Trombozė: simptomai, gydymas

Trumpa apžvalga

  • Dažniausios lokalizacijos: kojų (ypač blauzdų), dubens ar rankų kraujagyslės, viršutinė arba apatinė tuščiosios venos. Ypatinga forma yra išangės trombozė (išangės venų trombozė).
  • Būdingi simptomai: patinimas, paraudimas, hipertermija, skausmas ir veržimas, karščiavimas, pagreitėjęs pulsas.
  • Gydymas: kompresinis tvarstis arba kompresinės kojinės, taip pat paaukštinimas esant galūnių trombozei, antikoaguliantai, esant reikalui operacija (trombektomija).
  • Priežastys: tėkmės sutrikimas kraujagyslėse (pvz., dėl nuosėdų ant kraujagyslių sienelių, susiaurėjimas dėl naviko), lėtas kraujo tekėjimas (pvz., dėl venų varikozės, lovos uždarymo, skysčių trūkumo), padidėjęs kraujo krešėjimas (pvz., dėl krešėjimo sutrikimai, vėžys ar rūkymas)
  • Tyrimai: fizinė apžiūra, kraujo tyrimas, vaizdavimas (pvz., ultragarsas, flebografija („venų rentgenas“), papildomi tyrimai, jei reikia, priklausomai nuo konkretaus atvejo.
  • Prognozė: galimos komplikacijos yra plaučių embolija (plaučių arterijos okliuzija) ir kraujagyslių bei audinių pažeidimas (potrombozinis sindromas).
  • Prevencija: vengti rizikos veiksnių (pvz., fizinio krūvio, skysčių trūkumo, antsvorio), dėvėti kompresines kojines (pvz., ilgų skrydžių metu), jei reikia, trombozės injekcijos.

Trombozės simptomai

Trombozės simptomai kojose

Trombos ypač dažnai susidaro didelėse blauzdos venose. Taip yra todėl, kad kraujas ten ypač lėtai, prieš gravitacijos jėgą, teka atgal į širdį. Dažniausiai pasitaikantys trombozės požymiai yra:

  • Blauzdos, dažnai ir čiurnos srities bei pėdos patinimas
  • Sunkumo ir įtampos pojūtis blauzdoje
  • Vandens susilaikymas (edema)
  • blauzdos skausmas, kartais ir pėdos, šlaunies ar kirkšnies skausmas, kuris gali būti panašus į raumenų skausmą
  • įtempta (blizganti) ir melsvai pakitusi oda
  • blauzdos perkaitimas
  • labiau matomos odos venos (vadinamosios įspėjamosios venos)
  • nedidelis karščiavimas
  • pagreitėjęs pulsas

Net jei kai kurių iš aukščiau išvardytų simptomų nėra, kojos trombozė vis tiek neatmetama. Lygiai taip pat minėti trombozės požymiai nėra įrodymas, kad kojų venų trombozė tikrai yra.

Trombozės simptomai rankose

Kraujo krešuliai taip pat gali užsikimšti rankos venas. Tačiau tai atsitinka daug rečiau nei kojoje. Tipiški rankos trombozės simptomai yra:

  • Pažeistos rankos patinimas ir perkaitimas
  • rankos patinimas
  • melsvos išsikišusios odos venos
  • dalinis rausvai violetinis rankos spalvos pakitimas
  • skausmas, kai spaudžiama ranka ir kai ranka judinama

Išangės trombozės (išangės venų trombozės) simptomai

Išangės trombozė pastebima skausmingu patinimu išangės srityje. Dažnai sunku atskirti nuo hemorojaus, tačiau priežastis yra kita:

Sergant išangės tromboze maža apatinio išangės kanalo vena užkemšama kraujo krešuliu. Priešingai, „hemorojus“ šnekamojoje kalboje reiškia arterioveninių kraujagyslių pagalvėlės padidėjimą tiesiosios žarnos išėjime (techninis terminas yra hemorojaus liga).

Išangės venų trombozė yra labai skausminga, ypač todėl, kad jos yra tiesiai angos srityje. Tačiau dažniausiai su jais gali būti gerai elgiamasi. Sužinokite daugiau apie išangės trombozės simptomus, priežastis ir gydymą čia!

