AIDS ir ŽIV: simptomai ir gydymas

Trumpa apžvalga

Simptomai: Ankstyvieji simptomai primena gripą, vėliau stiprus svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, viduriavimas, antrinės ligos, tokios kaip plaučių uždegimas, grybelinės infekcijos, tuberkuliozė, Kapoši sarkoma.
Gydymas: vaistai, kurie neleidžia virusui daugintis, palengvina simptomus, stiprina imunitetą
Diagnozė: iš pradžių kraujo tyrimas dėl ŽIV antikūnų, paskui – ŽIV antigenų; Patvirtinti diagnozę galima tik praėjus trims mėnesiams po užsikrėtimo
Priežastys ir rizikos veiksniai: neapsaugotas lytinis aktas, užkrėsti narkotikų reikmenys, pradurtos žaizdos, pavyzdžiui, užkrėsta adata
Eiga ir prognozė: gali būti labai gerai išgydoma, jei anksti nustatoma, bet negali būti išgydoma.
Prevencija: prezervatyvai, švari narkotikų atributika, jei reikia tam tikrų vaistų, jei yra pagrįstas įtarimas dėl infekcijos

Kas yra ŽIV ir AIDS?

AIDS yra įgytas imunodeficito sindromas. Jį sukelia HI virusas, kuris atakuoja tam tikras imuninės sistemos ląsteles. Skirtumas tarp ŽIV ir AIDS yra tas, kad ŽIV reiškia patogeną, sukeliantį imuninės sistemos trūkumą, o AIDS reiškia paskutinę ŽIV infekcijos stadiją.

Daugeliui žmonių, užsikrėtusių ŽIV, dar nepasireiškia jokie simptomai arba jų vis tiek galima išvengti vaistais. Tuo tarpu AIDS stadijos ligoniai dėl ryškaus imunodeficito kenčia nuo įvairių tipiškų, dažnai gyvybei pavojingų antrinių infekcijų ir navikų.

Šalyse, kuriose yra geros sveikatos priežiūros sistemos, šiuolaikiniai vaistai dažnai užkerta kelią AIDS atsiradimui. Daugeliu atvejų viruso kiekis kraujyje gali būti sumažintas tiek, kad ligos sukėlėjas nebeaptinkamas. Tuomet įmanomas iš esmės normalus gyvenimas su normalia gyvenimo trukme. Tačiau svarbu, kad gydymas būtų pradėtas anksti.

Ką reiškia ŽIV?

ŽIV reiškia „žmogaus imunodeficito virusą“, kuris reiškia žmogaus imunodeficito virusą. Jis dauginasi specialiose imuninėse ląstelėse, vadinamosiose T pagalbinėse ląstelėse. Norėdami tai padaryti, jis įveda į ląstelę savo genetinius planus, naudoja savo replikacijos struktūras ir taip sunaikina T ląsteles. Tačiau T pagalbinės ląstelės atlieka pagrindinį vaidmenį imuninės gynybos sistemoje: gindamosi nuo patogenų, jos koordinuoja kitas imuninės sistemos ląsteles.

Kurį laiką organizmas sugeba atsispirti HI virusams. Tam jis suformuoja specialius antikūnus, kurie aptinka HI virusą. Ši vadinamoji latentinė fazė kartais trunka metus. Tada pacientas užsikrečia ir užkrečia kitus, bet nejaučia jokių ligos simptomų.

Tačiau tam tikru momentu T-pagalbininkų ląstelių nebeužtenka. Tada kiti virusai, taip pat bakterijos ir grybeliai lengvai patenka į užsikrėtusio žmogaus kūną.

Ką reiškia AIDS?

Paskutiniame ŽIV infekcijos etape pacientams išsivysto AIDS. Santrumpa AIDS reiškia „įgyto imunodeficito sindromą“. Tai reiškia „įgyto imunodeficito sindromą“.

Šiame etape imuninė gynyba labai susilpnėja. Tada pacientas suserga infekcijomis, kurios šiaip yra retos, bet greitai tampa pavojingos. Be to, pacientams išsivysto vadinamasis išsekimo sindromas su karščiavimu, viduriavimu ir stipriu svorio kritimu.

Dažnai virusai dabar atakuoja ir smegenis, todėl atsiranda vadinamoji su ŽIV susijusi encefalopatija. Šią smegenų ligą lydi fizinės, bet ir protinės veiklos sutrikimai. Kai kuriais atvejais tai sukelia demenciją. Specifiniai piktybiniai pokyčiai, tokie kaip Kapoši sarkoma, taip pat būdingi AIDS.

Kokie yra ŽIV ir AIDS simptomai?

ŽIV infekcijos simptomai iki AIDS stadijos skiriasi priklausomai nuo ligos fazės.

