- Simptomai: kartais nėra, bet dažnai simptomai yra širdies plakimas, galvos svaigimas, galvos skausmas, nuovargis, dusulys
- Priežastys: Žemas kraujospūdis iš dalies yra paveldimas. Tačiau tai taip pat gali sukelti aplinkos įtaka, ligos ar vaistai, taip pat tam tikros kūno pozos ar (staigūs) padėties pokyčiai.
- Diagnozė: pakartotinis kraujospūdžio matavimas, tam tikri kraujotakos tyrimai, prireikus papildomi tyrimai (pvz., ultragarsas ir kraujo tyrimai). Slenkstinės vertės: nuo 110 iki 60 mmHg vyrams, nuo 100 iki 60 mmHg moterims.
- Gydymas: namų gynimo priemonės ir bendros priemonės, pavyzdžiui, kaitaliojamas dušas, mankšta, pakankamai sūdytas maistas, gausus skysčių gėrimas; jei visa tai nepadeda: vaistai
- Prognozė: Paprastai nekenksmingas, tik tam tikrais atvejais būtinas atidus stebėjimas
Žemas kraujospūdis: slenkstinių verčių lentelė
Terminas kraujospūdis reiškia spaudimą didelėse arterijose. Tai kraujagyslės, kurios veda nuo širdies. Koks didelis ar žemas slėgis arterijų viduje, viena vertus, priklauso nuo kraujagyslių sienelių elastingumo ir atsparumo. Kita vertus, kraujospūdžiui įtakos turi širdies plakimo jėga – kitaip tariant, kiek kraujo tūrio per širdies plakimą patenka į kraujotaką. Širdies ritmas taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
Kokiais vienetais matuojamas kraujospūdis?
Kraujospūdis išreiškiamas „gyvsidabrio stulpelio milimetrais“ (mmHg). Viršutinė (sistolinė) reikšmė apibūdina kraujospūdį tuo metu, kai širdies raumuo susitraukia ir išstumia kraują. Žemesnė (diastolinė) vertė reiškia širdies atsipalaidavimo fazę (atsipalaidavimą), kai ji vėl prisipildo krauju.
Kraujospūdį galima apskaičiuoti pagal šią formulę:
Kraujospūdis = insulto tūris × širdies susitraukimų dažnis × sisteminis kraujagyslių pasipriešinimas.
Taigi, jei organizmas nori padidinti kraujospūdį, reikia padidinti vieną ar kelis iš šių parametrų. Taip organizmas matematiškai pasiekia aukštesnį kraujospūdį: jis gali pernešti daugiau kraujo per vieną širdies plakimą (padidinti insulto tūrį), paskatinti širdies plakimą dažniau (padidinti širdies susitraukimų dažnį) arba susiaurinti kūno kraujagysles. padidėja kraujagyslių pasipriešinimas.
Žemas kraujospūdis: reikšmės
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, optimalus kraujospūdis turėtų būti 120–80 mmHg arba mažesnis. Jei sistolinė vertė yra mažesnė nei 110 (vyrams) arba 100 (moterims), o diastolinė vertė mažesnė nei 60, tai vadinama žemu kraujospūdžiu (arterine hipotenzija). Kaip vertinami nukrypimai nuo optimalios vertės, galite pamatyti lentelėje:
|
Sistolinis (mmHg) |
Diastolinis (mmHg) |
|
|
Žemas kraujospūdis (hipotenzija) |
< 110/100* |
<60 |
|
<120 |
<80 |
|
|
Normalus kraujospūdis |
120 - 129 |
80 - 84 |
|
Aukštas normalus kraujo spaudimas |
130 - 139 |
85 - 89 |
|
Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) |
≥ 140 |
≥ 90 |
* Vyrams žemesnės nei 110/60 reikšmės laikomos žemu kraujospūdžiu; moterų – mažesnės nei 100/60.
Žemas kraujospūdis retai gresia. Tik per daug nukritus dydžiams žemas kraujospūdis gali tapti pavojingas – tuomet gresia alpimas. Kartais arterinė hipotenzija yra potencialiai rimtos organų ligos požymis.
