Blauzdų mėšlungis: priežastys ir gydymas

Trumpa apžvalga

Aprašymas: Blauzdos mėšlungis – tai staigūs, trumpi, nevalingi ir skausmingi blauzdos raumenų dalies, viso raumens ar raumenų grupės susitraukimai.
Priežastys: dažniausiai nežinomos arba nekenksmingos (pvz., stiprus raumenų įtempimas fizinio krūvio metu, didelis vandens ir druskos netekimas dėl prakaitavimo ir kt.). Rečiau blauzdų mėšlungis yra ligos (pvz., hipotirozės, diabeto, inkstų silpnumo, venų varikozės) arba šalutinio vaistų poveikio požymiai.
Kas padeda nuo mėšlungio ūmiais atvejais? Tempimas, švelnus masažas, šilumos aplikacijos
Prevencija: pvz. reguliarios treniruotės, švelnus tempimas (prieš sportą ir prieš miegą), pakankamas gėrimas, magnio turtinga dieta, prireikus magnio papildų vartojimas, nikotino, kofeino ir stimuliatorių, tokių kaip efedrinas, vengimas

Blauzdos mėšlungis: Aprašymas

Raumenų mėšlungis dažniausiai pasireiškia kojose, o čia pageidautina blauzdoje. Todėl blauzdų mėšlungis yra labiausiai paplitusi ir tikriausiai geriausiai žinoma raumenų mėšlungio forma.

Raumenų spazmai, t. y. neskausmingi raumenų mėšlungiai, turi būti atskirti nuo raumenų mėšlungio. Taip pat reikia išskirti fascikuliacijas – matomus, netaisyklingus ir nevalingus raumenų skaidulų pluoštelių trūkčiojimus be judesio efekto (pvz., trūkčiojantis vokas). Jie nėra skausmingi, bet dažnai nemalonūs.

Blauzdų mėšlungis ir kiti raumenų spazmai pasireiškia ypač naktį ir nėra neįprasti. Beveik visi kartais patiria raumenų mėšlungį. Pavyzdžiui, daugiau nei 90 procentų jaunų suaugusiųjų praneša, kad kartais pasireiškia mėšlungis. Tada, žmonėms senstant, raumenų mėšlungis padažnėja: nuo 33 iki 50 procentų vyresnių nei 65 metų žmonių mėšlungis pasireiškia reguliariai (bent kartą per savaitę).

Blauzdų mėšlungis: priežastys

Iš esmės blauzdos mėšlungis ir kiti raumenų spazmai medicinos ekspertų skirstomi į tris kategorijas, atsižvelgiant į jų kilmę:

Parafiziologiniai mėšlungis: retkarčiais pasireiškiantys mėšlungiai nėštumo metu ir po fizinio krūvio, dažniausiai sukeliami elektrolitų ir vandens balanso sutrikimo, pavyzdžiui, dėl stipraus prakaitavimo.
Simptominiai mėšlungis: tai lydi ligų, tokių kaip nervų sistemos, raumenų ar medžiagų apykaitos sutrikimai, simptomai. Vaistai taip pat gali sukelti raumenų mėšlungį (pvz., blauzdos mėšlungį) kaip šalutinį poveikį.

Blauzdos mėšlungis paprastai nekenksmingas

Rečiau blauzdos mėšlungis yra rimtos būklės (pvz., hormoninių ar medžiagų apykaitos sutrikimų, kraujagyslių ligų, inkstų ligų) simptomas arba šalutinis vaistų poveikis.

Žemiau pateikiama išsamesnė informacija apie galimas blauzdos ir kitų raumenų mėšlungio priežastis.

Elektrolitų ir vandens balanso sutrikimai

Dehidratacija

Magnio trūkumas

Magnio trūkumas (hipomagnezemija) taip pat gali sukelti blauzdos mėšlungį ar raumenų spazmus. Mineralų trūkumą gali sukelti, pavyzdžiui, nesubalansuota mityba ar dietos, cukrinis diabetas, alkoholizmas arba žarnyno ir inkstų ligos. Trūkumas taip pat dažnai atsiranda nėštumo metu, kai padidėja magnio poreikis.

Kiti elektrolitų sutrikimai

Kalio trūkumas (hipokalemija) ir kalcio trūkumas (hipokalcemija) taip pat yra vienos iš galimų raumenų spazmų priežasčių:

Hormonų pusiausvyros ir medžiagų apykaitos sutrikimai

Įvairūs hormoniniai ir medžiagų apykaitos sutrikimai gali sukelti simptominį raumenų mėšlungį, jei sutrikdo vandens ir elektrolitų pusiausvyrą. Pavyzdžiai:

Hipotireozė: dažni hipotirozės požymiai yra prastas darbas ir dėmesio koncentracija, greitas nuovargis ir atminties sutrikimai. Be to, raumenys linkę mėšlungį.
Cukrinis diabetas: pirmieji simptomai yra padidėjęs šlapinimasis ir stiprus troškulio jausmas. Raumenų mėšlungis (pvz., blauzdų mėšlungis) čia gali atsirasti iš pradžių dėl elektrolitų sutrikimų, vėliau tai gali būti diabetinės nervų pažeidimo (polineuropatijos) pasekmė.
Inkstų ligos: Inkstai atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant skysčių balansą. Todėl inkstų silpnumas ar net inkstų nepakankamumas, be kita ko, gali sukelti mėšlungį.

