Trumpa apžvalga
- Kas yra Laimo liga? Bakterinė infekcija, perduodama įkandus erkėms, dažniausiai šiltuoju metų laiku. Inkubacinis laikotarpis: nuo įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo praeina dienos, savaitės ir mėnesiai
- Paplitimas: visoje miškingoje ir augalų apgyvendintoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
- Simptomai: platus, dažnai apvalus odos paraudimas (migruojantis paraudimas), į gripą panašūs simptomai su galvos skausmu, galūnių skausmas, karščiavimas; parestezija, paralyžius, nervų skausmas sergant neuroborelioze; sąnarių uždegimas (Laimo artritas); širdies raumens uždegimas (Laimo karditas).
- Diagnozė: aptikimas atliekant kraujo ir (arba) smegenų skysčio (CSF) tyrimus; rečiau – mėginiai iš sąnario ir odos.
- Gydymas: antibiotikais kelias savaites
- Profilaktika: Odos apžiūra po visų veiklos lauke, ankstyvas ir profesionalus erkės pašalinimas.
Laimo liga: aprašymas
Laimo ligą sukelia judrios spiralinės bakterijos: Borrelia bakterijos. Jie užkrečia žmones ir kitus žinduolius. Kraujasiurbiai vabzdžiai tarnauja kaip nešiotojai. Į kitų gyvų būtybių odą bakterijos gali patekti tik per šių parazitų įkandimus.
Mūsų šalyje Laimo liga dažniausiai užsikrečiama įkandus erkei (ne įkandus erkei), o būtent įkandus paprastosios medinės erkės (Ixodes ricinus). Kartais organizmus užkrečia ir kiti kraujasiurbiai, pavyzdžiui, arkliai, uodai ar blusos. Tiesioginės infekcijos nuo žmogaus iki žmogaus nėra.
Labiausiai paplitusi borelijų liga žmonėms yra Laimo boreliozė. Aptinkama beveik visame pasaulyje vidutinio klimato juostose, taigi ir mūsų platumose. Tropikuose ir subtropikuose taip pat paplitusios ir kitos borelijų ligos formos, pavyzdžiui, utėlių ar erkių platinama pasikartojanti karštligė. Jį retai atveža keliautojai ar pabėgėliai.
Laimo ligos
Laimo boreliozė (taip pat vadinama Laimo liga) yra labiausiai paplitusi erkių platinama liga Europoje. Ją sukelia tam tikros glaudžiai susijusios Borrelia bakterijos, kurios visos priklauso Borrelia burgdorferi sensu lato (Bbsl) rūšių kompleksui.
Kiek erkių rajone yra užsikrėtę Laimo ligos sukėlėjais, mažuose plotuose labai skiriasi – užsikrėtimo dažnis svyruoja nuo penkių iki 35 procentų. Ir ne visada, kai užsikrėtusi erkė įkanda žmogui, ji perduoda borelijas. Net po perdavimo tik nedidelė dalis užsikrėtusiųjų iš tikrųjų suserga Laimo liga (geras vienas procentas).
Pacientų prognozė labai priklauso nuo greito gydymo: ankstyvoje stadijoje nustatyta ir gydoma Laimo liga dažniausiai visiškai išgydo. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis liga gali sukelti rimtų komplikacijų, antrines ligas ir vėlyvas komplikacijas.
Laimo boreliozė: sergamumas
Tipiškų Laimo ligai zonų nėra, kaip žinoma, pavyzdžiui, dėl erkinio encefalito (ankstyvojo vasaros meningoencefalito). Laimo liga pasireiškia visose miškingose ir augalais apaugusiose Europos ir Šiaurės Amerikos vietose.
Kadangi erkės žmonėms sukelia Laimo ligą, atsiranda sezoninis ligos kaupimasis – erkės priklauso nuo šilto oro (paprastoji miškinė erkė suaktyvėja apie 6°C). Todėl šioje šalyje Laimo liga galima užsikrėsti nuo balandžio iki spalio (arba anksčiau ar vėliau šiais metais, jei oras šiltas). Dauguma infekcijų atsiranda vasaros mėnesiais.
