Ką veikia chiropraktikas?
Amerikietiška chiropraktika yra rankinis gydymo metodas iš alternatyviosios medicinos srities, kuris dabar yra moksliškai pripažintas daugelyje šalių. Daugiausia dėmesio skiriama raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams bei jų pasekmėms nervų sistemai – ypač stuburo srityje. Tai apima nugaros smegenis, kurios kartu su smegenimis sudaro centrinę nervų sistemą ir veikia kaip nervinių signalų tarpininkas tarp smegenų ir likusio kūno.
Chiropraktikoje daroma prielaida, kad dauguma fizinių negalavimų atsiranda dėl vadinamųjų subluksacijų. Chiropraktikai tai apibrėžia kaip funkcinius ir (arba) struktūrinius ir (arba) patologinius sąnarių pokyčius (pvz., sąnarių, pvz., stuburo sąnarių, užsikimšimus ar nesuderinamumą), turinčius įtakos nervų sistemos vientisumui (neurointegrumui), galinčius turėti įtakos kūno funkcijoms ir bendrai sveikatai. . Dėl to, pavyzdžiui, gali atsirasti diskomfortas, nugaros skausmas, galvos svaigimas arba atsirasti tokių ligų kaip migrena.
Tradicinė medicina supranta, kad subluksacija reiškia ką nors kita – būtent nepilnai „išnirtą“ (liuksuotą) sąnarį. Šiuo atveju sąnarių paviršiai vis dar iš dalies liečiasi. Daugiau apie tai galite paskaityti čia.
Skundai dėl subluksacijų
Stuburo subluksaciją gali lydėti įvairūs nusiskundimai. Kas tai yra, priklauso nuo to, kuri stuburo dalis yra paveikta:
Kaklo stuburo srityje gali atsirasti galvos ir kaklo skausmas, svaigimas, klausos ir regos sutrikimai. Subluksacija vidurinėje stuburo dalyje gali sukelti pečių ir nugaros skausmus, aukštą kraujospūdį ir virškinimo sutrikimus. Jei pažeidžiama apatinė stuburo dalis, pacientai dažnai skundžiasi klubo, pilvo, kojų ir pėdų skausmais.
Chiropraktiko diagnozė
Chiropraktinės diagnostikos tikslas – nustatyti ir lokalizuoti subluksacijas ir, remiantis tuo, parengti individualų gydymo planą. Pirmiausia reikia surinkti ligos istoriją (anamnezę). Pavyzdžiui, ši informacija domina chiropraktiką:
- Ar jūsų mobilumas yra ribotas? Kokiu būdu ir kiek laiko?
- Ar jums jau buvo diagnozuotos tam tikros ligos?
- Kuo užsiimi (vienpusis stresas, sėdėjimas ar stovėjimas, fizinis darbas ir pan.)?
Be to, į darbotvarkę įtraukta chiropraktinė analizė, kuri gali apimti keletą tyrimo procedūrų. Pagrindinis dėmesys skiriamas rankinei palpacijai, kai chiropraktikas apžiūri jus rankomis, kad nustatytų galimas subluksacijas.
Be rankinio palpavimo, gali būti naudojami ir kiti chiropraktiniai tyrimo metodai. Pavyzdžiui:
- Laikysenos analizė: naudodamas svambalo išlyginimą, chiropraktikas tikrina pacientus, ar nėra laikysenos sutrikimų, kurie gali rodyti subluksaciją.
- Dvišalės ir keturių kvadrantų svarstyklės: šie prietaisai gali būti naudojami norint nustatyti netolygų svorio pasiskirstymą, kuris būdingas stuburo iškrypimams.
- Inklinometrija: Naudodamas vadinamąjį inklinometrą, chiropraktikas gali išmatuoti stuburo judrumą.
Be to, chiropraktikas turi atmesti galimus lūžius ar ligas, tokias kaip osteoartritas, diskų išvarža ar navikai, kaip nusiskundimų priežastis (diferencinė diagnozė). Kadangi tokių priežasčių negalima gydyti chiroterapijos pagalba. Priešingai, chiropraktika gali netgi pabloginti susijusius skundus!