Skeleto, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai

Kartais simptominiai raumenų mėšlungis yra raumenų ligų (miopatijų) pasekmė. Šie reti sutrikimai gali būti įgimti arba įgyti ir paprastai yra susiję su raumenų silpnumu. Kartais taip pat atsiranda mėšlungiškas raumenų skausmas.

Nervų sutrikimai

Neurologiniai sutrikimai ir ligos, kurios gali būti susijusios su simptominiais raumenų spazmais:

Motorinių neuronų ligos: tai ligos, kurios palaipsniui naikina nervines ląsteles, skatinančias raumenų judėjimą. Dažniausia forma yra amiotrofinė šoninė sklerozė. Jo simptomai yra raumenų silpnumas, raumenų atrofija ir raumenų spazmai.
Radikulopatijos: tai nervų šaknelių (stuburo srityje) ligos, kurias sukelia, pavyzdžiui, disko išvarža. Pavyzdžiui, gali būti paveikti nervai, valdantys kojų raumenis, todėl, be kita ko, gali atsirasti raumenų mėšlungis (pvz., blauzdos mėšlungis).

Kraujagyslių ligos

Vaistai ir stimuliatoriai

Yra keletas vaistų, kurie gali sukelti raumenų spazmus. Jie apima:

Tam tikri vaistai nuo aukšto kraujospūdžio: angiotenzino II receptorių blokatoriai (AT1 antagonistai) ir kai kurie beta blokatoriai.
Bronchus plečiantys vaistai, vartojami astmai gydyti, pvz., salbutamolis
Cisplatina ir vinkristinas (vaistai nuo vėžio)
Lovastatinas (vaistai padidėjusiam lipidų kiekiui kraujyje gydyti)
Diuretikai (diuretikai, dehidrataciją mažinantys vaistai)
Tolkaponas (vaistas nuo Parkinsono ligos)
Kontraceptinės tabletės („kontraceptinės tabletės“)
Pirazinamidas (vaistas nuo tuberkuliozės)
Raloksifenas (vartojamas osteoporozės profilaktikai ir gydymui)
Teriparatidas (vartojamas osteoporozei gydyti)

Įvairūs stimuliatoriai (pvz., amfetaminai, kokainas, kofeinas, nikotinas, efedrinas ir pseudoefedrinas) taip pat gali sukelti raumenų mėšlungį.

Blauzdų mėšlungis: gydymas ir pirmoji pagalba

Jei mėšlungis yra šalutinis vaisto poveikis, gydytojas, jei įmanoma, paskirs alternatyvų vaistą.

Pirmoji pagalba esant ūminiams raumenų mėšlungiams

Tempimo

Ūminiais atvejais (pvz., raumenų mėšlungis sportuojant ar naktinis blauzdos mėšlungis) dažniausiai padeda ištempti skausmingą, mėšlungį raumenį – tai dažnai gali sustabdyti mėšlungį.

Kita vertus, jei priekinėje šlaunies dalyje yra mėšlungis, tempimas vyksta taip: Atsistokite tiesiai, suimkite atitinkamos kojos pėdą ir traukite ją link užpakalio – kol pajusite tempimą ties šlaunimis. šlaunies priekyje. Jei šis vienos kojos stovas jums per daug klibantis, kita ranka galite laikyti sieną arba kėdę.

Švelnus masažas

šiluma

Suspaustus raumenis atpalaiduoja ir šilti kompresai bei karštos vonios – arba ant skaudančių raumenų galima uždėti karšto vandens buteliuką.

Beje: nuo raumenų mėšlungio nepadeda įprasti vaistai nuo skausmo, tokie kaip acetilsalicilo rūgštis (ASA) ar paracetamolis.

Blauzdos mėšlungis: kada kreiptis į gydytoją?

Blauzdų mėšlungis ir kiti raumenų spazmai, atsirandantys tik retkarčiais, dažniausiai yra nekenksmingi. Tačiau, jei skauda mėšlungis, būtinai kreipkitės į gydytoją

pasitaiko dažniau,
nepraeina savaime arba tempiant ir švelniai masažuojant ir/ar
Yra kartu su kitais simptomais, tokiais kaip pykinimas, tirpimas, dilgčiojimas ar ribotas judesių diapazonas.