Laimo boreliozė: inkubacinis laikotarpis
Paprastai nuo erkės įkandimo iki pirmųjų Laimo ligos simptomų atsiradimo praeina dienos ar savaitės. Inkubacinis laikotarpis yra laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios.
Maždaug pusei susirgusiųjų atsiranda tipiškas odos paraudimas, vadinamas klajojančiu paraudimu, medicinoje vadinamas migruojančia eritema. Inkubacinis laikotarpis vidutiniškai trunka nuo septynių iki dešimties dienų. Infekuotiems asmenims, kuriems neatsiranda migruojantis paraudimas, liga dažnai pastebima tik praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo ir pasireiškia bendrais ligos simptomais, tokiais kaip nuovargis, limfmazgių padidėjimas ir lengvas karščiavimas.
Be to, yra pacientų, kuriems organų užkrėtimo požymiai pasireiškia tik praėjus savaitėms ar mėnesiams, kartais net metams po užsikrėtimo. Tai yra odos pakitimai (chroniškas acrodermatitis atrophicans) arba skausmingas sąnarių uždegimas (Laimo artritas).
Nervų sistemos (neuroboreliozė) arba širdies (Laimo kardito) Laimo ligos požymiai taip pat dažniausiai pasireiškia tik praėjus kelioms savaitėms po infekcinės erkės įkandimo.
Kadangi Laimo ligos inkubacinis laikotarpis taip pat gali būti gana ilgas, kai kurie pacientai nebeprisimena erkės įkandimo. Dažnai to net nepastebėdavo.
Laimo liga: simptomai
Laimo liga gali pasireikšti įvairiais būdais. Daugelis žmonių, sergančių Laimo liga, iš pradžių nerodo jokių simptomų. Kitose įkandimo vietoje atsiranda odos paraudimas, kuris lėtai didėja. Gydytojai tai vadina migruojančia eritema arba klajojančiu paraudimu. Tai gali lydėti į gripą panašūs simptomai, tokie kaip galvos skausmas, galūnių skausmai ir karščiavimas.
Po erkės įkandimo audinyje išplinta Borrelia bakterijos. Tam tikromis aplinkybėmis jie per kraują pasklinda po visą kūną ir taip užkrečia įvairius organus. Tokiu būdu odos paraudimas atsiranda ir kitur.
Kai kuriais atvejais infekcija plinta į nervų sistemą. Tada išsivysto neuroboreliozė (žr. toliau). Rečiau Borrelia bakterijos užkrečia kitus kūno organus, pavyzdžiui, širdį.
Vėlyvas poveikis yra lėtinis uždegimas, skausmingi ir patinę sąnariai (Laimo artritas) arba progresuojantys odos pokyčiai (acrodermatitis chronica atrophicans).
Plačiau apie būdingus Laimo ligos požymius ir galimus vėlyvus padarinius skaitykite straipsnyje Laimo liga – simptomai.
Neuroboreliozė
Neuroboreliozė išsivysto, kai Borrelia bakterijos veikia nervų sistemą. Neretai stuburo smegenų nervinės šaknys užsidega (radikulitas), sukelia nepakeliamą, deginantį nervinį skausmą. Labiausiai jie pastebimi naktį.
Be to, neuroboreliozę gali lydėti glebus paralyžius (pavyzdžiui, veido) ir neurologiniai sutrikimai (odos jutimo sutrikimai). Vaikai ypač dažnai suserga meningitu.
Neuroboreliozė paprastai yra išgydoma. Tačiau sunkiais atvejais žala gali likti. Labai retai neuroboreliozė progresuoja chroniškai, o centrinė nervų sistema (smegenys, nugaros smegenys) paprastai tampa uždegimu. Sergantys asmenys vis dažniau kenčia nuo eisenos ir šlapimo pūslės sutrikimų.
Viską svarbaus apie neuroboreliozės simptomus, diagnostiką ir gydymą galite perskaityti straipsnyje Neuroboreliozė.
