Kas yra ultragarsas?
Ultragarsas yra greitas, saugus, beveik nesukeliantis šalutinio poveikio ir nebrangus tyrimo metodas. Techniškai tai vadinama sonografija. Jos pagalba gydytojas gali įvertinti daugybę skirtingų kūno regionų ir organų. Apžiūra gali būti atliekama ambulatoriškai gydytojo kabinete arba klinikose. Gydymas ligoninėje paprastai nėra būtinas.
Kada reikalingas ultragarsas?
Sonografija medicinoje naudojama įvairių ligų diagnostikai ir eigos stebėjimui bei techniškai sudėtingų intervencijų gyvam stebėjimui. Bendros taikymo sritys apima:
- Pilvo organų, pvz., inkstų, tyrimas (pilvo sonografija).
- Skydliaukės sonografija
- Širdies ultragarsas (echokardiografija)
- Kraujagyslių, pvz., aortos, miego arterijų ar kojų venų, ultragarsinis tyrimas
- Moterų krūties sonografija (mammasonografija)
- ginekologinis ultragarsas, pvz., norint įvertinti gimdą, kiaušides ir nėštumo metu
- sąnarių, pvz., klubo sąnario, ultragarsu
Pilvo ultragarsas
Pilvo ultragarsas naudojamas, pavyzdžiui, kepenų, blužnies ir (arba) inkstų būklei įvertinti. Plačiau apie šią ultragarsinio tyrimo formą skaitykite straipsnyje Pilvo ultragarsas.
Echokardiografija
Krūties ultragarsas
Gali prireikti krūtų ultragarso, pavyzdžiui, norint išsiaiškinti įtartinus gabalėlius ar kitus krūties audinio pokyčius. Daugiau apie tai galite perskaityti straipsnyje Mamasonografija.
Ultragarsas: nėštumas
Kada nėštumo metu reikia atlikti echoskopiją ir kas už tai moka, galite sužinoti straipsnyje Ultragarsas: nėštumas.
Kas daroma ultragarso metu?
Priklausomai nuo to, kokius organus ar kūno sritį gydytojas nori įvertinti, ultragarsinis tyrimas atliekamas pacientui sėdint, stovint ar gulint (gulint ar ant šono).
Pirmiausia gydytojas ultragarsiniu geliu užtepa keitiklį ir pažeistą odos plotą, kad būtų sukurtas tolygus keitiklio ir kūno paviršiaus kontaktas. Ultragarsinis prietaisas per keitiklį siunčia ultragarso bangas į audinį. Pacientas to nejaučia. Ultragarso bangas audinys atspindi skirtingai, priklausomai nuo jo struktūros.
Keitiklis vėl sulaiko šias atsispindėjusias bangas, o ultragarso prietaisas iš jų gali apskaičiuoti vaizdą. Dabar tai gydytojui ir pacientui rodoma monitoriuje. Gydytojas pacientui rezultatus dažnai parodo ir paaiškina tiesiai monitoriuje. Gydytojas gali išspausdinti individualius, ypač informatyvius vaizdus tiesiai ant ultragarso aparato.
Endosonografija
Apie tai, kaip veikia ultragarsinis tyrimas kūno viduje ir su kokia rizika jis susijęs, galite paskaityti straipsnyje Endosonografija.
Doplerio sonografija
Norint diagnozuoti kraujagyslių stenozes ir okliuzijas, būtina įvertinti kraujotaką. Tai galima padaryti naudojant specialų sonografinį tyrimą, vadinamą Doplerio sonografija.
Norėdami sužinoti, kaip veikia ši speciali ultragarso forma ir kokiais atvejais ji naudojama, skaitykite straipsnį Doplerio sonografija.
Kontrastinės terpės sonografija
Tolesnė įprastinio ultragarsinio tyrimo forma yra kontrastinės medžiagos sonografija. Šios procedūros metu pacientui iš pradžių suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri gali būti naudojama geriau vizualizuoti, pavyzdžiui, organų ir navikų kraujotaką.
Ultragarsui naudojama kontrastinė medžiaga turi mažiau šalutinių poveikių nei naudojama rentgeno tyrimuose.
3D sonografija
Su modernia ultragarso įranga gydytojas gali padaryti trimačius (3D) vaizdus, kuriuose galima pamatyti visą organą ir įvertinti jį apžvalgoje.
Kokia yra ultragarso rizika?
Į ką turėčiau atkreipti dėmesį atliekant ultragarsą?
Po apžiūros gydytojas jums duos šluostę ultragarsiniam geliui nuvalyti. Jei jis pateko į jūsų drabužius, jums nereikia jaudintis: šiais laikais dažniausiai naudojami geliai yra labai vandeningi ir paprastai nepalieka nuolatinių dėmių ant jūsų drabužių. Laikas po ultragarso nėra jokių specialių atsargumo priemonių dėl dietos, vairavimo ar panašiai.