Žemas kraujospūdis: simptomai
Žemas kraujospūdis ne visada sukelia simptomus. Tačiau ypač kai kraujospūdis greitai krenta, simptomai gali būti galvos svaigimas, greitas širdies plakimas ir kraujotakos sutrikimai, galvos skausmas ar nuovargis. Dažnai nukenčia (neaktyvūs) paaugliai brendimo metu, jaunos lieknos moterys, nėščios moterys, taip pat vyresni liekni žmonės. Iš esmės, jei žemas kraujospūdis sukelia kurį nors iš šių simptomų – ar net kelis – ir jie atsiranda dažnai arba labai staigiai, priežastį turi išsiaiškinti gydytojas:
Palpitacijos: kai kraujospūdis žemas, dažnai kartu pasireiškia greitas širdies plakimas (pulsas). Taip yra todėl, kad organizmas nori atremti sumažėjusį kraujotaką – ir tai daro, suaktyvindamas simpatinę nervų sistemą, priversdamas širdį plakti greičiau.
Tokie „iškritimai“ tampa pavojingi, jei kyla pavojus nukristi arba jie atsiranda vairuojant.
Galvos skausmai: žemą kraujospūdį dažnai lydi (veriantis, pulsuojantis) galvos skausmas. Priežastis: sumažėjusi kraujotaka galvoje. Tada gali padėti ką nors išgerti ir taip padidinti cirkuliuojančio kraujo tūrį. Taip pat naudinga pasivaikščioti, nes grynas oras pagerina smegenų aprūpinimą deguonimi ir skatina kraujotaką.
Nuovargis: nuovargis, koncentracijos problemos, mieguistumas, nuovargis – žemas kraujospūdis vargina. Nukentėjusieji užtrunka ilgiau, kol pajuda ryte, ir jie apskritai jaučiasi nekantrūs. Be to, jie dažnai dreba arba labiau prakaituoja dėl sumažėjusios kraujotakos.
Dusulys: spaudimo jausmas krūtinėje arba siūlės širdies srityje taip pat gali būti žemo kraujospūdžio požymiai. Kai kuriems ligoniams sunku kvėpuoti, oda gali būti vėsi ir blyški. Taip yra todėl, kad dėl arterinės hipotenzijos susitraukia kraujagyslės, siekiant nukreipti kraujo tūrį į gyvybiškai svarbius organus, tokius kaip širdis ar smegenys.
Spengimas ausyse, apetito praradimas, dirglumas, jautrumas oro sąlygoms ir depresinės nuotaikos taip pat gali rodyti žemą kraujospūdį.
Žemas kraujospūdis: priežastys ir rizikos veiksniai
Inkstai taip pat suaktyvėja, kai kraujospūdis jį aprūpinančiose kraujagyslėse per daug nukrenta: tada išsiskiria hormonas reninas. Tai sukelia kraujospūdžio padidėjimą per tarpinius veiksmus. Reninas, angiotenzinas ir aldosteronas dalyvauja šiuose tarpiniuose etapuose. Tai yra pasiuntinių medžiagos, kurios perduoda pranešimus įvairioms kūno dalims. Todėl inkstų sistema, kuri kontroliuoja kraujospūdį per reniną, vadinama renino-angiotenzino-aldosterono sistema (RAAS).
Kraujospūdžio reguliavimo mechanizmai gali neveikti tinkamai arba gali sutrikti dėl įvairių priežasčių. Dėl to sumažėja kraujospūdis. Gydytojai išskiria įvairias hipotenzijos formas: pirminę (esminę) hipotenziją, antrinę hipotenziją ir ortostatinę hipotenziją.
Pirminė hipotenzija
Pirminis arba esminis žemas kraujospūdis yra dažniausia hipotenzijos forma. Tai atsiranda be aiškios priežasties. Tačiau polinkis į jį tikriausiai gali būti paveldėtas. Kadangi jauni, liekni žmonės (ypač moterys) dažnai turi įgimtą žemą kraujospūdį, tai dar vadinama konstitucine hipotenzija (konstitucija = kūno sudėjimas, bendra fizinė būklė).