Smegenų venų trombozės (sinusinių venų trombozės) simptomai

Sergant sinusinių venų tromboze (SVT), kraujotaka smegenų venose sutrinka dėl kraujo krešulio. Dažnai atsiranda kraujo užkimimas. Ypač kalbant apie vakcinaciją nuo koronaviruso Sars-Cov-2, galvos smegenų venų trombozė pateko į antraštes. Po imunizacijos kai kuriems paskiepytiems asmenims, nors ir labai retai, pasireiškė smegenų sinusų ir venų trombozė.

Smegenų venų trombozės simptomai yra šie:

  • Galvos skausmas
  • pykinimas ir vėmimas
  • perpūstas kaklas
  • spaudimo skausmas veide
  • epilepsijos priepuoliai
  • paralyžiaus simptomai
  • Jutimo sutrikimai

Iš esmės trombozės gali atsirasti visose kūno kraujagyslėse. Tačiau, skirtingai nei galūnių trombozės, simptomai dažnai yra dviprasmiški. Pavyzdžiui, gali pasireikšti stiprus skausmas arba sutrikti organų veikla. Tokiems nespecifiniams trombozės simptomams išsiaiškinti visada reikia atlikti tolesnius medicininius tyrimus.

Trombozės gydymas

Iš esmės yra trys trombozės gydymo metodai:

  • Kompresijos terapija
  • Vaistas
  • Chirurgija

Kuris metodas naudojamas, be kita ko, priklauso nuo krešulio susidarymo vietos. Dažnai taip pat reikia derinti skirtingus gydymo metodus.

Svarbiausias trombozės gydymo tikslas – neleisti krešuliui atsiskirti nuo venos sienelės ir su krauju nukeliauti į gyvybiškai svarbius organus. Taip yra todėl, kad tuomet kyla vadinamosios embolijos (pavyzdžiui, plaučių embolijos) rizika. Krešulys blokuoja arteriją ir gali sukelti pavojų gyvybei.

Taip pat svarbu išvengti ilgalaikio nepataisomo pažeistų kraujagyslių, galūnių ar organų pažeidimo (potrombozinio sindromo).

Pakėlimas ir suspaudimas

Kompresinis tvarstis turi tęstis gerokai už trombozės vietos, ty žemiau kelio, jei yra blauzdos trombozė. Jis turi būti pakankamai sandarus, kad suspaustų venas, kad jose geriau tekėtų kraujas. Tačiau jis jokiu būdu neturi suspausti galūnės.

Geras būdas pasiekti pakankamai stiprų ir vienodą suspaudimo laipsnį – naudoti II suspaudimo klasės trombozines kojines.

Jei venos buvo pažeistos dėl trombozės, kompresinis gydymas turi būti tęsiamas ilgą laiką.

Trombozės gydymas vaistais

Trombozės gydymas vaistais yra skirtas užkirsti kelią kraujo krešuliui toliau augti ir galbūt nuplauti į plaučių arterijas. Geriausiu atveju medikamentai gali priversti savo organizmo medžiagas (fermentus) vėl susitraukti arba net visiškai ištirpdyti trombą. Antikoaguliantai taip pat gali užkirsti kelią naujos trombozės susidarymui.

Ūminis trombozės gydymas

Gydytojai trombozę – nepriklausomai nuo jos lokalizacijos – pradeda gydyti vadinamąja pradine antikoaguliacija. Tai turėtų prasidėti nedelsiant, jei trombozė buvo patikimai arba didelė tikimybė, kad yra simptomų priežastis.

Antikoaguliantas fondaparinuksas taip pat tinka pradiniam antikoaguliacijai, ypač jei pacientai reagavo į heparino vartojimą ir gyvybei pavojingai sumažėjo trombocitų skaičius. Fondaparinuksas švirkščiamas po oda.

Tačiau pradinė antikoaguliacija taip pat gali būti atliekama su nurijusiais vaistais, ty vadinamaisiais DOAK (tiesioginiais geriamaisiais antikoaguliantais) rivaroksabanu ir apiksabanu.

Ilgalaikis gydymas po trombozės

Ūminės trombozės gydymas – dažniausiai maždaug po penkių–dešimties dienų – seka palaikomoji terapija: pacientai mažiausiai tris–šešis mėnesius gauna antikoaguliantų, kad nesusidarytų naujas krešulys.