Diferencinei diagnostikai gali būti naudojamos įvairios tyrimo procedūros, pavyzdžiui:
- Rentgeno
- Kompiuterinė tomografija (CT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Temperatūros matavimo prietaisai
- Elektromiografija
- Kraujospūdžio matavimas
- Kraujo tyrimai
- Elektroencefalografija (EEG)
- Elektrokardiografija (EKG)
Gydymas chiropraktiku
Kai chiropraktikas nustato subluksaciją (chiropraktine prasme), jis parengia individualų gydymo planą. Tikslas yra pašalinti subluksaciją rankiniu būdu arba, jei reikia, naudojant chiropraktinius instrumentus ("koregavimas"):
Chiropraktikas gali pritaikyti įvairius gydymo metodus. Dauguma jų kilę iš Amerikos chiropraktikos, kuri turi senas tradicijas. Dažniausiai naudojami metodai apima:
- Chiropractic Instrument Technique (CIT): čia subluksacijos gydomos vadinamuoju aktyvatoriumi. Naudodamas šį nedidelį instrumentą, chiropraktikas taiko tikslinius impulsus, kad pašalintų nesutapimus ar užsikimšimus. Metodas laikomas labai švelniu, todėl yra populiarus tarp vaikų ir vyresnio amžiaus pacientų.
- Flexion-distraction (Cox disko technika): Specialūs chiropraktiniai gydymo stalai padeda chiropraktikui atverti disko tarpus ir gydyti stuburo sąnarius.
- Visiškai stuburui būdinga technika (FSST): šiuo grynai rankiniu gydymo metodu bandoma tiesiogiai pašalinti stuburo ar dubens užsikimšimus.
- Thompson-Terminal-Point Technique (TTPT): Čia pagrindinis vaidmuo tenka chiropraktikos gydymo stalui. Vadinamųjų lašelių pagalba jį galima pakoreguoti sekcijomis, kad chiropraktikas galėtų nukreipti tikslinius impulsus į atskiras kūno dalis.
Koks šalutinis poveikis galimas po gydymo?
Anksčiau gydymą chiropraktiku kai kurie žmonės laikė gana pavojingu – anksčiau gydytojai turėjo „kaulų laužytojų“ reputaciją. Tai tikrai lėmė trūkčiojantys, gana grubūs nustatymo metodai. Šiuolaikiniai chiropraktikai yra daug atsargesni ir švelnesni, todėl nereikia jaudintis dėl nepageidaujamo šalutinio poveikio.
Kai tinkamai jį naudoja apmokytas specialistas, šalutinis poveikis yra retas. Kartais – ypač po pradinio gydymo – gydomoje kūno vietoje gali atsirasti nedidelis raumenų skausmas ar įtampa. Tačiau šis vadinamasis pradinis paūmėjimas po chiropraktinio gydymo paprastai savaime pagerėja po vienos ar dviejų dienų.
Labai retais atvejais, jei chiropraktikas dirba netinkamai, atsiranda komplikacijų, tokių kaip nervų praradimo simptomai (pvz., tirpimas ar paralyžius). Dar rečiau pažeidžiamos kaklo stuburo kraujagyslės, kai ji koreguojama chiropraktiškai. Kraujagyslių pažeidimas gali sukelti kraujo krešulių susidarymą, taigi ir insultą.
Kada nenaudoti chiropraktikos
Chiropraktikas gali gydyti tik tuos skundus, kurių priežastis yra funkcinė. Tai reiškia, kad gydymas chiropraktika gali nepagerinti organinių pokyčių, tokių kaip osteoartritas ar diskų išvarža, o blogiausiu atveju – netgi pabloginti. Todėl prieš gydant chiropraktiką svarbu atmesti tokias jau egzistuojančias sąlygas.
Chiropraktika taip pat neturėtų būti naudojama esant ūmiems sužalojimams arba procesams, kurie ardo kaulus ir (arba) jungiamąjį audinį, pvz., vėžio navikai, metastazės kauluose, osteoporozė ir kolagenozė (jungiamojo audinio liga).
Chiropraktikai nėščias moteris turėtų gydyti atsargiai. Paprastai nėščios moterys, prieš imdamosi alternatyvių medicinos metodų, pirmiausia turėtų pasitarti su gydytoju arba akušere.
Kiek kainuoja gydymas ir kas padengia šias išlaidas?
