Trumpa apžvalga
- Simptomai: Esant įgimtai varpos kreivumas yra pagrindinis simptomas; įgyta forma, kreivumas, mazginis sukietėjimas, skausmas lytinių santykių metu, galbūt dilgčiojimas, erekcijos sutrikimas
- Priežastys ir rizikos veiksniai: Įgimta forma: genų mutacija, dažnai kartu su kitais lytinių organų pokyčiais. Įgyta: Priežastis vis dar nežinoma, galbūt mikrosužalojimai dėl nelaimingo atsitikimo; rizikos veiksniai: sutrikusi jungiamojo audinio medžiagų apykaita, tam tikri vaistai, hipertenzija, diabetas, sunkūs santykiai.
- Diagnozė: ligos istorija, fizinė apžiūra, erekcijos nario nuotrauka, ultragarsas, ultragarsas Dopleryje, retai rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografija.
- Gydymas: vaistais tabletėmis ar injekcijomis, penio pompomis ar ilgintuvais, sunkesniais atvejais operacija
- Prognozė: Įgimta: nuolatinis kreivumas be operacijos. Įgytas: galimas spontaniškas kreivumo išnykimas arba padidėjimas. Gydymas paprastai reaguoja gerai; operacijos prireikia retai.
- Prevencija: jei pažeidžiama varpa, pvz., lytinių santykių metu, kreipkitės į gydytoją, išaiškinkite staigų varpos kreivumą
Kas yra varpos kreivumas?
Įgyta varpos kreivumo forma vadinama induratio penis plastica (IPP, plastiškas varpos sukietėjimas). Čia akytkūnis dažnai yra išlenktas aukštyn, o kai kuriais atvejais ir į šoną. IPP sinonimas yra Peyronie liga arba Peyronie liga.
Įgimtas varpos kreivumas yra pagrįstas genetinės medžiagos defektu. Todėl dažnai tai pasireiškia su kitais vyriško lyties organo sutrikimais.
Konkreti įgyto varpos kreivumo priežastis nėra tiksliai žinoma. Varpos nukrypimas dažniausiai pasireiškia 45–65 metų vyrams. Apskritai varpos kreivumas pasireiškia maždaug vienam iš 1000 vyrų. Tačiau ekspertai įtaria daug didesnį neužregistruotų atvejų skaičių.
Dažnai kreivumas būna tik lengvas. Tačiau laikui bėgant jis gali padidėti ir skausmingai sutrikdyti erekciją. Kitais atvejais nukrypimai regresuoja savaime. Įgimtas varpos kreivumas daugeliu atvejų išlieka nepakitęs.
Nedidelis varpos išlinkimas nebūtinai yra patologinis. Vyriškas narys retai būna visiškai tiesus ir iš prigimties yra gana įvairios formos.
Simptomai
Induracijos išsivysto per kelias savaites ar mėnesius – kartais net „per naktį“. Jie skiriasi dydžiu (dažniausiai nuo vieno iki trijų centimetrų) ir kai kuriais atvejais išplinta ir apima visą varpos kotą.
Jei jungiamasis audinys randas ir sukietėja, ekspertai kalba apie fibrozę. Sergant fibroze, jungiamasis audinys dauginasi gerybiniu būdu ir dažniausiai iš minkšto, elastingo audinio virsta kietesniu, randuotu audiniu. Dėl šių pokyčių (varpos fibrozės) susitraukia apnašų srityje esantis audinys, todėl varpa išlinksta į sergančią pusę.
Taigi įgytas varpos kreivumas yra labiau simptomas nei liga. Varpos kreivumo mastas labiausiai matomas ant erekcijos varpos. Kartais varpa pasislenka į dvi puses (dvikryptis varpos išlinkimas), pavyzdžiui, į viršų ir į vieną pusę.
Jei lenktas penis gerokai nukrypsta nuo tiesios ašies, gali kilti problemų lytinio akto metu. Be to, nuo apnašų iki gaktos varpa tampa ne tokia standi, o tai ekspertai vadina sumažėjusiu standumu. Kai kurie pacientai skundžiasi skausmu, ypač erekcijos ir sekso metu. Ramybės būsenoje šis varpos skausmas yra labai retas. Išlenktas penis nevaržo šlapinimosi ar šlapimo nutekėjimo.
Esant įgimtam varpos kreivumui, pats kreivumas yra pagrindinis simptomas. Tipiški simptomai, kaip ir įgytame variante, yra reti. Dauguma pacientų kreipiasi į gydytoją prieš arba po pirmojo lytinio kontakto. Priklausomai nuo masto, lytiniai santykiai gali būti sutrikę, tačiau tai būna retai.
Kai kuriems pacientams varpos kreivumas yra labiau psichologinė ar kosmetinė problema. Tada nukrypimas nuo normos gali būti suvokiamas kaip našta. Tai dar labiau apsunkina galimi erekcijos sutrikimai ir problemos sekso metu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kaip ir simptomų atveju, reikia skirti įgimtą ir įgytą varpos kreivumo formas. Įrodytų varpos kreivumo priežasčių kol kas trūksta. Tačiau yra spėjimų ir įkalčių, nurodančių galimas varpos nukrypimo priežastis.
Įgimtas varpos kreivumas
- Hipospadijos: šlaplės anga yra žemiau gaktos, t. y. apatinėje varpos pusėje. Po per gilia šlaplės anga sėklidės link eina sustorėjęs jungiamojo audinio laidas – chorda. Jis lenkia varpą žemyn.