Ūminė ŽIV infekcija

Maždaug 30 procentų pirmieji ŽIV infekcijos simptomai pasireiškia per šešias dienas iki šešių savaičių po užsikrėtimo. Šioje ūminėje fazėje simptomai primena į gripą panašią infekciją arba lengvą liaukų karštinės atvejį. Todėl ankstyvosiose stadijose ŽIV infekcija dažnai nepastebima. Pirmieji požymiai yra:

Galvos ir (arba) gerklės skausmas
Karščiavimas ir (arba) naktinis prakaitavimas
Viduriavimas
Odos bėrimas, ypač ant krūtinės ir nugaros

Ši pirmoji ūmi ŽIV infekcijos fazė paprastai trunka tik vieną ar dvi savaites. Daugeliu atvejų tai taip pat yra nesunki, todėl daugelis sergančių žmonių čia nesikreipia į gydytoją. Čia stiprus viruso dauginimasis, todėl rizika užsikrėsti per kūno skysčius, tokius kaip sperma, kraujas ar per gleivines, yra didelė.

Jei nerimaujate, kad užsikrėtėte ŽIV, pavyzdžiui, nesaugių lytinių santykių metu, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Į simptomus žiūrėkite rimtai, net jei jie vėl išnyks. Tik ankstyvas gydymas padės. Testas suteikia jums saugumą ir apsaugo kitus nuo infekcijos.

Latencijos fazė be simptomų

Sumažėjus pirmiesiems ŽIV simptomams, virusinė infekcija kartais išlieka be simptomų arba be simptomų daugelį metų. Vidutiniškai tai yra dešimt metų, tačiau kūdikiams ar mažiems vaikams arba asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, gali būti trumpesnis.

Tačiau virusas šiuo metu išlieka aktyvus ir sukelia ilgalaikius imuninės sistemos pažeidimus. Ši tyli infekcijos fazė (taip pat vadinama latentine faze) maždaug 40 procentų sergančiųjų ŽIV baigiasi limfmazgių patinimu visame kūne. Ši būklė paprastai trunka ilgiau nei tris mėnesius.

Fazė su ŽIV infekcijos simptomais

užsitęsęs viduriavimas (daugiau nei keturias savaites)
Karščiavimas virš 38.5 °C
Periferinė neuropatija (nervų sutrikimai, išskyrus galvos ir nugaros smegenis, pvz., rankų ar kojų)
Grybelinės ligos gerklės ar lytinių organų srityje
Juostinė pūslelinė (herpes zoster)
Burnos plaukų leukoplakija (balsvi pakitimai šoniniame liežuvio krašte)

Simptomai ŽIV infekcijos AIDS stadijoje

Pažengusioje stadijoje ŽIV infekcija sukelia AIDS. Ypač negydytiems arba pavėluotai diagnozuotiems ŽIV pacientams pasireiškia AIDS. Šioje fazėje stipriai susilpnėjusi imuninė sistema nebegali atsispirti daugeliui ligų sukėlėjų. Jei negydoma, maždaug pusė visų užsikrėtusių asmenų suserga AIDS praėjus dešimčiai metų po ŽIV užsikrėtimo.

AIDS apibrėžiančios ligos apima:

Švaistymo sindromas
Smegenų funkcijos sutrikimai (su ŽIV susijusi encefalopatija).
Oportunistinės infekcijos (pvz., tam tikros grybelinės infekcijos, smegenų toksoplazmozė arba įprastos bakterinės plaučių infekcijos)
Tam tikros vėžio formos, tokios kaip Kapoši sarkoma, ne Hodžkino limfoma, gimdos kaklelio karcinoma

Švaistymo sindromas

Vadinamojo išsekimo sindromo simptomai yra šie:

Netyčinis svorio netekimas daugiau nei dešimt procentų kūno svorio
Nuolatinis viduriavimas (daugiau nei 30 dienų)
Karščiavimas ir išsekimas

Su ŽIV susijusi encefalopatija

Koncentracijos ir atminties sutrikimai
Eisenos sutrikimai, taip pat smulkiosios motorikos veiklos sutrikimai
depresija

Opportunistinės infekcijos

Esant vadinamosioms oportunistinėms infekcijoms, patogenai naudojasi imuninės sistemos trūkumais, kad galėtų daugintis. Nors sveiką imuninę sistemą turintiems žmonėms tokios infekcijos pasitaiko retai ir su jomis galima lengvai susidoroti, AIDS sergančių pacientų jos gali kelti pavojų gyvybei.

