Trumpa apžvalga
- Simptomai: Įvairūs fiziniai simptomai, kuriems nėra organinės priežasties; dažnas „gydytojų šokinėjimas“ (= dažnas gydytojo keitimas); įvairios sindromo apraiškos (hipochondrozė, lėtinis skausmo sutrikimas ir kt.)
- Gydymas: priklausomai nuo sunkumo, dažniausiai psichoterapija, galbūt vaistai, tokie kaip antidepresantai ar anksiolitikai.
- Diagnozė: paprastai turi būti pašalintos ilgos, konkrečios organinės nurodytų fizinių nusiskundimų priežastys (įvairiais tyrimo metodais); psichologinė diagnostika, įskaitant klausimynus.
- Prognozė: gera, jei laiku teisingai diagnozuojama; dažnai per daug diagnostikos dėl dažno gydytojo keitimo, pavyzdžiui, per daug rentgeno tyrimų
Kas yra somatoforminis sutrikimas?
Pacientai dažnai yra tvirtai įsitikinę fizine liga ir visada prašo atlikti tolesnius tyrimus ir imtis medicininių priemonių. Pacientas dažnai nesutinka su psichologinės priežasties galimybe, todėl dažnai keičiasi gydytojas. Šiame kontekste taip pat vartojami tokie terminai kaip „gydytojų šuolis“ arba „paciento karjera“, tačiau jie nepateisina paciento ligos spaudimo.
Posakiai
Yra įvairių somatoforminių sutrikimų. Pasaulio sveikatos organizacijos PSO klasifikavimo sistemoje (Tarptautinė statistinė ligų ir susijusių sveikatos problemų klasifikacija) TLK-10, kodu F45.- priskaičiuojamos šios išraiškos:
Hipochondrinis sutrikimas
Pagrindinė hipochondrinio sutrikimo ypatybė yra ne fiziniai simptomai, o didesnis nei vidutinis protinis susirūpinimas jais. Šis nuolatinis nerimas ir rūpestis savo kančiomis trukdo paveikto asmens socialiniam ir profesiniam gyvenimui. Šio somatoforminio sutrikimo trukmė yra mažiausiai šeši mėnesiai.
Somatizacijos sutrikimas
Somatizacijos sutrikimo formos apima:
- Nuolatinis somatoforminis sutrikimas: nuolatinis somatoforminis sutrikimas yra tada, kai simptomai pasireiškia mažiausiai šešis mėnesius (daugumą dienų).
- Nediferencijuotas somatizacijos sutrikimas: tai yra tada, kai fizinių nusiskundimų yra daug ir jie yra nuolatiniai įvairiomis formomis, tačiau nėra tenkinami klinikiniai somatizacijos sutrikimo kriterijai (žr. aukščiau).
Nuolatinis somatoforminio skausmo sutrikimas.
Tačiau nukentėjusieji neigia, kad nusiskundimų galimos ir psichologinės priežastys – dažnai nenori susitaikyti su „somatoforminio sutrikimo“ diagnoze. Vyrai ir moterys serga vienodai dažnai, nors dėl šio somatoforminio sutrikimo yra šeimyninių grupių.
Kokie simptomai?
Pagrindinė somatoforminio sutrikimo ypatybė yra fiziniai simptomai, kurių pacientas nekontroliuoja arba savo noru apsimeta, tačiau kuriems taip pat nėra fizinio paaiškinimo. Skundai iš esmės galimi visose organų sistemose. Dažniausiai somatoforminis sutrikimas yra susijęs su šiais simptomais:
- Simptomai širdies ir kraujagyslių sistemos srityje: krūtinės skausmas, spaudimo pojūtis, dūrimas ar suklupimas širdyje.
- Urogenitaliniai simptomai: skausmas šlapinantis, dažnas šlapinimasis, skausmas apatinėje pilvo dalyje
- Simptomai kvėpavimo srityje: dusulio pojūtis, dusulys
- Simptomai raumenų ir sąnarių srityje: nugaros skausmas, rankų ir kojų skausmas, dilgčiojimo pojūtis
Laikinai didelė įtampa stresiniais gyvenimo etapais dažnai palengvina somatoforminį sutrikimą ar jo simptomus. Tačiau dėl vėlesnio atsipalaidavimo sutrikimas dažnai vėl tampa ryškesnis.
Kaip galima gydyti somatoforminį sutrikimą?
Gydymui svarbūs ir geri, pasitikintys gydytojo ir paciento santykiai – juk somatoforminių sutrikimų turintys žmonės dažnai prarado pasitikėjimą gydytojais.