Tokiais atvejais pirmasis jūsų kontaktinis asmuo yra jūsų šeimos gydytojas. Jei reikia, jis gali nukreipti jus pas specialistą.

Blauzdų mėšlungis: tyrimai ir diagnostika

Kur atsiranda mėšlungis?
Kada ir kaip dažnai jus kamuoja mėšlungis?
Kiek apytiksliai trunka vienas mėšlungis?
Ar yra konkrečių situacijų ar įvykių, kurie gali sukelti jūsų mėšlungį?
Ar turite kokių nors kitų simptomų (pvz., raumenų silpnumas, tirpimas, viduriavimas, jautrumas šalčiui, svorio padidėjimas ir kt.)?
O kaip tavo alkoholio vartojimas?
Ar vartojate kokius nors vaistus? Jei taip, kokius?
Ar turite kokių nors sveikatos sutrikimų?

Fizinė apžiūra suteikia gydytojui informaciją apie jūsų bendrą sveikatos būklę. Jis gali palpuoti po raumenis ir sąnarius bei išbandyti raumenų refleksus. Be to, jis ieškos sutrikimų, galinčių rodyti raumenų mėšlungio priežastį (pvz., išsausėjusi oda ir gleivinės, taip pat stovinčios odos raukšlės dehidratacijos ar veido patinimo atveju, nuobodūs plaukai ir plaukų slinkimas esant hipotirozei).

Elektrinio raumenų aktyvumo matavimas (elektromiografija): tai gali būti naudojama norint patikrinti, ar nėra raumenų ligos ar nervų sutrikimo.
Nervų laidumo matavimas (elektroneurografija): tai leidžia gydytojui patikrinti periferinių nervų funkcionalumą ir aptikti bet kokį nervų pažeidimą.

Tolesni tyrimai

Kai kuriais atvejais raumenų biopsija taip pat būtina norint patvirtinti arba atmesti (įtariamą) raumenų spazmų priežastį. Tai būtina, pavyzdžiui, sergant amiotrofine šonine skleroze.

Kitų sutrikimų diferenciacija

Į ką gydytojas turi atsižvelgti atlikdamas tyrimus: kitos kilmės skausmingus raumenų susitraukimus, taip pat simptomus, panašius į raumenų mėšlungį, reikia skirti nuo sisteminių raumenų mėšlungio. Tai apima, pavyzdžiui:

Tetanija: terminas reiškia nuolatinį arba periodinį viso kūno raumenų mėšlungį. Taigi šie spazmai yra daug platesni ir ilgesni nei įprasti raumenų spazmai. Be to, juos dažnai lydi pasikartojantys trumpi raumenų trūkčiojimai. Tetaniją sukelia rachitas, lėtinis inkstų nepakankamumas, pankreatitas, trauminis smegenų pažeidimas ir vėmimas. Kartais tetanijos priežastis lieka nežinoma (idiopatinė tetanija).
Sustingusio žmogaus sindromas (stingusio asmens sindromas): tai retas neurologinis sutrikimas, susijęs su lėtai didėjančiu kamieno ir galūnių raumenų sustingimu ir skausmingais šaudymo mėšlungiu.
Raumenų išemija: Pacientai, sergantys „rūkančiojo koja“ (periferinių arterijų okliuzinė liga, pAVK), gali jausti blauzdos skausmą fizinio krūvio metu, nes blauzdos raumenys nėra aprūpinti pakankamai kraujo (sumažėjusi kraujotaka = išemija). Tai gali jaustis kaip blauzdos mėšlungis, bet taip nėra (nėra raumenų susitraukimo!).

Blauzdų mėšlungis: prevencija

Šie patarimai gali padėti išvengti atsitiktinių blauzdų mėšlungio (ir kitų raumenų mėšlungio), pvz., dėl fizinio krūvio arba skysčių ir elektrolitų trūkumo:

švelnus tempimas: švelnus tempimas prieš mankštą ir prieš miegą daro raumenis ir sausgysles lankstesnius. Tai sumažina tikimybę, kad jie nevalingai susitrauks (mankštos metu ar po jo arba miego metu).
Nesportuokite po valgio: neturėtumėte mankštintis iš karto po valgio.
Vengti kofeino ir nikotino
Stimuliatorių vengimas: jei įmanoma, taip pat turėtumėte vengti stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip efedrinas ir pseudoefedrinas (pvz., tų, kurių yra nuo peršalimo mažinančių vaistų).
tinkama avalynė: kartais raumenų mėšlungis (pvz., pėdų arba blauzdų mėšlungis) yra netinkama avalynė (pvz., aukštakulniai pompos) arba netinkama pėdos padėtis, pvz., pėda arba plokščiapėdystė. Tuomet padeda tinkama avalynė ir, jei reikia, vidpadžiai.