Trumpa apžvalga
- Ką daryti įkandus žaizdoms? Pirmoji pagalba: Nuvalyti, dezinfekuoti, steriliai uždengti, jei reikia prispaudžiamuoju tvarsčiu esant stipriam kraujavimui, imobilizuoti sužalotą kūno vietą įkandus gyvatei. Nukentėjusį asmenį nuveskite pas gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą.
- Įkandimo žaizdos rizika: žaizdos infekcija, audinių pažeidimas (pvz., raumenų, nervų, sausgyslių, kraujagyslių ar kaulų); apsinuodijimo simptomai (jei įkando nuodingi gyvūnai).
- Kada kreiptis į gydytoją? Iš esmės kiekvieną įkandimo žaizdą turi apžiūrėti gydytojas ir prireikus gydyti.
Dėmesio.
- Netgi lengvos ir iš pažiūros nekenksmingos įkandimo žaizdos gali užsikrėsti.
- Blogiausiu atveju išsivysto gyvybei pavojingas kraujo užkrėtimas, stabligės ar pasiutligės infekcija!
- Žaizda gali užsikrėsti net praėjus kelioms dienoms po įkandimo. Todėl stebėkite, ar įkandamose žaizdose nėra uždegimo požymių (patinimas, paraudimas, hipertermija ir kt.).
Įkandimo žaizda: ką daryti?
- Paviršinis odos pažeidimas, įbrėžimų žaizdos, galbūt mėlynės.
- Gilesnės odos žaizdos iki raumenų odos (fascijos), į raumenų ar kremzlių struktūras
- Žaizda su audinių mirtimi (nekroze) arba dideliu audinių pažeidimu (medžiagos defektu)
Tačiau pasauliečiams beveik neįmanoma tinkamai įvertinti įkandimo sužalojimo sunkumo. Todėl bet kokia įkandimo žaizda turėtų būti laikoma neatidėliotina ir ją turi gydyti gydytojas. Tačiau pirmiausia reikia suteikti pirmąją pagalbą dėl įkandimo traumų:
- Jei įkandimo žaizdos mažai kraujuoja (pavyzdžiui, nuo šunų ar kačių), nuvalykite žaizdą vandeniu.
- Tada dezinfekuokite žaizdą (jei yra tinkamos žaizdoms dezinfekuoti priemonės) ir steriliai uždenkite.
- Esant stipriai kraujuojančioms įkandimo žaizdoms, reikėtų uždėti spaudžiamąjį tvarstį.
- Greitai nuveskite pacientą pas gydytoją arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Įkandimų traumų rūšys
Priklausomai nuo to, kuris gyvūnas įkando, įkandimo sužalojimai paprastai būna tipiški. Taip pat nuo „kaltininko“ priklauso, kokia, pavyzdžiui, yra žaizdos infekcijos rizika.
Žmogaus įkandimas
Žmogui įkandus dažniausiai lieka žiedo formos įspaudas su mėlynėmis ir taškiniais odos įbrėžimais. Yra didelė infekcijos rizika! Žmogaus įkandimas gali perduoti AIDS (ŽIV) arba hepatito virusus (B arba C).
Katės įkandimas
Kačių įkandimai taip pat labai užkrečiami. Pavyzdžiui, jie gali sukelti kraujo užkrėtimą (sepsį) arba pernešti pasiutligę. Katės įkandimas paprastai palieka gilias, taškines žaizdas, tačiau jos beveik nekraujuoja. Audinių pažeidimai gali išsiplėsti iki kaulų. Dėl to, kai katė įkando plaštaką, dažnai pažeidžiamos pirštų sausgyslės ir sąnariai.
Šuns įkandimas
Šunys dažniausiai įkanda žmogui į rankas ir dilbius, o mažiems vaikams – ir į veidą. Dažnai tai būna įtrūkimai ar mėlynės su nuskurusiais kraštais. Kadangi gyvūnai turi smailius dantis ir galingus žandikaulius, gilesni raumenų, sausgyslių, kraujagyslių, nervų ir (arba) kaulų pažeidimai nėra neįprasti. Galimos žaizdos infekcijos po šuns įkandimo yra apsinuodijimas krauju ir pasiutligė.
Daugiau apie šią temą skaitykite straipsnyje Šuns įkandimas.
Graužikų įkandimas
Graužikai, tokie kaip žiurkės, pelės, jūrų kiaulytės, voverės ar triušiai, dažniausiai padaro tik paviršines įkandimo žaizdas. Žaizdų infekcija čia yra reta (pvz., pasiutligė, tularemija = triušių maras, žiurkių įkandimų karštinė).
Arklio įkandimas
Dėl plokščių gyvūnų dantų čia būdingi sumušimai (be kita ko atpažįstami iš mėlynės).
Gyvatės įkandimas
Plačiau apie temą skaitykite straipsnyje Gyvatės įkandimas.
Įkandimo žaizda: rizika
Didžiausias pavojus su įkandimo žaizda yra didelė infekcijos rizika. Be to, užpuolikas aukai galėjo padaryti didelių audinių pažeidimų. Įkandus nuodingai gyvatei, taip pat gresia apsinuodijimas.