Šiandien gydytojai dažniausiai skiria DOAK, tokius kaip apiksabanas, rivaroksabanas ar dabigatranas. Tačiau prieš pradedant naudoti DOAK, vitamino K antagonistai (tokie kaip fenprokumonas ir varfarinas) buvo tinkamiausias palaikomojo gydymo pasirinkimas. Tai yra vitamino K antagonistai, kurie yra svarbūs kraujo krešėjimui. Tinkamas jų dozavimas turi būti reguliariai tikrinamas atliekant kraujo krešėjimo tyrimus! Kita vertus, naudojant DOAK, tokie patikrinimai paprastai yra nereikalingi.

Kai kuriems pacientams reikia ir toliau vartoti antikoaguliantus ilgiau nei šešis mėnesius, kad išvengtų naujų kraujo krešulių (antrinė profilaktika). To gali prireikti, pavyzdžiui, jei dėl nelaimingo atsitikimo, operacijos ar nėštumo laikinai padidėja pasikartojimo rizika.

Sergant navikinėmis ligomis, trombozės rizika taip pat gali nuolat padidėti. Net ir tokiu atveju ilgalaikėje perspektyvoje gali būti patartina antrinė profilaktika vaistais.

Bet kuriuo atveju gydytojai atidžiai patikrina, ar iš tikrųjų būtina ilgai vartoti antikoaguliantus ir, jei taip, kiek laiko, su kokiomis veikliosiomis medžiagomis ir kokiomis dozėmis. Nors antrinė profilaktika apsaugo nuo naujų kraujo krešulių susidarymo, ji taip pat turi trūkumą – padidina kraujavimo riziką. Todėl antrinės profilaktikos naudą ir riziką reikia atidžiai pasverti.

Chirurginis trombozės gydymas

Kai kuriais ūminės kojų venų trombozės atvejais chirurginė intervencija yra geriausias gydymo būdas. Tokiu atveju gydytojas kateterio pagalba bando sučiupti kraujo krešulį (trombą) ir ištraukti jį iš venos. Tai dar vadinama „rekanalizacija“ (rekanalizavimo terapija), nes procedūra iš naujo atveria užsikimšusią kraujagyslę.

Gydytojai taip pat patikrina, ar venoje nėra tekėjimo kliūčių, kurias galima pašalinti.

Rekanalizacinis gydymas turi būti atliktas kuo anksčiau, kad sumažėtų potrombozinio sindromo rizika. Galimos šio tipo trombozės gydymo komplikacijos yra kraujavimas, bet ir atsitiktinis krešulių fragmentų atsiskyrimas. Tada jie gali keliauti toliau išilgai venų kelio link širdies ir tada patekti į plaučių kraujotaką.

Atskirais atvejais gydytojai visam laikui arba laikinai įterpia savotišką „sietelį“ į tuščiąją veną (tuščiosios venos filtrą) pacientams, sergantiems kojų venų tromboze. Tai skirta apsaugoti nuo atsiskyrusių kraujo krešulių patekimo į plaučius. Tokia intervencija gali būti svarstoma, pavyzdžiui, pacientams, kurie pakartotinai kenčia nuo plaučių embolijos, nepaisant antikoaguliantų vartojimo.

Trombozė: priežastys ir rizikos veiksniai

Trombozės yra kraujo krešuliai, susidarantys kraujagyslėse – beveik visada venose. Jie iš esmės gali turėti tris skirtingas priežastis, kurios gali egzistuoti atskirai arba kartu:

  • Kraujagyslės tekėjimo kliūtys: pažeidimas/liga arba nuosėdos ant kraujagyslės sienelės arba kraujagyslių susiaurėjimas dėl mechaninio spaudimo iš išorės (pvz., randuose, navikuose).
  • padidėjęs polinkis kraujui krešėti: sergant kraujo krešėjimo sistemos ligomis, sunkiomis sisteminėmis ligomis (vėžys, autoimuninės ligos), dėl rūkymo ar vartojant tam tikrus vaistus (pvz., tabletę) kaip šalutinį poveikį.

Kelioninė trombozė ir trombozė po operacijos

Kraujo grįžimas į širdį turi veikti prieš gravitaciją giliosiose kojų venose. Sveikiems, fiziškai aktyviems žmonėms tai padeda du mechanizmai:

  • Venų vožtuvai: jie veikia kaip vožtuvai ir leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi, link širdies.
  • Raumenų pompa (raumenų-venų siurblys): veikiant (blauzdos) raumenims, kojos venos pakartotinai trumpam suspaudžiamos. Bendradarbiaujant su venų vožtuvais, kraujas spaudžiamas širdies kryptimi.

