurgija taip pat kartais atliekama dėl esminio tremoro: šio sutrikimo atveju tam tikra smegenų sritis siunčia nuolatinį trikdantį signalą. Šią sritį galima išjungti chirurginiu būdu.
Jei raumenų trūkčiojimas pasireiškia dažniau, gydytojas turi atlikti medicininę apžiūrą, kad būtų išvengta būklės, kurią reikia gydyti. Apsilankymas pas gydytoją taip pat būtinas esant stipriai mioklonijai, t. y. stipriems raumenų trūkčiojimams, kuriuos gali lydėti skausmingi mėšlungiai.
Kadangi raumenų trūkčiojimą labai dažnai sukelia nervų ligos, neurologas yra tinkamas žmogus, į kurį reikia kreiptis.
Raumenų trūkčiojimas: tyrimai ir diagnostika
Pirmasis žingsnis yra išsami jūsų ir gydytojo diskusija, siekiant gauti ligos istoriją. Gydytojas jūsų paklaus, pavyzdžiui, kada, kaip dažnai, kur ir kokiomis aplinkybėmis atsiranda raumenų trūkčiojimas ir ar turite kitų nusiskundimų (pvz., skausmingų raumenų mėšlungio, karščiavimo ir kt.).
Taip pat svarbi informacija apie galimus trūkčiojimo veiksnius, tokius kaip sužalojimas ar neseniai atliktas nervų tyrimas. Be to, pasakykite gydytojui, ar vartojate ir kokius vaistus vartojate ir ar turite kokių nors žinomų būklių (pvz., epilepsija ar diabetas).
- Elektroneurografija (ENG): naudojama elektrodai nervų laidumo greičiui matuoti.
- Elektromiografija (EMG): Šio tyrimo metu gydytojas naudoja elektrodus, kad patikrintų raumenų elektrinį aktyvumą.
- Elektroencefalografija (EEG): čia tiriamas smegenų elektrinis aktyvumas, taip pat naudojant elektrodus.
Atsižvelgiant į radinius arba įtariamą raumenų trūkčiojimo priežastį, gali būti naudingi tolesni tyrimai:
- Kraujo ir šlapimo tyrimai
- Ortopediniai tyrimai
- Vaizdo gavimo procedūros, tokios kaip rentgeno spinduliai, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Raumeninio audinio pašalinimas (biopsija) detalesniam tyrimui laboratorijoje
- Smegenų skysčio ištraukimas (KSF punkcija) detalesniam tyrimui laboratorijoje
- L-dopa testas (dėl įtariamos Parkinsono ligos)
- Kraujagyslių tyrimas (angiografija)
- alergijos testai
- psichologinės ar psichiatrinės ekspertizės
