Ateroma (riebalinė cista): priežastys, simptomai, gydymas

Ateroma: aprašymas

Gydytojai ateromą vadina „guzu“, kurį supa odos sluoksnis, kuris daugiausia užpildytas odos ląstelėmis ir riebalais. Tokios užpildytos ertmės poodiniame ląstelių audinyje, kurios susidaro dėl užsikimšusios liaukos, dar vadinamos sulaikymo cistomis – šiuo atveju tai trichilemmalinė cista („plauko šaknies apvalkalo cista“). Šnekamojoje kalboje ateroma dar vadinama košės maišeliu.

Atskyrimas nuo epidermoidinės cistos

Kartais vadinamoji epidermoidinė cista dar vadinama ateroma. Šie nuo žirnio iki slyvos dydžio mazgeliai taip pat išsivysto iš plaukų šaknų, bet iš viršutinės jų dalies (infundibulum). Juose daugiausia yra nuluptos raginės medžiagos, kuri yra sluoksniuota viena ant kitos. Kita vertus, „tikroji“ ateroma daugiausia užpildyta labai riebia medžiaga.

Ateroma: simptomai

Ateromos paprastai būna vieno ar dviejų centimetrų skersmens. Tačiau jie gali išsipūsti iki vištienos kiaušinio dydžio – retais atvejais net iki teniso kamuoliuko dydžio. Esant didesnėms cistoms, jas besidriekianti oda yra gerokai ištempta. Dėl to čia augantys plaukai stovi toliau vienas nuo kito arba jų visai trūksta. Kai kuriais atvejais ateromos paviršiuje galima pamatyti pilką arba juodą tašką.

Esant uždegimui, ateromos srityje oda parausta, paburksta, prisilietimas ar lengvas spaudimas sukelia skausmą. Jei pūliai kaupiasi ir ateromos kapsulės viduje, tai yra abscesas.

Ateroma: priežastys ir rizikos veiksniai

Riebalinės liaukos šalinimo latakas gali būti užkimštas tam tikroje srityje, vadinamojoje sąsmaukoje, pavyzdžiui, nedideliais riebalų kristalais ar odos ląstelėmis. Tada riebalai nebegali laisvai ištekėti, tačiau liauka toliau juos gamina. Palaipsniui kaupiasi riebalai, o plauko šaknis pumpuojasi į apvalų „burbulą“ – išsivysto ateroma.

Ateroma: tyrimai ir diagnostika

Ateromą dažniausiai diagnozuoja bendrosios praktikos gydytojas arba dermatologas. Pirminės konsultacijos metu, norėdamas gauti paciento ligos istoriją (anamnezę), jis klausia nukentėjusio asmens, pavyzdžiui, kiek laiko cista egzistavo, ar neskauda, ​​ar yra ar buvo kitų „gumulių“.

Ar yra „tikroji“ ateroma (trichilemmalinė cista), ar epidermoidinė cista, kartais galima tiksliai nustatyti tik chirurginiu būdu pašalinus „guzelį“ ir laboratorijoje ištyrus smulkųjį audinį (histologinį). Histologinis tyrimas taip pat svarbus siekiant išsiaiškinti, ar tai galbūt nėra piktybinis augimas.

Ateroma: gydymas

Pašalinkite ateromą

Dermatologas dažniausiai pašalina ateromą ambulatoriškai taikant vietinę nejautrą. Procedūros metu gydytojas pasirūpina, kad būtų nupjauta ateroma kartu su jos kapsule ir su juo susijusiu šalinimo lataku. Jei dalis jos lieka odoje, yra didelė rizika, kad ateroma atsinaujins.

Kai ateroma užsidega

Esant bakterinei infekcijai, ateroma paburksta, parausta, jaučiasi šiluma ir skauda liečiant. Jei pūliai vis labiau kaupiasi cistos viduje ir negali nutekėti, susidaro abscesas. Tam bet kokiu atveju reikalingas medicininis gydymas. Dažnai gydytojas gydymui taip pat naudoja antibiotiką.

Ateroma: ligos eiga ir prognozė

Iš esmės po chirurginio ateromos pašalinimo toje pačioje vietoje gali išsivystyti kita ateroma. Tačiau jei procedūra buvo atlikta profesionaliai, to rizika yra maža.