Jei vienas ar net abu šie mechanizmai neveikia, kraujotaka gali gerokai sulėtėti – padidėja trombozės rizika. Taip yra, pavyzdžiui, ilgai sėdint automobilyje, lėktuve ar traukinyje. Todėl tokiais atvejais trombozė dažnai vadinama „kelionine tromboze“.

Valandų sėdėjimas prie kompiuterio taip pat gali padidinti trombozės riziką.

Trombozė varikozinėse venose

Varikozinės venos (varikozės) yra labai išsiplėtusios kraujagyslės. Ypač dažnai jie atsiranda kojų srityje, ypač blauzdose.

Venų varikoze kraujas teka lėčiau, be to, čia nebeveikia tinkamai ir natūralūs venų vožtuvai (venų vožtuvai). Tai padidina trombozės riziką.

Daugiau apie venų varikozės priežastis ir gydymą skaitykite mūsų straipsnyje „Venų varikozė“.

Svarbiausi rizikos veiksniai

Taigi yra nemažai veiksnių, skatinančių venų tromboemboliją – tai yra kraujo krešulių susidarymą ir jų judėjimą su kraujotaka, kad jie užkemša kraujagyslę kitur. Didžiausi rizikos veiksniai yra šie:

  • Kojos lūžis
  • Hospitalizacija dėl širdies nepakankamumo, prieširdžių virpėjimo ar prieširdžių plazdėjimo (per pastaruosius tris mėnesius)
  • dirbtinio klubo ar kelio sąnario naudojimas
  • sunki trauma (pvz., dėl automobilio avarijos)
  • širdies priepuolis (per pastaruosius tris mėnesius)
  • stuburo smegenų pažeidimas
  • buvusi venų tromboembolija (pvz., plaučių embolija)

Vidutinės rizikos veiksniai yra, pavyzdžiui, hormoninių kontraceptikų vartojimas, vėžys, chemoterapija, paviršinių venų trombozė, infekcijos (ypač pneumonija, šlapimo takų infekcijos ir ŽIV infekcija), insultas su paralyžiumi ir uždegiminė žarnyno liga.

Trombozė: diagnozė ir tyrimas

Kojos venų trombozės atveju koja perkaista ir tinsta. Tam tikri spaudimo taškai ir judesiai sukelia skausmą, kurį gydytojas (dažniausiai vidaus ligų specialistas) gali nustatyti atlikęs fizinę apžiūrą. Tipiški simptomai yra šie:

  • Blauzdos skausmas, kai pakeliama viršutinė pėdos dalis (Homano ženklas)
  • Skausmas spaudžiant blauzdą (Meyerio ženklas)
  • Spaudimo skausmas vidinėje pėdos pusėje (Payr ženklas)

Paviršinei trombozei paprastai būdingi sunkesni simptomai, todėl ją dažnai lengviau diagnozuoti nei kraujagyslių okliuziją gilesnėse venose (flebotrombozė). Tačiau pastarasis dažniausiai turi rimtų pasekmių.

Specialios balų sistemos (balai, tokie kaip Wells balas) padeda gydytojams įvertinti, ar pacientas iš tikrųjų turi giliųjų venų trombozę:

Taškai skiriami, jei yra tam tikri tokią trombozę rodantys parametrai – pavyzdžiui, aktyvi naviko liga, visos kojos patinimas ar didelė operacija per pastaruosius tris mėnesius. Kuo daugiau taškų sumuojasi, tuo didesnė giliųjų venų trombozės tikimybė.

Kraujo tyrimas

Jei išmatuota vertė yra normos ribose, ūminė trombozė mažai tikėtina. Tačiau vien D-dimero matavimo nepakanka trombozei atmesti. Gydytojai taip pat turi atsižvelgti į kitas išvadas.

Vaizdo diagnostika

Be to, ultragarsinis tyrimas gali suteikti vizualinį venų okliuzijos vaizdą.

Atliekant flebografiją (taip pat: flebografiją), kraujagysles galima vizualizuoti rentgeno vaizde. Todėl procedūra puikiai tinka giliųjų venų trombozei diagnozuoti.

Šiuo tikslu kontrastinė medžiaga suleidžiama į paviršinę veną pėdos gale. Siekiant užtikrinti, kad kontrastinė medžiaga patektų į giliąsias kojų venas, venos šalia odos paviršiaus pirmiausia surišamos vidutiniškai tvirtu tvarsčiu. Kai yra trombozė, kontrastinės medžiagos srautas nutrūksta arba atrodo „susitraukęs“, o tai matyti rentgeno nuotraukose.

