Trumpa apžvalga
- Kas yra drebulys? Raumenų drebulys, susijęs su šaltu drebuliu. Pasireiškia epizodais, dažnai karščiuojančių infekcijų kontekste: raumenų drebulys sukelia šilumą ir taip padidina kūno temperatūrą. Taip lengviau kovoti su patogenais.
- Priežastys: šaltkrėtis su karščiavimu, pvz., peršalimas, gripas, pneumonija, skarlatina, raudonė, inkstų dubens uždegimas, apsinuodijimas krauju (sepsis), legioneliozės liga, tropinės ligos (pvz., maliarija, geltonoji karštinė). Šaltkrėtis be karščiavimo, pvz., hipotermija, saulės smūgis / šilumos smūgis, abstinencijos simptomai, psichinė liga, ūminė glaukoma, apsinuodijimas grybais, hipertireozė.
- Ką daryti. Karščiuojant pacientą gerai apdenkite, leiskite daug gerti, galbūt imkitės karščiavimą mažinančių priemonių (pvz., blauzdų kompresų). Karščio ar saulės smūgio atveju: pasitraukite nuo saulės, ant galvos uždėkite vėsius kompresus, laikykite viršutinę kūno dalį ir galvą pakeltą. Hipotermijos atveju: lėtai šildykite nukentėjusįjį nuo liemens (pvz., šiltu drėgnu skudurėliu ant skrandžio).
Šaltkrėtis: apibrėžimas ir priežastys
Sakoma, kad šaltkrėtis atsiranda tada, kai staiga pajuntate labai šaltą ir dreba viso kūno raumenys. Paprastai tai yra karščiavimo pradininkas. Tačiau reiškinys gali pasireikšti ir be karščiavimo. Drebėjimo priežastys yra įvairios. Nuo klasikinio peršalimo iki gripo, plaučių uždegimo, skarlatinos ar inkstų dubens uždegimo iki apsinuodijimo krauju – su šaltkrėtis gali būti susijusios pačios įvairiausios ligos. Be karščiavimo gali atsirasti šaltkrėtis, pavyzdžiui, hipotermija, saulės smūgis ar apsinuodijimas grybais.
Kokia yra šalčio funkcija?
Dažnai šaltkrėtis (febris undularis) praneša apie karščiavimą. Ypač užsikrėtus bakterijomis, parazitais, virusais ar grybeliais, imuninė sistema suaktyvėja išskirdama pirogenus, kurie sukelia karščiavimą. Jie stimuliuoja smegenų termoreguliacijos centrą, kad padidėtų kūno temperatūra, nes tam tikri gynybos mechanizmai gali veikti geriau. Jei kūno temperatūra pakyla daugiau nei iki 38 laipsnių Celsijaus, tai vadinama karščiavimu.
Apskritai drebulys negali būti paveiktas savo nuožiūra. Drebulys pasireiškia epizodais, trunka keletą minučių ir vėl išnyksta. Sergantys dažnai po to giliai užmiega, nes raumenų drebulys fiziškai labai išsekina, ypač susilpnėjus ligos būsenai.
Kokios yra drebėjimo priežastys?
Daugeliu atvejų drebulį sukelia karščiuojančios ligos, kurias sukelia bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai. Vaikams nekenksmingų infekcijų dažnai pakanka, kad pakiltų temperatūra ir sukeltų šaltkrėtis.
Be to, navikai ir autoimuninės ligos taip pat gali sukelti karščiavimą, taigi ir šaltkrėtį.
Svarbios nevalingo raumenų drebėjimo ir šaltkrėtis priežastys yra, pavyzdžiui:
- Gripas (gripas) ir peršalimas: vieni tipiškų šių virusinių infekcijų simptomų yra bendras ligos pojūtis, galvos skausmas, galūnių skausmai ir karščiavimas kartu su šaltkrėtis.
- Pneumonija: be kosulio, skreplių ir krūtinės skausmo, sergant pneumonija būdinga aukšta temperatūra ir šaltkrėtis.
- Erysipelas: Skarlatinos bakterinis sukėlėjas gali sukelti ir kitas ligas, tarp jų ir raudonligę – ūminį odos uždegimą. Simptomai yra didelis pažeistos odos paraudimas ir skausmingas patinimas, taip pat šaltkrėtis ir didelis karščiavimas.