Laimo liga: priežastys ir rizikos veiksniai
Laimo boreliozės sukėlėjai yra Borrelia burgdorferi sensu lato rūšių grupės bakterijos. Erkės šias borelijas perduoda žmonėms. Tiesioginės infekcijos nuo žmogaus iki žmogaus nėra. Todėl joks Laimo liga sergantis žmogus nėra užkrečiamas! Arba kitaip: sergantys šia liga nėra užkrečiami!
Erkės perneša Laimo ligos sukėlėjus
Kuo erkė senesnė, tuo didesnė rizika, kad ji perneš Laimo ligos sukėlėjus. Taip yra todėl, kad erkė pirmiausia turi pati užsikrėsti bakterijomis: užsikrečia smulkiais graužikais ir kitais miško gyventojais, nešiojančiais Borrelia bakterijas. Bakterijos nesuserga pačios erkės, o išgyvena jos virškinamajame trakte.
Erkės ypač gyvena ant žolių, lapų, taip pat krūmuose. Iš ten jis gali akimirksniu užsifiksuoti ant praeinančių žmonių (ar gyvūnų). Norėdami siurbti kraują, jis migruoja į šiltas, drėgnas ir tamsias kūno vietas. Pavyzdžiui, pažastys ir gaktos sritis yra ypač populiarios. Tačiau erkės taip pat gali prisitvirtinti prie bet kurios kitos kūno dalies.
Ar Laimo ligos infekcija nedelsiant?
Nors erkė siurbia kraują iš žmogaus, ji gali perduoti borelijos bakterijas. Tačiau tai įvyksta ne iš karto, o tik po kelių valandų čiulpimo. Borrelia bakterijos yra erkės žarnyne. Kai tik erkė pradeda čiulpti, bakterijos migruoja į erkės seilių liaukas, o vėliau su seilėmis patenka į įkandusio žmogaus kūną.
Negalima tiksliai pasakyti, kiek laiko turi čiulpti erkė, kad būtų galima užsikrėsti Laimo liga. Perdavimo tikimybė priklauso ir nuo borelijų rūšies. Apskritai manoma, kad Laimo ligos rizika yra maža, jei užsikrėtusi erkė įsisiurbė žmogų trumpiau nei 24 valandas. Jei kraujo miltai trunka ilgiau, padidėja Laimo ligos perdavimo rizika.
Laimo liga: tyrimai ir diagnostika
Erkės įkandimas – taip ar ne? Atsakymas į šį klausimą yra svarbus patarimas gydytojui. Tačiau kadangi pirmieji Laimo ligos simptomai dažnai pasireiškia tik praėjus savaitėms ar mėnesiams po užsikrėtimo, daugelis pacientų erkės įkandimo neprisimena arba iš pradžių net nepastebėjo. Tačiau tada jie gali bent jau pasakyti gydytojui, ar buvo tikimybė, kad taip nutiks: kiekvienas, kuris dažnai eina pasivaikščioti, pavyzdžiui, į mišką ar pievas, ar piktžoles sode, gali lengvai užsikrėsti erke.
Be erkės įkandimo galimybės, gydytojas taip pat domisi tiksliais paciento simptomais: Ankstyvosiose ligos stadijose migruojantis paraudimas yra ypač informatyvus. Gydytoją taip pat reikia informuoti apie bendruosius simptomus, tokius kaip galvos skausmas ir galūnių skausmai. Vėlesnėse ligos stadijose pacientai dažnai praneša apie nuolatinį sąnarių ar nervų skausmą.
Įtarimą dėl Laimo ligos pagaliau gali patvirtinti laboratoriniai tyrimai. Pavyzdžiui, gydytojas gali ieškoti antikūnų prieš borelijas kraujo ar nervų skysčio mėginyje (neuroboreliozės atveju). Tačiau interpretuoti tokius laboratorinius rezultatus ne visada lengva.
Plačiau apie Laimo ligos diagnozę skaitykite straipsnyje Laimo liga – testas.