Priklausomai nuo sunkumo, gali būti, kad somatoforminiai sutrikimai lemia nedarbingumą. Kai kuriais atvejais somatoforminiai sutrikimai praeina savaime be gydymo. Kitais atvejais patartina taikyti gydymą, kuris gali apimti gydymą vaistais.
Sėkmingo somatoforminio sutrikimo gydymo pagrindas yra psichoedukacija: terapeutas ar gydytojas paaiškina pacientui psichologinius procesus, galinčius sukelti somatoforminį sutrikimą. Tik tokiu paciento supratimu terapinis darbas duos vaisių.
Hipochondrinis sutrikimas – terapija
Iki šiol nėra vieno šio somatoforminio sutrikimo gydymo vaistais. Terapijos planai skiriasi priklausomai nuo simptomų sunkumo. Kai atsiranda gretutinių psichinių ligų, terapeutas dažnai taiko vaistus nuo nerimo ir antidepresantus.
Taip pat svarbu pakeisti paciento požiūrį į savo kūno suvokimą. Tikslas yra nustatyti paciento problemas ir stresorius, kad būtų galima juos išspręsti ir valdyti somatoforminį sutrikimą.
Somatizacijos sutrikimas – terapija
Taip pat rekomenduojamas psichoterapinis gydymas, kad pacientui pavyktų atsiriboti nuo tariamų simptomų ir atsiriboti nuo kančios. Tai padeda jam vėl geriau susidoroti su kasdienybe ir lengviau susidoroti su savo problemomis.
Atsipalaidavimo metodai taip pat padeda visam laikui įveikti somatizacijos sutrikimą.
Somatoforminio skausmo sutrikimas – terapija
Psichoterapijos rėmuose galimos vadinamosios multimodalinės terapijos programos. Jie atliekami ambulatoriškai. Pacientas tampa savo skausmo ekspertu: terapeutas moko jį pagrindinių žinių apie skausmo atsiradimą, skausmo dirgiklių apdorojimą ir sukeliančias sąlygas.
Multimodalinės terapijos tikslai – pakeisti paciento skausmo suvokimą, skatinti sveiką paciento elgesį, išgydyti somatoforminį sutrikimą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Somatoforminio sutrikimo priežastys yra sudėtingos, ir ekspertai įtaria, kad čia yra kelių veiksnių sąveika. Yra įvairių somatoforminio sutrikimo vystymosi paaiškinimų:
Mokymosi teorijos požiūris į paaiškinimą suponuoja išmoktą, pasikartojantį ir taip sustiprinantį somatoforminio sutrikimo elgesio modelį. Susidaro užburtas ratas, iš kurio pačiam ligoniui sunku išsivaduoti.
Šiuo metu taip pat aptariami įvairūs neurobiologiniai modeliai. Kadangi kai kurie somatoforminiai sutrikimai dažnai paveikia pirmos eilės giminaičius, negalima atmesti tam tikro paveldimumo. Be to, gali būti, kad sergančiųjų somatoforminiais sutrikimais imuninė ir nervų sistema bei jų hormonai stresinėse situacijose reaguoja stipriau nei sveikų asmenų. Tačiau tai dar nebuvo aiškiai įrodyta.
Somatoforminių sutrikimų rizikos veiksniai
Tam tikri asmenybės tipai taip pat yra labiau linkę į somatoforminį sutrikimą nei kiti: nerimastingas ir savimi nepasitikintis asmenybės tipas dažnai kenčia nuo bejėgiškumo ir bevertiškumo jausmo. Dėl akivaizdžių kančių nukentėjęs asmuo patiria antrinę ligos priežastį. Taip patraukiamas aplinkinių dėmesys, sukuriama sistema, kurioje pacientui leidžiama pripažinti savo silpnumą.
Tyrimai ir diagnozė
Ne visada lengva atskirti somatoforminį sutrikimą nuo fizinės ligos. Todėl prieš gydytojui nustatant somatoforminį sutrikimą kaip darbinę diagnozę, būtina atlikti kruopščius tyrimus, kad būtų pašalintos fizinės simptomų priežastys (pvz., kraujo tyrimai, EKG, rentgeno spinduliai).
Psichologinė diagnozė naudojant standartizuotus klausimynus, be kita ko, dažnai užtikrina diagnozę.
Ligos eiga ir prognozė
Jei somatoforminis sutrikimas lieka negydomas, pakartotiniai apsilankymai pas gydytoją ir gydytojų kaita gali lemti perteklines diagnostikos priemones – pavyzdžiui, per dažnus rentgeno tyrimus. Tai pacientui atneša daugiau žalos nei naudos.
Jei diagnozė neaiški, galimi atsitiktiniai radiniai, kurie gali būti pervertinti ir galbūt per daug gydomi.