- Inkstų dubens uždegimas (pielonefritas): galimi požymiai yra aukšta temperatūra ir šaltkrėtis, stiprus šono skausmas, pykinimas ir vėmimas. Kartais šlapime taip pat atsiranda kraujo.
- Apsinuodijimas krauju (sepsis): tai yra tada, kai iš pradžių lokalizuota infekcija per kraują plinta visame kūne. Sepsio požymiai yra aukšta temperatūra ir šaltkrėtis, dažniausiai kartu su širdies plakimu ir dusuliu. Iškyla ūmus pavojus nukentėjusio asmens gyvybei!
- Tropinės ir subtropinės infekcijos: šaltkrėtis su karščiavimu gali pasireikšti sergant maliarija, geltona karštine, šistosomioze, vidurių šiltine, juodlige ir maru.
- Saulės smūgis / šilumos smūgis: saulės smūgio metu (galvoje susikaupia karštis dėl per daug saulės), atsiranda ryškiai raudona, karšta galva, galvos svaigimas, vėmimas, pykinimas, neramumas, kartais lengvas karščiavimas ir šaltkrėtis. Stiprus viso kūno perkaitimas pasireiškia šilumos smūgiu – kai kūno temperatūra pakyla virš 40 laipsnių.
- Nutraukimo simptomai: Nustojus vartoti priklausomybę sukeliančių medžiagų, tokių kaip tam tikri vaistai, nikotinas, alkoholis ar nelegalūs narkotikai, gali atsirasti fizinių ir psichologinių simptomų, dažnai įskaitant šaltkrėtį.
- Psichikos ligos: Vadinamieji hiperkinetiniai sutrikimai, tokie kaip ADHD, gali sukelti šaltkrėtį. Nerimo sutrikimai taip pat yra tarp psichikos ligų, sukeliančių raumenų drebėjimą.
- Ūminė glaukoma: glaukomos priepuolio metu akispūdis staiga greitai pakyla. Galimi požymiai yra ūmus galvos skausmas, regėjimo praradimas, pastebimas akies obuolio sukietėjimas, pykinimas, vėmimas ir šaltkrėtis. Pacientui reikia skubios medicininės pagalbos!
- Hipertiroidizmas: skydliaukės hormonų perteklius, be kita ko, gali sukelti raumenų drebėjimą sergantiesiems, pavyzdžiui, šaltkrėtis.
Šaltkrėtis: ką daryti?
Patarimai, kaip šaltkrėtis dėl karščiavimo pradžios:
- Šiluma: Šiltos antklodės, šilta pėdų vonia ar šilta vonia gali sustabdyti nevalingą raumenų drebėjimą, kuris ilgainiui virsta karščiavimu. Iš išorės tiekiamos šilumos dėka pats organizmas turi mažiau dirbti, kad pakeltų temperatūrą.
- Karšta arbata: Liepų žiedų arbata labai tinka kaip naminė priemonė nuo karščiavimo, nes turi šildantį ir prakaituojantį poveikį. Arbata iš šeivamedžio ar erškėtuogių žievelės taip pat padeda organizmui gaminti šilumą.
- Gerkite daug skysčių: Karščiavimo ir karščiuojančių šaltkrėčių taisyklė visada yra tokia: gerkite daug skysčių! Nykščio taisyklė: kiekvieną papildomą kūno temperatūros laipsnį išgerkite puse litro skysčio daugiau.
Kita vertus, jei šaltkrėtis sukėlė saulės smūgį, pagrindinis dalykas, kurį turėtumėte padaryti, yra atvėsti. Šios namų gynimo priemonės ir patarimai padeda:
- Šalta galva: šaltai drėgni kompresai arba vėsūs jogurto įvyniojimai ant kaktos, galvos ar kaklo žemesnė temperatūra.
Namų gynimo priemonės turi savo ribas. Jei simptomai išlieka ilgesnį laiką, negerėja ar net pablogėja, visada reikia kreiptis į gydytoją.
Šaltkrėtis: kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jums nereikia nedelsiant kreiptis į gydytoją dėl kiekvieno šaltkrėtio priepuolio. Jei šaltkrėtis atsiranda dėl peršalimo, dažniausiai jie praeina savaime ir, jei reikia, gali palengvėti savaime. Tačiau jei įtariate, kad sergate tikru gripu (gripu) ar kita sunkia liga, turėtumėte pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kad būtų pradėtas tinkamas pagrindinės ligos gydymas.