Laimo liga: gydymas
Su borelijomis, kaip ir kitomis bakterijomis, galima kovoti su antibiotikais. Vaistų tipas, dozė ir vartojimo trukmė pirmiausia priklauso nuo Laimo ligos stadijos ir paciento amžiaus. Pavyzdžiui, suaugusiems pradinėse ligos stadijose dažniausiai skiriamos tabletės, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos doksiciklino. Kita vertus, vaikams iki devynerių metų (ty dar nesibaigus emalio formavimuisi) ir nėščioms moterims šio antibiotiko vartoti negalima. Vietoj to gydytojas skiria, pavyzdžiui, amoksiciliną.
Vėlesnėse ligos stadijose (lėtinė neuroboreliozė ir kt.) gydytojai dažnai taip pat vartoja antibiotikus, tokius kaip ceftriaksonas ar cefotaksimas. Vaistai paprastai vartojami tablečių pavidalu, bet kartais ir infuzijos būdu į veną (pvz., ceftriaksonas).
Antibiotikų terapijos sėkmė ypač priklauso nuo gydymo pradžios: Laimo ligos pradžioje gydymas paprastai yra veiksmingesnis nei vėlesnėse stadijose.
Plačiau apie Laimo ligos gydymą skaitykite straipsnyje Laimo liga – terapija.
Laimo liga: ligos eiga ir prognozė
Sergant Laimo liga labai svarbi greita gydymo pradžia. Didelės įtakos ligos eigai ir prognozei turi tai, ar bakterijos spėjo plisti ir daugintis organizme. Tinkamai gydant, simptomai paprastai visiškai išnyksta.
Tačiau tam tikromis aplinkybėmis Laimo ligos požymiai išlieka. Kartais pacientai visą gyvenimą išlaiko lengvą veido nervo paralyžių. Kiti kenčiantys kenčia nuo nuolatinio sąnarių skausmo. Imuninės sistemos reakcija, kuri trunka ilgiau nei infekcija, sukelia uždegimą.
Ankstyvųjų požymių dažnai trūksta arba jie lieka nepastebėti, todėl Laimo liga vėliau nustatoma ir gydoma. Tokiose pažengusiose ligos stadijose Laimo ligą gydyti visada sunku. Kartais tai reikalauja tolesnio antibiotikų skyrimo.
Mėnesių trukmės antibiotikų terapijos, daugkartinių pakartojimų ar kelių preparatų derinių medicinos rekomendacijų ekspertai nerekomenduoja!
Kai kuriais atvejais žmonės užsikrečia be aiškių ligos požymių. Juose antikūnų prieš borelijas galima aptikti be jokios ankstesnės ligos. Todėl infekcija gyja savarankiškai ir imuninės sistemos pagalba.
Tačiau įveikus ir spontaniškai arba gydant Laimo ligą, ji nesuteikia imuniteto. Tai reiškia, kad vėliau galima naujai užsikrėsti Laimo liga ir ja užsikrėsti.
Po Laimo ligos sindromas
Postboreliozės sindromas ypač populiarus sveikatos žurnaluose ar žiniasklaidoje. Tačiau nėra aiškaus apibrėžimo, apibūdinančio šį klinikinį vaizdą. Žiniasklaida praneša apie pacientus, kurie skundžiasi, pavyzdžiui, raumenų skausmais, nuovargiu, vairavimo stoka ar koncentracijos problemomis.
Tačiau iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad šie nespecifiniai nusiskundimai nepasireiškia dažniau, nei paprastai būna žmonėms, kurie patyrė borelijų infekciją. Todėl daugelis ekspertų abejoja, ar tariamas „poboreliozės sindromas“ iš tikrųjų yra susijęs su Laimo liga.
Žinomi vėlyvieji borelijų infekcijos padariniai yra nuolatiniai odos pokyčiai (chroniškas acrodermatitis atrophicans), sąnarių uždegimas (Laimo artritas) arba neurologiniai simptomai (lėtinė arba vėlyvoji neuroboreliozė).