Tai apima šias ligas:

Plaučių uždegimai, kuriuos sukelia patogenas Pneumocystis jirovecii
Candida grybelinės stemplės ir giliųjų kvėpavimo takų infekcijos
Smegenų uždegimai, kuriuos sukelia toksoplazmozės sukėlėjas
Citomegalovirusinės infekcijos akyje, plaučiuose, smegenyse ar žarnyne
Tuberkuliozė

Tam tikros vėžio formos

20 procentų atvejų AIDS diagnozuojamas tik kartu su šiomis ligomis. Šios AIDS apibrėžiančios vėžio ligos apima:

Kapoši sarkoma: piktybinis kraujagyslių navikas, matomas ant odos kaip rudai raudonos dėmės, šnekamojoje kalboje žinomos kaip AIDS dėmės; bet atsiranda visame kūne (skrandyje, žarnyne, limfmazgiuose, plaučiuose)
Ne Hodžkino limfoma: dažniausiai vyrams
Gimdos karcinoma (gimdos kaklelio karcinoma).

Taip pat yra ir kitų vėžio formų, tokių kaip Hodžkino limfoma arba plaučių karcinoma, kurios taip pat pasitaiko ŽIV užsikrėtusiems žmonėms, tačiau nėra galutinės AIDS.

Kaip galima išgydyti ŽIV/AIDS?

ŽIV vaistai padeda sumažinti viruso kiekį kraujyje iki žemiau aptikimo ribos. Tai leidžia atkurti stabilią imuninę sistemą, užkirsti kelią perėjimui į aukštesnę ligos stadiją ir pašalinti riziką užkrėsti kitus (užkrečiamumą).

Nerūpestingas seksas ir tėvystė tada įmanomi be jokių problemų. Kuo anksčiau ligą galima gydyti, tuo didesnės galimybės gyventi nevaržomai. Kita vertus, tokios ligos kaip hepatitas apsunkina gydymą.

Labai aktyvi antiretrovirusinė terapija (HAART)

ŽIV užsikrėtę pacientai gauna labai aktyvų antiretrovirusinį gydymą arba trumpiau HAART. Jį sudaro individualiai pritaikytas skirtingų vaistų derinys. Norint išvengti atsparumo HI virusui išsivystymo, svarbu derinti skirtingus vaistus. Galimi šie vaistai:

Atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (RTI): jie neleidžia HI virusui daugintis, nes slopina šiam tikslui reikalingą „atvirkštinės transkriptazės“ fermentą. Veikliųjų medžiagų pavyzdžiai: lamivudinas, tenofoviras, emtricitabinas, efavirenzas.
Proteazės inhibitoriai (PI): jie užkerta kelią viruso replikacijai, nes slopina viruso dalelių surinkimą. Vienas iš šių agentų yra atazanaviras.
Fusion inhibitoriai (FI): jie neleidžia virusui patekti į žmogaus ląstelę. Jie apima, pavyzdžiui, enfuvirtidą.

Be to, nuo 2020–2021 m. atsirado ir kitų naujai patvirtintų medžiagų (monokloninių antikūnų ir prisirišimo inhibitorių), kurios naudojamos ŽIV medikamentiniam gydymui.

Kada ir kokiu mastu gydytojai pradeda HAART, priklauso nuo kiekvieno paciento. Lemiamas sprendimas yra, pavyzdžiui, esami simptomai ir galimas šalutinis ŽIV gydymo poveikis. Laboratoriniai kriterijai taip pat vaidina svarbų vaidmenį priimant sprendimą dėl gydymo, pavyzdžiui, likusių T pagalbinių ląstelių skaičius.

Be visą gyvenimą trunkančio, reguliaraus vaistų vartojimo, gydymo dalis yra reguliarūs kontroliniai susitikimai. Gydytojai nustato HI virusų (viruso krūvio) ir T pagalbinių ląstelių skaičių kraujyje ir taip patikrina terapijos sėkmę. Gydytojas taip pat stebi galimą ilgalaikį šalutinį poveikį, pvz., širdies ir kraujagyslių ligas, inkstų sutrikimus ar osteoporozę.

ŽIV ir AIDS – ką sergantys gali padaryti patys

Gydymas vaistais yra AIDS terapijos pagrindas. Be to, gydymo metu yra šios rekomendacijos:

Ieškokite gydytojo, kuris yra AIDS specialistas ir kuris jums atrodo simpatiškas. Kadangi ilgą laiką būsite jo prižiūrimi, tai svarbu.
Laikykitės gydytojo nurodymų. Vartokite vaistus pagal pateiktą grafiką. Jei netoleruojate vaistų, svarbu ne tik nustoti juos vartoti, bet pirmiausia pasitarti su gydytoju.
Skiepijimas (gripu, SARS-CoV-19 ir pneumokoku) ypač svarbus tiems, kurių imunitetas nusilpęs. Dėl ŽIV infekcijos yra tikimybė, kad tam tikros ligos gali būti sunkesnės arba susilpninti.