Taip pat turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei jus kankina neįprastai stiprus ar užsitęsęs drebulys. Taip pat turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei raumenų tremoras atsiranda be jokios priežasties ir nėra jokių kitų infekcijos simptomų.
Sunkaus saulės ir šilumos smūgio atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą! Tas pats pasakytina apie glaukomos priepuolio ar kraujo apsinuodijimo (sepsio) požymius.
Šaltkrėtis: ką daro gydytojas?
Pirmiausia gydytojas surenka jūsų ligos istoriją. Be kita ko, jis paklaus apie jūsų simptomų tipą, sunkumą ir eigą, taip pat apie bet kokias pagrindines ligas (pvz., hipertirozę, autoimunines ligas ar navikus). Taip pat svarbi informacija apie priklausomybes ir pastarąsias keliones į šiltus kraštus. Kartais šios informacijos pakanka, kad gydytojas susiaurintų jūsų šaltkrėtis.
Vėlesnės fizinės apžiūros metu gydytojas, be kita ko, pamatuos temperatūrą, palpuoja limfmazgius, ar nėra patinimų, ir išklausys jūsų plaučius. Dažnai po to galima pasakyti, kas sukelia šaltkrėtį.
Tačiau jei šaltkrėtis vis dar nežinomas, gali padėti kraujo tyrimai. Išmatuotos vertės gali rodyti, pavyzdžiui, uždegimą organizme ir patogenų įsiskverbimą. Kartais naudingos ir vaizdinės procedūros, tokios kaip ultragarsas ar rentgeno (pvz., krūtinės ląstos) tyrimai.
Gydymas nuo šalčio
Namų gynimo priemonės turi savo ribas. Jei simptomai išlieka ilgą laiką, negerėja ar net pablogėja, visada reikia kreiptis į gydytoją.
Dažnai užduodami klausimai apie šaltkrėtis
Ką daryti esant šaltkrėtis
Jei krečia šaltis, būkite šilti, gerkite daug skysčių ir venkite papildomo fizinio krūvio. Jei stiprus raumenų drebulys išlieka, atsiranda kitų simptomų arba karščiavimas yra labai didelis, kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą.
Kas yra šaltkrėtis
Šaltkrėtis yra stiprus, nekontroliuojamas raumenų drebulys, dažniausiai visame kūne. Tai atsakas į sunkią hipotermiją arba ūminę infekciją. Dėl intensyvios raumenų veiklos organizmas bando pakelti temperatūrą, kad sustabdytų hipotermiją arba atsispirtų patogenams.
Kokios yra šaltkrėtis?
Kaip jaučiasi šaltkrėtis?
Dėl šaltkrėtis dažniausiai jaučiatės labai blogai, pykinate ir jaučiatės silpni. Šaltkrėtis pasireiškia nekontroliuojamu drebėjimu ir stipriu, beveik nepakeliamu šalčio pojūčiu, atsirandančiu nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros. Prie simptomų dažnai prisideda ir žąsies oda, dantų kalimas, pagreitėjęs kvėpavimas ir blyški oda.
Kiek laiko trunka šaltkrėtis?
Priklausomai nuo priežasties, šaltkrėtis trunka tik kelias minutes, tačiau sunkiais atvejais drebulys gali trukti iki valandos ir kartotis kelis kartus per dieną. Jei šaltkrėtis stiprus, ilgai trunka arba kartojasi, būtinai kreipkitės medicininės pagalbos.
Kada tave užklumpa šaltkrėtis?
Kai kūnas bando pakelti temperatūrą, atsiranda šaltkrėtis. Taip jis kovoja su infekcijomis ar ligomis, tokiomis kaip gripas, maliarija, pneumonija ar šlapimo takų infekcijos. Hipotermija, tam tikri vaistai ar medicininis gydymas taip pat gali sukelti šaltkrėtį. Jei šaltkrėtis išlieka arba dažnai kartojasi, kreipkitės medicininės pagalbos.
Ką daryti nuo šaltkrėtis vaikams?
Ką daryti, kai stipriai šalta?
Būkite šilti, gerkite daug skysčių ir ilsėkitės, jei jaučiate stiprų šaltkrėtį. Jei raumenų drebulys išlieka arba atsiranda kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas ar silpnumas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Šaltkrėtis gali būti rimtos infekcijos požymis, todėl priežastis turi būti nustatyta mediciniškai.