Jei sergantys asmenys kenčia nuo poboreliozės sindromo požymių, patartina išsiaiškinti kitas galimas šių simptomų priežastis. Pavyzdžiui, lėtinio nuovargio ar prastos koncentracijos priežastis gali būti virusinė infekcija ar net paslėpta depresija. Tada gydytojas gali pradėti tinkamą gydymą.
Laimo liga ir nėštumas
Ankstesnėse atvejų ataskaitose ir nedideliuose tyrimuose iš pradžių buvo teigiama, kad Borrelia infekcija nėštumo metu sutrikdė vaisiaus vystymąsi. Tačiau naujesni tyrimai šios prielaidos dar nepatvirtino.
Nepaisant to, nėra jokių įrodymų, kurie neabejotinai atmestų žalingą infekcijos poveikį nėštumo metu. Dėl šios priežasties gydytoja Laimo ligą nėštumo metu taip pat nuosekliai gydo antibiotikais. Tam jis parenka veikliąsias medžiagas, kurios nekenkia nei motinai, nei negimusiam vaikui.
Dabartinėmis žiniomis, moterims, kurios jau sirgo Laimo liga ir prieš pastodamos buvo tinkamai gydomos, nerimauti nereikia.
Be to, nėra įrodymų, kad motinos gali perduoti Laimo ligą maitindamos krūtimi.
Laimo liga: prevencija
Vienintelis atspirties taškas apsaugai nuo Laimo ligos yra erkės: Apsaugokite nuo erkių įkandimų arba kuo greičiau pašalinkite jau įsisiurbusią erkę. Taikomi šie patarimai:
Būdami miške, pievose ar darže dirbdami, jei įmanoma, dėvėkite šviesius (baltus) drabužius. Ant jų erkes lengviau pastebėti nei ant tamsios tekstilės. Rankas ir kojas taip pat reikia pridengti drabužiais, kad mažieji kraujasiurbiai taip lengvai nesusidurtų su oda.
Taip pat galite tepti erkes ar vabzdžius atbaidančiomis priemonėmis. Tačiau atminkite, kad jos neužtikrina 100% apsaugos nuo erkės įkandimo ir yra veiksmingos tik kelias valandas.
Venkite nuorodų per aukštą žolę ir krūmus. Verčiau likite asfaltuotais takais.
Bet kokiu atveju, pabuvę gamtoje, turėtumėte kruopščiai patikrinti, ar jūsų kūnas nėra erkių. Taip pat patikrinkite, ar jūsų augintiniai nėra erkių: parazitai gali perduoti jūsų katę ar šunį jums.
Jei ant odos radote įsisiurbiančią erkę, turėtumėte nedelsdami ir profesionaliai ją pašalinti: suimkite erkę smulkiu pincetu arba erkės žnyplėmis tiesiai virš odos ir lėtai bei nesukdami ištraukite. Tai darydami spauskite kuo mažiau, kad gyvūno kūno skysčiai nepatektų į žaizdą. Taip pat patikrinkite, ar netyčia nenuplėšėte kūno, kol parazito galva vis dar yra žaizdoje.
Jei aliejumi ar kitomis medžiagomis bandote nunuodyti ar uždusinti į odą įsisiurbusią erkę, padidinate užsikrėtimo riziką! Kadangi kovoje dėl išlikimo erkė gali pernešti dar daugiau borelijų.
Tada turėtumėte dezinfekuoti pradurtą žaizdą. Tai neapsaugo nuo Laimo ligos, bet užkerta kelią žaizdos infekcijai.
Įsikandus erkei (nediagnozavus Laimo ligos infekcijos) nerekomenduojama vartoti antibiotikų kaip atsargumo priemonių.
Vakcinos nuo Laimo ligos nėra!
Gydytojai gali pasiskiepyti nuo ankstyvojo vasaros meningoencefalito (TBE), kuriuo taip pat užsikrečia erkės. Tai ypač rekomenduojama tiems, kurie gyvena rizikos zonose arba keliauja į jas. Tačiau prevencinės vakcinos nuo Laimo ligos nėra.
