Trumpa apžvalga
- Aprašymas: Balso formavimosi sutrikimas dėl organinių ar funkcinių priežasčių; kraštutiniais atvejais – visiškas balso praradimas (bebalsiškumas).
- Priežastys: pvz., uždegimai, sužalojimai, paralyžius, navikai ant balso klosčių ar gerklų, balso perkrova, netaisyklinga kalbėjimo technika, psichologinės priežastys, vaistai, hormoniniai pokyčiai
- Diagnozė: ligos istorija; fizinė apžiūra, laringoskopija, papildomi tyrimai (pvz., ultragarsas), jei reikia.
- Gydymas: Priklausomai nuo priežasties – fizinių priežasčių gydymas, balso terapija.
- Prevencija: nuo perkrovos, be kita ko, balso aparato apšilimo pratimai; poilsio pertraukėlės; balso pratimai.
Kas yra disfonija?
Disfonija nėra savarankiška liga, o simptomas, turintis įvairių priežasčių. Kartais tai yra fizinės ligos (organinės priežastys). Kitais atvejais disfonijos priežastis yra gerklų funkcijos sutrikimai (funkcinės priežastys).
Norint suprasti, kaip gali būti sutrikdyta balso gamyba, pirmiausia reikia žinoti, kaip ir kur balsas atsiranda.
Kaip vystosi balsas
- Plaučiai gamina oro srautą (fonacijos srovę), reikalingą garsui sukurti.
- Gerklos su savo raumenimis, kremzlėmis ir ypač balso klostėmis („balso stygos“) skleidžia pirminį garsą.
- Ryklė, burna ir nosies ertmė (vadinamasis embouchure vamzdis) moduliuoja pirminį garsą, kad sukurtų kalbos garsus.
Iš esmės visų trijų lygių sutrikimai gali sukelti disfoniją.
Disfonija: priežastys ir galimi sutrikimai
Be to, yra „normali“ disfonijos forma (pvz., brendimo ar senatvės metu). Be to, balso gamybos sutrikimas gali būti šalutinis vaistų poveikis.
Organinis balso sutrikimas (organinė disfonija)
„Normaliai“ balso gamybai balso klostės („balso stygos“) gerklose turi vibruoti laisvai. Šiai laisvai vibracijai gali trukdyti įvairūs fiziniai sutrikimai – atsiranda disfonija.
Balso perkrova: Žmonėms, kurie daug kalba ar dainuoja dėl profesinių priežasčių, dažnai pasireiškia balso klosčių perkrovos simptomai. Nuolatinio balso klosčių įtempimo pasekmė – vadinamieji dainininko mazgeliai (balso klosčių granuloma dėl perkrovos, kontaktinė granuloma).
Pagrindinis šio balso sutrikimo požymis – užkimimas. Kadangi senovėje tarp nukentėjusiųjų dažnai būdavo pamokslininkai, ši balso formavimo sutrikimo forma senesnėje literatūroje taip pat vadinama „Dysphonia clericorum“.
Disfonija taip pat gali atsirasti, jei rūgštinės skrandžio sultys dažnai teka atgal į trachėją, pažeisdamos gerklų ir ryklės gleivinę (laringitis gastrica).
Gerklų sužalojimai: Tokie sužalojimai, tokie kaip intubacijos, nelaimingų atsitikimų ar operacijos, dažnai sukelia disfoniją.
Jei tik viena iš dviejų balso klosčių yra paralyžiuota (vienpusis paralyžius), nukentėjęs asmuo paprastai vis tiek gali kalbėti beveik normaliai. Kita vertus, jei pažeidžiamos abi balso klostės (dvišalis paralyžius), atsiranda dusulys ir sunkiausia disfonijos forma – visiškas bebalsiškumas (afonija).
Spazminė disfonija (kalbos spazmas, gerklų spazmas, gerklų distonija): šiuo atveju balso sutrikimas atsiranda dėl nevalingų, užsitęsusių gerklų raumenų spazmų. Tai neurologinis sutrikimas, priklausantis distonijai (judesio sutrikimams).