Atrinktais atvejais kraujagyslių tomografija atliekama magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) pagalba suleidus kontrastinės medžiagos. Atliekant šią procedūrą vaizdavimui naudojami magnetiniai laukai ir radijo bangos, o ne rentgeno spinduliai, kaip kompiuterinė tomografija.

Esant retoms kraujagyslių okliuzijos formoms, gali prireikti papildomų tyrimų, pavyzdžiui, akių dugno trombozės nustatymo.

Trombozė ir nėštumas

Kai kurioms moterims trombozė išsivysto nėštumo metu arba po negyvagimio/persileidimo. Tokiu atveju, norint nustatyti priežastį, patartina atlikti papildomus tyrimus. Tai gali padėti išvengti kitos trombozės vėlesnio nėštumo metu, jei reikia.

Kiti specialūs atvejai

Jei trombozės neturi aiškiai nustatomos priežasties arba atsiranda netipinėse kraujagyslėse, gydytojai taip pat imsis papildomų bandymų nustatyti krešulio susidarymo priežastį. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės serga paveldimomis ligomis, kurios gali sutrikdyti kraujo krešėjimą. Aptikimui gali būti nurodytas genetinis tyrimas.

Trombozė: ligos eiga ir prognozė

Trombozė yra labai rimta liga ir gali sukelti pavojingų komplikacijų. Tokie atsiranda,

  • kai vena užkemša trombu ir visam laikui pažeidžiama (pasekmė: posttrombozinis sindromas).

Plaučių embolija

Plaučių embolija yra ypač dažna ir gyvybei pavojinga trombozės komplikacija. Trombas (ar jo dalys) kraujotaka per veninę sistemą nunešamas į dešinįjį skilvelį, o iš ten – į plaučių arterijas.

Jei ji ten užkemša didelę arteriją, didelė plaučių dalis nebeaprūpinama krauju. Tada jis nebegali dalyvauti dujų mainuose, o tai gali sukelti gyvybei pavojingą deguonies trūkumą.

Be to, dešinysis širdies skilvelis yra perkrautas, bandydamas pumpuoti kraują į užsikimšusią plaučių kraujagyslę prieš didelį srauto pasipriešinimą – gali atsirasti dešiniojo širdies nepakankamumas (širdies nepakankamumo forma). Todėl embolija visada yra neatidėliotina medicinos pagalba!

Daugiau apie šios rimtos komplikacijos simptomus ir gydymą skaitykite straipsnyje Plaučių embolija.

Posttrombozinis sindromas

Kai kuriems pacientams, sergantiems giliųjų dubens ar kojų venų tromboze, išsivysto vadinamasis posttrombozinis sindromas. Šiuo atveju venų varikozė susidaro dėl krešulio sukeltos kraujo nutekėjimo kliūties, kuri išlieka net ir vėl atidarius pažeistas kraujagysles. Ši nutekėjimo kliūtis gali sukelti tolesnį audinių pažeidimą ir (arba) pakartotinius kraujo krešulius.

Užkirsti kelią trombozei

Be to, norint, kad kraujas būtų plonas ir nesusidarytų krešulių, svarbu tinkamai hidratuoti (gerti, valgyti skystą maistą).

Trombozės injekcijos

Po traumos ar operacijos ar kitokios imobilizacijos dėl ligos krešulių susidarymo prevencijai gali būti naudojami vaistai: kasdieninės trombozės injekcijos su heparinu daugeliu atvejų gali užkirsti kelią kraujo krešulio susidarymui.

Kojinės nuo trombozės

Vadinamosios antitrombozinės kojinės yra specialios elastinės kojinės, pagamintos iš odai nekenksmingo plono audinio, kurios arba siekia kelius, arba net tęsiasi už kelio ir apima šlaunis. Dėl nedidelio spaudimo, kurį jie daro venoms, kraujas šiek tiek greičiau ir tolygiau grįžta atgal į širdį.

Mūvėti antitrombozines kojines ypač rekomenduojama, jei turite trombozės rizikos veiksnių, tokių kaip polinkis į venų varikozę, prieš ir po operacijos bei ilgose kelionėse. Jie dažnai gali padėti išvengti trombozės.