Chiropraktinis gydymas, kurį atlieka atitinkamą papildomą išsilavinimą turintis gydytojas (chiropraktikas), gali būti apmokamas įstatyminio sveikatos draudimo lėšomis. Kita vertus, už privataus gydytojo atliekamą chiropraktinį gydymą turi apmokėti asmenys, apsidraudę įstatymu.
Dauguma privačių sveikatos draudimų padengia chiropraktikos išlaidas, ypač jei gydymą atlieka gydytojas, apmokytas chiropraktikos.
Austrijoje chiropraktinis gydymas, kurį atlieka tinkamai apmokytas gydytojas arba fizioterapeutas, nėra apdraustas valstybiniu sveikatos draudimu. Tačiau privatus sveikatos draudimas dažnai jį padengia tam tikromis sąlygomis.
Tas pats pasakytina apie Vokietiją ir Austriją: prieš pradėdami gydymą pasitarkite su savo draudimo bendrove, ar ir kokiomis sąlygomis ji padengs chiropraktiko išlaidas.
Chiroterapija: prasmė, vystymasis, atribojimas
Chiroterapija – kas tai tiksliai? Terminas kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „praktikuoti rankomis“. Taigi pagal šį apibrėžimą chiroterapija reiškia manualinę sveikatos sutrikimų terapiją (manualinę mediciną).
Pasaulinės chiropraktikų asociacijos apibrėžimas yra platesnis. Ji apibūdina chiropraktiką kaip „sveikatos profesiją, susijusią su nervų ir raumenų sistemos sutrikimų diagnostika, gydymu ir prevencija bei šių sutrikimų poveikiu bendrajai sveikatai“.
Chiropraktika atsirado JAV, o pirmieji chiropraktikos metodai atsirado 1890-aisiais. Maždaug iki 1950 m. chiropraktika buvo taikoma tik Šiaurės Amerikoje, o tik septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose ji sulaukė platesnio pripažinimo ir pripažinimo, įskaitant ir tradicinės medicinos srityje. Šiandien chiropraktika daugelyje pasaulio šalių yra neatsiejama medicininės ar gydomosios diagnostikos ir gydymo metodų repertuaro dalis.
Kas yra chiropraktikas?
Kai kur savo paslaugas siūlo ir vadinamieji chiropraktikai. Jie baigė (dažniausiai JAV) kelerių metų universitetines studijas su vėlesniu praktiniu etapu chiropraktikos srityje. Tačiau Vokietijoje nėra teisinio pagrindo šiai profesijai, todėl chiropraktikai šioje šalyje gali dirbti tik kaip nepraktikuojantys gydytojai.
Gydytojams taip pat leidžiama siūlyti chiroterapinį gydymą Vokietijoje, jei jie yra baigę papildomus „rankinės medicinos“ mokymus. Tada jie gali vadintis chiroterapeutais. Papildomus mokymus Vokietijoje (ir kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje ir Šveicarijoje) siūlo pripažintos profesinės asociacijos. Jis baigiamas apžiūra prieš gydytojų asociaciją.
Austrijoje chiropraktais gali dirbti tik atitinkamą papildomą išsilavinimą turintys gydytojai ir kineziterapeutai.
Skirtumas tarp fizioterapijos ir chiropraktikos
Fizioterapija apima platų aktyviosios ir pasyviosios terapijos metodų spektrą, tokius kaip mankštos terapija, elektroterapija, hidroterapija ir manualinė medicina (manualinė terapija). Chiropraktika taip pat yra rankinis gydymo metodas. Tiesą sakant, terminai „rankinė medicina“; „Chiropraktika“ ir „chiropraktikos terapija“ dažnai netgi vartojamos pakaitomis – dėl šių terminų dažnai kyla painiavos.
Skirtumas tarp osteopato ir chiropraktiko
Osteopatija ir chiropraktika kai kuriais aspektais yra panašūs – abu jie yra rankiniai alternatyvios medicinos metodai. Tačiau pagrindinis požiūris skiriasi:
Kita vertus, chiropraktika, kaip aprašyta pradžioje, daugiausiai fizinių nusiskundimų priskiria prie subluksacijų, tokių kaip slankstelių sąnarių užsikimšimas, kuris sutrikdo signalų perdavimą nerviniais takais.