Kiti gerybiniai navikai yra papilomos, cistos (skysčiu užpildytos ertmės) ir polipai (gleivinės išaugos), kurie yra tiesiai ant balso klosčių arba jose. Kaip mechaninės kliūtys trukdo laisvai vibruoti ir tinkamai uždaryti balso klostes – sergantieji kenčia nuo disfonijos.
Reinkės edema dažniausiai paveikia 40–60 metų moteris. Balsas skamba šiurkščiai ir užkimęs. Ypatingais atvejais disfonija sukelia visišką bebalsį (afoniją).
Gerklų vėžys (gerklų karcinoma): piktybinis gerklų navikas rečiau yra disfonijos priežastis. Pagrindiniai jo simptomai yra užsitęsęs užkimimas ir galbūt dusulys.
Įgimtos balso klosčių arba gerklų apsigimimai: tai taip pat gali būti balso gamybos sutrikimo priežastis. Paprastai jie pastebimi jau vaikystėje.
Jei disfonija išlieka ilgą laiką, tai bet kokiu atveju yra pavojaus ženklas. Tada kreipkitės į gydytoją, kad išsiaiškintų priežastis!
Funkcinis balso sutrikimas (funkcinė disfonija)
Nukentėjusieji praneša apie nuolatinį užkimimą, didėjantį balso nuovargį ir kartais spaudimo ar deginimo pojūtį gerklės srityje. Tačiau organiniai laringoskopijos radiniai yra beveik nepastebimi.
Esant funkcinei disfonijai, gydytojai išskiria hiperfunkcinį ir hipofunkcinį variantą. Tačiau labai dažnai aptinkamos ir mišrios formos.
Taip pat dažnai būna įsitempusios gretimų raumenų grupės veido, kaklo ir gerklės srityje.
Hiperfunkcinė disfonija dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie nuolat per daug naudoja savo balsą.
Tai dažniausiai sukelia ligos ar išsekimas, kai bendras organizmo veiklos susilpnėjimas. Psichologinis stresas, pvz., nerimas ar sielvartas, taip pat gali sukelti hipofunkcinę disfoniją.
Įprastinė, ponogeninė ir psichogeninė disfonija.
Funkcinius balso sutrikimus taip pat galima apibūdinti konkrečiau, atsižvelgiant į jų priežastį. Taigi, įprastinė disfonija yra tada, kai balso formavimosi sutrikimo priežastis yra balsą žalojantys kalbos įpročiai – pavyzdžiui, dažnas rėkimas, netaisyklinga dainavimo technika, nuolatinis spaudimas ar per daug akcentuota kalba.
Kai kuriems žmonėms psichologinės ar psichosomatinės priežastys pasireiškia hipofunkcine disfonija (šnabždesys, kvėpavimas, bejėgis balsas). Tai vadinama psichogenine disfonija.
Kita disfonija
Be to, kai kurie vaistai sukelia disfoniją kaip nepageidaujamą šalutinį poveikį. Tai apima, pavyzdžiui, neuroleptikus (antipsichozinius, psichotropinius vaistus) ir kai kuriuos astmos purškiklius.
Disfonija: kada kreiptis į gydytoją?
Be to, jei pastebėjote, kad jūsų balsas skamba prispaustas, girgždantis ar kvėpuojantis, arba kalbėdami jaučiate skausmą, turėtumėte kreiptis į gydytoją.
Balso sutrikimų specialistai yra foniatrijos specialistai. Dėl disfonijos taip pat galimi kontaktai su ausų, nosies ir gerklės medicinos (ENT) bei bendrosios medicinos specialistais.
Disfonija: tyrimai ir diagnostika
Medicinos istorija
Norėdami surinkti ligos istoriją, gydytojas užduos tokius klausimus:
- Kiek laiko turite šį balso sutrikimą?
- Ar labai įtempėte savo balsą prieš disfonijos atsiradimą?
- Ar turite kokių nors žinomų kvėpavimo ar plaučių ligų?
- Ar jums buvo atlikta operacija, pavyzdžiui, krūtinės ar kaklo srityje, prieš pat balso sutrikimo atsiradimą?
- Ar rūkote? Jei taip, kiek ir kiek laiko?
- Ar tu geri alkoholį? Jei taip, kiek?
- Ar pastebėjote kaklo srities sukietėjimą, patinimą ar spaudimo jausmą?
- Kokius vaistus šiuo metu vartojate?
