Kas yra scintigrafija?
Scintigrafija – tai tyrimo metodas iš branduolinės medicinos srities: pacientui diagnostikos tikslais suleidžiama mažo radioaktyvumo medžiagų. Yra dviejų tipų šie vadinamieji radiofarmaciniai preparatai:
- Kai kurios radioaktyviosios medžiagos įvedamos tiesiogiai. Tokių radionuklidų pavyzdys yra radioaktyvusis jodas, kuris pirmiausia migruoja į skydliaukę.
Tiksliniame audinyje radiofarmacinis preparatas ypač kaupiasi vietose, kuriose yra didelis metabolinis aktyvumas ir gera kraujotaka. Jis suyra skleisdamas vadinamuosius gama spindulius, kurie matuojami specialia kamera (gama kamera). Tada kompiuteris apskaičiuoja tiriamos kūno srities vaizdą (scintigramą).
Scintigrafijos pagalba galima ištirti įvairius audinius, pavyzdžiui, kaulus, skydliaukę ar širdies raumenį.
Papildoma informacija: Kaulų scintigrafija
Procedūra ypač tinka kaulams tirti. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje Kaulų scintigrafija.
Papildoma informacija: Skydliaukės scintigrafija
Papildoma informacija: Miokardo scintigrafija
Miokardo scintigrafija leidžia gydytojui patikrinti širdies raumens (miokardo) būklę. Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje Miokardo scintigrafija.
Somatostatino receptorių scintigrafija (oktreotidinė scintigrafija).
SPECT ir SPECT/CT
SPECT (angl. Single Photon Emission Computed Tomography) – tai tolesnis procedūros, kai aplink pacientą juda kelios gama kameros, tobulinimas. Taigi, priešingai nei įprasta „plokštuminė“ scintigrafija, galima sukurti trimačius skerspjūvio vaizdus.
Kada atliekate scintigrafiją?
Skirtingai nuo kitų vaizdo gavimo metodų, tokių kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), scintigrafija suteikia informacijos apie audinių aktyvumą. Kadangi navikai dažnai pasižymi padidėjusiu metaboliniu aktyvumu, scintigrafija ypač dažnai naudojama vėžio medicinoje. Be to, yra ir kitų galimų branduolinės medicinos procedūros taikymo būdų, pavyzdžiui:
- Inkstų funkcijos tyrimas (pavyzdžiui, jei įtariama inkstų arterijos stenozė)
- Plaučių kraujotakos ir ventiliacijos tyrimas, jei įtariama plaučių embolija (perfuzinė-ventiliacinė plaučių scintigrafija)
- Kaulų ligų ar traumų (tokių kaip infekcijos, osteonekrozė, osteoporozė, navikai, lūžiai) išaiškinimas
- Funkcinis širdies raumens tyrimas (pvz., po širdies priepuolio arba sergant koronarine širdies liga)
Kas daroma scintigrafijos metu?
Scintigrafiją atlieka specializuotas gydytojas, branduolinės medicinos specialistas. Prieš tyrimą jis ar ji su jumis išsamiai aptars. Jis informuos apie tyrimo privalumus ir riziką bei paklaus apie ankstesnes ligas ir reguliarius vaistus.
Pats tyrimas yra visiškai neskausmingas. Priešingai nei atliekant KT ar MRT tyrimą, norint atlikti normalią scintigrafiją, nereikia eiti į „vamzdelį“, nes gama kamera gali laisvai judėti.
Kokia yra scintigrafijos rizika?
Su scintigrafija susijęs šalutinis poveikis yra labai retas. Suvartotas radiofarmacinis preparatas gali sukelti laikiną karščio pojūtį, odos reakcijas (niežėjimą, paraudimą ir kt.), metalo skonį burnoje arba lengvą pykinimą.
Ilgainiui dėl radiacijos kyla tam tikras pavojus sveikatai. Tačiau radiacijos poveikis yra mažas (palyginti su rentgeno spinduliuote). Be to, organizmas greitai išskiria radioaktyviąją medžiagą. Koks tiksliai yra radiacijos keliamas pavojus sveikatai, pirmiausia priklauso nuo naudojamo radiofarmacinio preparato rūšies ir kiekio bei tiriamo kūno regiono.
Į ką turėčiau atkreipti dėmesį po scintigrafijos?
Iš karto po scintigrafijos skleisite nedidelę radioaktyviąją spinduliuotę. Todėl keletą valandų turėtumėte vengti artimo kontakto su nėščiosiomis, maitinančiomis motinomis ir mažais vaikais.