Sveikas gyvenimo būdas taip pat svarbus, ypač užsikrėtusiems ŽIV. Aspektai, kuriuos jūs, kaip paveiktas asmuo, galite sau paveikti, yra šie:

Patartina nerūkyti ir nevartoti narkotikų, nes tai dar labiau silpnina organizmą.
Stiprinkite imuninę sistemą valgydami daug vaisių ir daržovių bei pilno grūdo produktų. Jei turite problemų su virškinimo traktu, padės dietologai.
Reguliariai judėkite. Tai padės išlaikyti jūsų kūno ir proto pusiausvyrą. Atsipalaidavimas ir pakankamas miegas taip pat stiprina imuninę sistemą.
Būkite atsargūs su augintiniais. Po gyvūnų glostymo visada nusiplaukite rankas, o valydami kraiko dėžutę ar graužikų aptvarą mūvėkite pirštines, kad apsisaugotumėte nuo toksoplazmozės.

Konsultavimas ir pagalba sau: Jei užsikrėtėte ŽIV, dažnai naudinga kreiptis į AIDS konsultavimo centrą. Čia gausite išsamią informaciją apie gyvenimą užsikrėtus ŽIV, paramos galimybes ir pagalbą savipagalbai. Taip pat mainai su kitais paveiktais žmonėmis dažnai atveria naujas perspektyvas. Šio straipsnio pabaigoje rasite nuorodą į savipagalbos grupę.

Kaip diagnozuojamas ŽIV ir AIDS?

Jei baiminatės, kad užsikrėtėte ŽIV, pirmiausia pirmiausia turite kreiptis į šeimos gydytoją. Tada jis arba ji nukreips jus pas AIDS specialistą, pvz., vidaus gydytoją, turintį patirties gydant infekcines ligas. Pirma, jūsų gydytojas išsamiai paklaus jūsų ligos istorijos. Be kita ko, jis užduos jums šiuos klausimus:

Ar turėjote neapsaugotų lytinių santykių?
Ar leidžiatės narkotikus?
Ar dirbate pagal medicinos profesiją?
Ar per pastarąsias kelias savaites turėjote į gripą panašių simptomų?

Kitas žingsnis yra ŽIV testas, t. y. kraujo tyrimas ŽIV aptikti, šnekamojoje kalboje dar vadinamas AIDS testu. Šį tyrimą galima atlikti įvairiais būdais – kaip laboratorinis tyrimas su krauju iš rankos iškrypimo arba kaip greitasis kraujo tyrimas iš piršto galiuko.

Paprastai gydytojas paima kraują iš rankos kreivės ir siunčia tyrimą į laboratoriją. Ten jie ieško antikūnų. Jei jų yra, patvirtinimui atliekamas papildomas tyrimas. Kartais tyrimo rezultatas būna neaiškus, tokiu atveju gydytojai paskiria tolesnius specifinius tyrimus. Tai apima, pavyzdžiui, specialaus ŽIV komponento (ŽIV RNR) aptikimą.

Užsikrėtimą galima atmesti tik atlikus ŽIV tyrimą laboratorijoje praėjus šešioms savaitėms po įtariamo užsikrėtimo. Tačiau rezultatas jau matomas po kelių dienų. Naudojant greitąjį testą, galutinis infekcijos pašalinimo laikotarpis yra dar ilgesnis ir yra dvylika savaičių, tačiau rezultatas pasiekiamas jau po kelių minučių.

Organizmui reikia maždaug nuo dviejų iki dešimties savaičių, kol kraujyje bus aptikti antikūnai. Todėl neigiamas ŽIV testas praėjus trims mėnesiams po galimo užsikrėtimo paprastai visiškai atmeta užsikrėtimą.

Daugiau informacijos šia tema rasite straipsnyje ŽIV testas.

Virusinė apkrova: viruso kiekis kraujyje; terapijos tikslas – tai kiek įmanoma sumažinti
T-pagalbininkai limfocitai: suteikia informacijos apie ligos stadiją ir imunodeficito mastą
Atsparumo ŽIV nustatymas: prieš pradedant gydymą ir jei vaistai neveikia

Kokios yra ŽIV ir AIDS priežastys ir rizikos veiksniai?

ŽIV infekcijų ir AIDS sukėlėjas yra HI virusas. HI virusas priklauso retrovirusų šeimai. HI virusas iš esmės susideda iš paveldimos informacijos (RNR), kuri yra supakuota į baltymų kapsulę ir apgaubta membrana. Jis yra apie 80–100 nanometrų dydžio. Yra du ŽIV tipai, 1 tipas yra labiausiai paplitęs visame pasaulyje.

Kaip ir visi virusai, daugintis priklauso nuo organizmų ląstelių (ląstelių-šeimininkų). HI viruso ląstelės šeimininkės yra D4 tipo T pagalbinės ląstelės. Jis įveda į juos genetinę informaciją vienos RNR grandinės pavidalu. Pirmiausia ši RNR grandinė paverčiama DNR, veikiant fermentui atvirkštinė transkriptazė, o po to vyksta replikacija.