Medicininė apžiūra
Keletas tyrimų padeda medicinos specialistams išsiaiškinti disfoniją.
- klausymas su stetoskopu (auskultacija)
- gerklės apžiūra žibintuvėliu ir liežuvio spaustuvu
- gerklų ir gerklės palpacija ieškant galimų patinimų ar sukietėjimų
Garsų ar sakinių kartojimas
Gydytojas jau anamnezės metu atkreipia dėmesį į tai, kaip skamba Jūsų balsas – pavyzdžiui, bejėgis, labai užkimęs ar prispaustas. Tai dažnai suteikia užuominų apie galimas priežastis.
Laringoskopija
Laringoskopija leidžia iš arti apžiūrėti gerklas. Gydytojas apžiūri Jūsų gerklę veidrodžiu arba specialia kamera: tai leidžia tiesiogiai matyti balso klostes ir gerklas.
Ši procedūra labai padeda išaiškinti disfoniją. Nors mintis taip giliai pažvelgti į gerklę daugeliui žmonių yra bauginanti, tyrimas yra nekenksmingas.
Kartais, norint nustatyti disfonijos priežastį, reikia atlikti papildomus tyrimus. Dažniausiai taip nutinka, pavyzdžiui, jei balso sutrikimas yra ilgą laiką arba yra labai ryškus. Be to, jei atsiranda papildomų nusiskundimų, tokių kaip dusulys, kraujo atkosėjimas ar rijimo sutrikimai, dažnai praverčia tolesni tyrimai.
Tokie tyrimai gali būti:
- Skydliaukės ultragarsas (sonografija).
- Krūtinės ląstos rentgeno spinduliai (krūtinės ląstos rentgeno spinduliai)
- Audinių mėginių ėmimas (biopsijos) iš gerklų ar bronchų gleivinės
- Kaklo, krūtinės ar smegenų kompiuterinė tomografija (CT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Disfonija: gydymas
Toliau pateikiamas įvairių tipų disfonijos gydymo pavyzdys:
Peršalimas, kaip organinės disfonijos priežastis, gali būti gydomas simptomiškai, pavyzdžiui, geriant daug skysčių (pvz., arbatos), įkvėpus ir atsipalaidavus. Pasibaigus šalčiams balsas dažniausiai greitai grįžta.
Gerklų paralyžiaus (balso stygų paralyžiaus) atveju gydytojai, jei įmanoma, gydo nervų pažeidimo priežastį (pvz., Parkinsono ligą, ALS, insultą). Vienpusio balso stygų paralyžiaus atveju dažnai padeda balso pratimai, kurių metu specialiai lavinama antroji, neparalyžiuota balso klostė.
Reinkės edemos atveju rūkantiems ypač svarbu susilaikyti nuo rūkymo ateityje. Kitos galimos gydymo galimybės yra chirurginis skysčių kaupimosi pašalinimas ir balso terapija.
Piktybinius gerklų navikus gydytojai dažniausiai pašalina chirurginiu būdu. Tačiau daugeliu atvejų balso gamyba po operacijos vis tiek sutrinka.
Ypatingas dėmesys balso terapijoje skiriamas gerai kvėpavimo technikai, nes tai būtina efektyviam balso vystymuisi. Terapija baigiama, kai paveiktas asmuo patikimai naudoja savo naujai išmoktą balso elgesį kasdieniame gyvenime.
Psichogeninės disfonijos atveju dažniausiai patartinas psichoterapinis gydymas.
Disfonija: prevencija
Taip pat pabandykite sumažinti savo kūno įtampą. Taip yra todėl, kad balsą įtakoja visa kūno laikysena. Pavyzdžiui, atsipalaidavimo ir atsipalaidavimo pratimai yra naudingi. Norint visam laikui atpalaiduoti raumenis, būtina reguliarių judesių ir atsipalaidavimo sąveika.
Balso poilsio laikotarpis ir geras gleivinių drėkinimas (pvz., pakankamai skysčių ir tinkamo kambario klimato) yra papildomos priemonės, galinčios užkirsti kelią disfonijai, kurią sukelia per didelis naudojimas. Tas pats pasakytina ir apie (daugiausia) susilaikymą nuo rūkymo ir alkoholio.