Antrinė hipotenzija
Antrinis žemas kraujospūdis yra pagrindinės ligos pasekmė arba simptomas. Tai apima, pavyzdžiui:
- Nepakankama antinksčių žievės funkcija (Adisono liga)
- hipofizės hipofunkcija (priekinės hipofizės nepakankamumas)
- Širdies ligos (širdies nepakankamumas, širdies aritmija, perikarditas)
- Druskos trūkumas (hiponatremija) Venų nepakankamumas (venų varikozė)
Dėl skysčių trūkumo (esant dideliam karščiui, dėl gausaus prakaitavimo, stipraus viduriavimo, vėmimo ir kt.) taip pat gali sumažėti kraujospūdis: Dėl didelio skysčių netekimo sumažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis, o tai mažina slėgį kraujagyslėse. Taip yra, pavyzdžiui, ištikus šokui. Tai reiškia ne psichinį sukrėtimą, o tūrio trūkumą organizme. Tai atsitinka, pavyzdžiui, kai netenkama daug kraujo ar vandens.
Kraujospūdis taip pat gali labai sumažėti dėl kai kurių vaistų šalutinio poveikio. Tokią vaistų sukeltą hipotenziją gali sukelti, pavyzdžiui:
- psichotropiniai vaistai (vaistai nuo depresijos, nerimo, nemigos)
- Antiaritminiai vaistai (vaistai nuo širdies aritmijų)
- Antihipertenziniai vaistai (vaistai nuo aukšto kraujospūdžio)
- Diuretikai (diuretikai)
- Koronariniai vaistai (nuo krūtinės anginos: nitro purškalai)
- Kraujagysles plečiantys vaistai (vazodilatatoriai)
Ortostatinė hipotenzija
Galimos ortostatinės hipotenzijos priežastys:
- antrinis žemas kraujospūdis autonominės nervų sistemos sutrikimas (pavyzdžiui, dėl cukrinio diabeto)
- Nervų ląstelių pažeidimas smegenyse (pavyzdžiui, dėl Parkinsono ligos, piktnaudžiavimo alkoholiu)
- Venų varikozė (varikozė)
- Būklė po giliųjų venų trombozės (posttrombozinio sindromo)
Skiriamos dvi ortostatinės hipotenzijos formos:
- Simpatikotoninė ortostatinė hipotenzija: atsistojus sumažėja sistolinis kraujospūdis, padažnėja pulsas.
- Asimpatikotoninė ortostatinė hipotenzija: sistolinis ir diastolinis kraujospūdis krenta atsistojus, o pulsas išlieka nepakitęs arba krenta.
Žemas kraujospūdis nėštumo metu
Per pirmuosius šešis nėštumo mėnesius žemas kraujospūdis yra normalus. Tačiau kartais jis išlieka per mažas net ir vėlyvojo nėštumo metu. To priežastis gali būti vadinamasis tuščiosios venos sindromas: tai yra tada, kai būsimasis kūdikis spaudžia didžiąją motinos tuščiąją veną.
Ši didelė kraujagyslė neša kraują iš kūno atgal į širdį. Vaiko spaudimas didžiajai tuščiajai venai sutrikdo grįžtamąjį kraujo tekėjimą į širdį. Dėl to sumažėja smegenų ir kitų kūno dalių aprūpinimas krauju – atsiranda žemas kraujospūdis.
Žemas kraujospūdis: tyrimai ir diagnostika
Pasvirimo stalo testas ypač atliekamas pacientams, kurie jau nualpo dėl kraujotakos sutrikimų. Bandymo metu nukentėjęs asmuo pririšamas ant pakreipiamo stalo dviem suvaržymais. Stebimas širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis. Po dešimties minučių poilsio gulimoje padėtyje pasvirimo stalas greitai pakeliamas iki 60–80 laipsnių pasvirimo kampo. Tai imituoja greitą atsistojimą iš gulimos padėties, kad pamatytumėte, ar dėl to nesumažėja kraujospūdis ir pulsas, o pacientas nenualpsta. Jei taip yra, tai vadinama vazovagaline sinkope (alpimas dėl pernelyg didelės klajoklio nervo, priklausančio autonominei nervų sistemai, reakcijos).
Priešingai, žemą kraujospūdį dėl netinkamo ortostatinio reguliavimo (ortostatinę hipotenziją) galima nustatyti naudojant Schellong testą. Atliekant šį kraujotakos tyrimą, pacientas pirmiausia turi gulėti dešimt minučių, o po to greitai atsistoti ir dešimt minučių išlikti stovėti. Ortostatinės hipotenzijos atveju dėl greito padėties pasikeitimo sumažėja kraujospūdis ir gali atsirasti kitų simptomų (pvz., galvos svaigimas).
