Vankomicinas: poveikis, taikymas, šalutinis poveikis

Kaip veikia vankomicinas

Vankomicinas yra veiklioji medžiaga iš glikopeptidinių antibiotikų grupės. Jis turi baktericidinį poveikį prieš gramteigiamus patogenus ir yra naudojamas, kai kiti antibiotikai nėra pakankamai veiksmingi.

Žmogaus imuninė sistema naudoja įvairius mechanizmus, kad apsaugotų organizmą nuo patogenų įsiskverbimo ir plitimo. Paprastai žmonės net nepastebi, kada jų imuninė sistema yra aktyvi, arba dėl užsikrėtimo patogenu pasireiškia tik lengvi simptomai.

Tačiau kartais organizmo apsauga ne iš karto gali sėkmingai kovoti su patogenu. Tada simptomai tampa sunkesni. Jei organizmas nebegali susidoroti su patogenais, vaistai gali palaikyti imuninį atsaką.

Šie vaistai apima antibiotiką vankomiciną. Jis sutrikdo patogeninių bakterijų ląstelių sienelių struktūrą, todėl jos miršta. Tai reiškia, kad imuninei sistemai belieka susidoroti su bakterijų išskyrimu, o ligos simptomai paprastai greitai pagerėja.

Vankomicinas veiksmingas tik prieš tam tikrą bakterijų tipą (vadinamąsias gramteigiamas bakterijas). Todėl gydytojas turi iš anksto nustatyti, su kokio tipo bakterijomis bus kovojama.

Absorbcija, skilimas ir išskyrimas

Tačiau, norint, kad antibiotikas būtų veiksmingas kūno audiniuose, jis turi būti įvedamas tiesiai į kraują. Po pasiskirstymo vankomicinas išsiskiria su šlapimu nepakitęs. Paprastai pusė veikliosios medžiagos pasišalina iš organizmo po keturių–šešių valandų. Tačiau jei inkstų funkcija sutrikusi, šis laikas gali pailgėti iki 7.5 dienos.

Kada vartojamas vankomicinas?

Vankomicinas infuzuojamas šiais atvejais:

  • sunkios bakterinės ligos, tokios kaip smegenų dangalų uždegimas (meningitas), vidinės širdies gleivinės, kaulų ir sąnarių arba odos ir minkštųjų audinių uždegimas

Šiais atvejais vankomicinas vartojamas per burną, t. y.

  • sunki Clostridium difficile infekcija (CDI)

Clostridium difficile bakterija gali sukelti viduriavimą, kuris sunkiais atvejais gali būti mirtinas.

Kaip vartojamas vankomicinas

Priklausomai nuo klinikinio vaizdo, vankomicinas nuryjamas tirpalo arba kapsulės pavidalu (nuo žarnyno uždegimo) arba infuzijos pavidalu suleidžiamas tiesiai į kraują (nuo kūno audinių uždegimo).

Vartojant per burną, dozė yra nuo 500 miligramų iki dviejų gramų per dieną, kurią reikia padalyti į tris ar keturias atskiras dozes. Gydymo trukmė turi būti nuo septynių iki dešimties dienų, ją nustato gydytojas, atsižvelgdamas į ligos sunkumą.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, vaikams, paaugliams ir senyviems pacientams skiriama mažesnė dozė.

Koks yra vankomicino šalutinis poveikis?

Retkarčiais, t. y. nuo vieno iki dešimties procentų gydytų asmenų, vankomicinas sukelia šalutinį poveikį, pasireiškiantį virškinimo trakto sutrikimais arba alerginėmis reakcijomis (raudonojo kaklo sindromas).

Retai, t.y. vienam iš šimto pacientų, pasikeičia kraujo rodikliai, atsiranda pykinimas, šaltkrėtis, pečių ar nugaros raumenų skausmas.

Labai retai antibiotikų vartojimas gali turėti žalingą poveikį vidinei ausiai (ototoksinis poveikis) arba inkstams (nefrotoksinis poveikis).

Į ką reikia atsižvelgti vartojant vankomiciną?

Kontraindikacijos

Vankomicino negalima vartoti šiais atvejais

  • žinomas padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei vaisto medžiagai

Ypatingo atsargumo reikia esant inkstų funkcijos sutrikimui arba klausos sutrikimui.

Sąveika

Reikėtų kiek įmanoma vengti kartu vartoti vaistus, kurie gali turėti žalingą poveikį vidinei ausiai ar inkstams. Tokio šalutinio poveikio rizika priklauso nuo dozės ir yra ypač didelė, kai sutrikusi inkstų funkcija (labai sulėtėja vankomicino išsiskyrimas).

Vankomicinas gali sustiprinti raumenų relaksantų poveikį.

Gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus

Vankomicinas praktiškai neturi įtakos gebėjimui reaguoti. Todėl pavartoję antibiotiką galite aktyviai dalyvauti eisme ir valdyti sunkiąją techniką.

Amžiaus apribojimai

Vaistai, kurių sudėtyje yra vankomicino, taip pat gali būti naudojami kūdikiams, sergantiems sunkiomis bakterinėmis ligomis.

Nėštumas ir maitinimas krūtimi

Antibiotikas gali patekti į negimusį kūdikį per placentą. Iki šiol yra labai mažai patirties naudojant jį nėštumo metu, todėl bakterinės ligos atveju patartina naudoti geriau pasiteisinusias alternatyvas.

Žindymo metu veiklioji medžiaga kūdikį pasiekia per motinos pieną. Todėl ekspertai rekomenduoja, jei įmanoma, naudoti kitus antibiotikus.

Tačiau jei kitoks gydymas neįmanomas, gydytojui individualiai įvertinus rizikos ir naudos santykį, vankomicino galima vartoti ir nėštumo bei žindymo laikotarpiu.

Kaip gauti vaistų su vankomicinu

Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje vaistus vankomicinu galima įsigyti tik pagal receptą.

Kiek laiko buvo žinomas vankomicinas?