Įkandimo žaizda: infekcija
Įkandus katėms ir žmonėms, užsikrėtimo dažnis yra apie 50 proc., o šunų įkandimų atveju - šiek tiek mažesnis. Tokios žaizdų infekcijos kyla dėl daugybės mikrobų, esančių gyvūnų ir žmonių seilėse, kurie gali patekti į žaizdą įkandus.
Infekcijos rizika įkandimo žaizdose taip pat yra didelė, nes sužalojimai dažnai neįvertinami ir negydomi profesionaliai. Rizika ypač didelė esant labai gilioms ir užterštoms žaizdoms ir kai audinys buvo labai suardytas.
Audinių pažeidimas
Lengvos įkandimo žaizdos dažnai pažeidžia tik paviršinį odos sluoksnį (epidermį). Priešingai, gilesni įkandimai gali padaryti daug sunkesnę žalą. Pavyzdžiui, oda gali atsiskirti nuo apatinio audinio (dermabrazija / dekolmentas). Taip pat dažnai pažeidžiami nervai, kraujagyslės, sausgyslės, raumenys ir/ar kaulai – kartais su atitinkamomis pasekmėmis.
Pavyzdžiui, esant nervų pažeidimui, pacientas gali nebejausti temperatūros dirgiklių ir lietimo pažeistoje kūno vietoje (jautrumo sutrikimai). Galimi ir judėjimo apribojimai. Kraujagyslių pažeidimai gali sukelti kraujavimą į audinį. Blogiausiu atveju nuo įkandimo visiškai nuplėšiama kūno dalis, pavyzdžiui, ranka ar ausis.
Apsinuodijimas gyvatės įkandimu
Įkandimų sužalojimai: kada kreiptis į gydytoją?
Su įkandusia žaizda visada reikia kreiptis į gydytoją. Pirma, todėl, kad tik jis gali tinkamai įvertinti sužalojimo mastą. Antra, dėl įkandimo žaizdų gali užsikrėsti žaizda. Jei reikia ar patartina, gydytojas gali nedelsiant paskiepyti pacientą nuo stabligės ar pasiutligės.
Įkandimo žaizdos: apžiūra gydytojo
Pokalbyje su pacientu ar jį lydinčiais asmenimis gydytojas pirmiausia stengsis susidaryti vaizdą apie traumos eigą ir pačią įkandimo žaizdą (anamnezę). Jis, pavyzdžiui, paklaus, ar gyvūnas elgėsi akivaizdžiai (įtariama pasiutligė), o jei gyvūnai yra gyvūnai, ar jis buvo paskiepytas nuo pasiutligės. Gydytoją taip pat reikia informuoti apie bet kokius žinomus paciento imuninės sistemos trūkumus (pvz., diabetą ar gydymą kortizonu), taip pat apie vaistų (pvz., kraują skystinančių) vartojimą.
Jei yra įtarimas, kad įkandimo žaizda yra susijusi su kaulų sužalojimais, vaizdo gavimo metodai suteiks aiškumo (pvz., rentgeno spinduliai).
Įkandimo žaizdos: Gydymas gydytojo
Gydytojas kruopščiai išvalys ir nuplaus lengvas įkandimo žaizdas (vėl). Tada jis jas užsegs gipsu, kabėmis ar siūlais (pirminė žaizdos priežiūra).
Kita vertus, gilios ir užkrėstos žaizdos paprastai kurį laiką laikomos atviros ir keletą kartų valomos prieš uždarant (antrinė žaizdų priežiūra). Tai daroma siekiant užkirsti kelią infekcijai arba pirmiausia pašalinti esamą infekciją.
Jei reikia, gydytojas pašalins pažeistą, negyvą ar užkrėstą audinį iš žaizdos srities, prieš uždarydamas žaizdą (išvalymas).
Gyvatės įkandimo atveju pacientai dažnai gydomi stacionare. Sužalota kūno dalis imobilizuojama.
Užkirsti kelią įkandimo žaizdoms
Įkandimų sužalojimai atsiranda dažnai. Dažniausiai kandžioja šunys, rečiau katės, arkliai, graužikai ar kiti žmonės. Kalbant apie gyvūnų užpuolikus, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad išvengtumėte įkandimų:
- Su šunimis, katėmis ir kitais gyvūnais elkitės ramiai ir gynybiškai, o ne grasindami ar agresyviai. Tai taip pat taikoma dirbant su kitaip taikiais augintiniais.
- Išmokite teisingai interpretuoti įspėjamuosius gyvūnų signalus.
- Nelieskite gyvūno, jei jis maitinasi arba turi jauniklių.
- Niekada nesiartinkite prie gyvūno tyliai ir (arba) iš nugaros. Jis gali išsigąsti ir įkąsti.
- Venkite greitų judesių ir stipraus triukšmo šalia gyvūno.
- Vaikščiodami vietovėje, kurioje gyvena gyvatės, dėvėkite tvirtus batus ir ilgas kelnes. Taip pat naudokite lazdą – vibracijos jai atsitrenkus į žemę gyvūną įspės, todėl jis dažniausiai pasitrauks.
Jei imsitės šių priemonių nuoširdžiai, galite sumažinti gyvūnų įkandimų riziką.