- Megalouretra: kaip balionas išsiplėtusi šlaplė. Čia trūksta trijų varpos erekcijos audinių dalių. Dėl to šlaplė labai išsiplečia. Šis vystymosi sutrikimas dažnai sukelia varpos kreivumą aukštyn.
- Epispadijos: ant varpos veleno yra antra šlaplės anga.
Mokslininkai mano, kad dėl šių apsigimimų yra susijęs vyriškų lytinių hormonų (androgenų) trūkumas embriono vystymosi metu.
Įgytas varpos kreivumas
Įgyto varpos kreivumo arba Peyronie ligos priežastis vis dar iš esmės nežinoma. Tačiau ekspertai pateikė daugybę teorijų, kurios bando paaiškinti kreivą penį.
Nelaimingų atsitikimų
Paveldimumas
Ar kai kurie vyrai dėl savo genetinės sandaros yra labiau linkę į varpos kreivumą nei kiti, iki šiol nebuvo aiškiai nustatyta. Tačiau mokslininkai nustatė, kad apie 25–40 procentų vyrų, turinčių įgytą varpos kreivumą, taip pat serga Dupuytreno liga. Dupuytreno liga yra būklė, kai dėl gerybinių jungiamojo audinio ataugų ant delno susidaro mazgeliai. Dažnas abiejų pasireiškimas vienu metu rodo genetinį ryšį.
Metabolizmo sutrikimai
Daugelis vyrų patiria nepastebėtą varpos pažeidimą. Tačiau ne visiems išsivysto įgytas varpos kreivumas. Todėl kai kurie ekspertai mano, kad yra jungiamojo audinio metabolizmo sutrikimas. Tai lemia tai, kad taisymui naudojami ne originalūs, elastingi audinių pluoštai, o kietesni pluoštai. Šių remodeliavimo procesų rezultatas vėliau gali būti jaučiamas kaip tipiški mazgeliai.
Vienas tyrimas taip pat rodo ryšį tarp cukraus kiekio kraujyje ligos (cukrinio diabeto) ir padidėjusios varpos kreivumo rizikos. Kitas tyrimas rodo, kad diabetikai turėtų tikėtis sunkesnės induratio penis plastica eigos. Tačiau vis dar trūksta pakankamai pacientų, kad būtų galima iš tikrųjų įrodyti šias sąsajas.
Mažai žinoma apie veiksnius, skatinančius įgyto varpos deviacijos vystymąsi. Kol kas ryšys tarp ligos ir rizikos veiksnių neatrastas. Tačiau moksliniuose sluoksniuose aptariami šie rizikos veiksniai:
- Aukštas kraujo spaudimas
- @ Rūkymas ir alkoholis
- amžius
- Sunkus lytinis aktas
- Vaistai (pvz., alprostadilis nuo erekcijos disfunkcijos; čia varpos kreivumas laikomas šalutiniu poveikiu)
- Skausminga nuolatinė erekcija (vadinamasis priapizmas; šiuo atveju varpos kreivumas laikomas vėlyvąja pasekme)
Kitos galimos priežastys
Be IPP, varpos kreivumą gali sukelti šios priežastys:
- Šlaplės manipuliavimo sindromas (sukeltas randų, pvz., kai daiktai įstumiami į šlaplę, ją sužalojus)
- Varpos navikai arba metastazės (varpos karcinoma, varpos navikas)
- Varpos venos arba akytkūnio trombozė
Diagnozė ir tyrimas
Pastebėjus varpos kreivumą, skausmą lytinių santykių metu ar tipišką varpos sukietėjimą, reikėtų kreiptis į šlapimo ir lyties organų specialistą, urologą. Pirmiausia jis užduos keletą klausimų apie jūsų patiriamus simptomus. Tai darydamas, urologas ne tik atkreips dėmesį į jūsų fizinius pokyčius, bet ir paklaus apie galimus rizikos veiksnius bei seksualinį gyvenimą:
- Kada pastebėjote kreivą penį?
- Ar nuo pat pradžių padidėjo varpos išlinkimas?
- Ar pastebite pokyčius tik ant erekcijos varpos?
- Ar jaučiate mažus mazgelius ar įdubimus išilgai varpos?
- Ar pokyčiai sukelia skausmą?
- Ar turite problemų lytinių santykių metu? Ar jūsų erekcija išlieka sekso metu?
- Ar jūsų penis mažiau standus nei anksčiau, gal tik kai kuriose vietose?
Pasistenkite įveikti savo gėdą ir kuo atviriau bei nuoširdžiau atsakyti į klausimus. Tai gali atrodyti sudėtinga, tačiau urologai yra apmokyti ekspertai. Jie kasdien susiduria su vyrų reprodukcinio organo problemomis ir ligomis, be inkstų ir šlapimo takų organų.
Medicininė apžiūra
Po išsamios konsultacijos su gydytoju dažniausiai seka vyriškos lyties atstovo apžiūra. Šio tyrimo metu gydytojas įvertina, ar varpos išlinkimas gali būti matomas ir neerekcijos būsenoje. Be to, jis apčiuopia varpos kotą ir apžiūri, ar nėra sukietėjimo ar mazgelių (apnašų). Šio proceso metu varpa šiek tiek ištempiama. Tokiu būdu urologas nustato ne tik apnašų dydį, vietą, skaičių, bet ir varpos ilgį. Taip lengviau nustatyti tolesnę ligos eigą.
