Trumpa apžvalga
- Tipiški ezofagito simptomai yra rijimo pasunkėjimas ir deginimo pojūtis už krūtinkaulio. Sergantys žmonės turi mažą apetitą ir gali numesti svorio. Kita vertus, kartais nėra aiškiai atpažįstamų simptomų.
- Priežastys: skrandžio rūgštis, infekcijos, vaistai ar pati imuninė sistema dirgina ir uždega gleivinę.
- Gydymas: gydymas priklauso nuo priežasties. Kartais pakanka gyvenimo būdo koregavimo, kitais atvejais prireikia vaistų ar operacijos.
- Apžiūra: bet kuriuo atveju patartina pasiaiškinti gydytojui. Jis žiūri į stemplę endoskopu (ezofagoskopija). Jei reikia, imami audinių mėginiai ir tepinėliai.
- Namų gynimo priemonės: gyvenimo būdo koregavimas yra naudingas. Tai apima susilaikymą nuo dirginančių medžiagų ir mitybos pakeitimą.
Kas yra ezofagitas?
Ezofagitas reiškia stemplės (maisto vamzdžio) viduje esančios gleivinės uždegimą. Medicinos specialistai tai vadina ezofagitu. Patį uždegimą sukelia imuninės sistemos ląstelės.
Dažniausiai stemplę uždega refliuksinė skrandžio rūgštis, vadinama refliuksiniu ezofagitu. Tačiau gali būti atsakingos ir infekcijos, mityba ar imuninės sistemos sutrikimai.
Kokie yra ezofagito simptomai?
Uždegusi stemplė gali sukelti įvairių simptomų, tačiau kartais ji gali būti ir be simptomų. Tipiški ezofagito simptomai yra:
- Rijimo pasunkėjimas (disfagija): Sergantiems asmenims sunku ryti, kartais jiems taip pat skauda (odinofagija). Ar skausminga, ar ne, priklauso nuo priežasties.
- Gumbas gerklėje: maisto gabalėliai lengviau įstringa dėl sutrikusios stemplės funkcijos ir gali būti jaučiami gerklėje. Neretai gumbų jausmą sukelia pats uždegimas.
- Apetito praradimas: kartais dėl rijimo sunkumo ar skausmo sumažėja noras valgyti.
- Skausmas: Taip pat gali atsirasti deginimo pojūtis arba skausmas už krūtinkaulio. Priklausomai nuo priežasties, jie atsiranda gulint pavalgius arba ryjant.
Skausmas už krūtinkaulio ir pykinimas taip pat gali rodyti širdies priepuolį. Kiti įspėjamieji ženklai yra prakaitavimas, dusulys ar kraujotakos sutrikimai. Tegul nedelsdami išaiškina nusiskundimus gydytojas (skubios pagalbos gydytojas).
Dėl apetito praradimo nukentėjusieji netenka svorio (svorio mažėjimo), ypač lėtiniais atvejais. Jei yra pagrindinė infekcija, patogenai gali patekti į kraują ir sukelti sepsį („kraujo apsinuodijimą“).
Kokios namų gynimo priemonės padeda?
Ramunėlių arbata, duona ar soda? Dauguma žinomų namų gynimo būdų nuo ezofagito yra naudingi ypač refliukso atveju. Jomis siekiama neutralizuoti skrandžio rūgštį arba išplauti ją iš stemplės. Daugiau apie tai galite perskaityti mūsų straipsniuose „Refliukso liga“ ir „Rėmuo“.
Jei kita priežastis dirgina ir uždega stemplę, šios namų gynimo priemonės gali būti neveiksmingos ar net neveiksmingos.
Be to, šie kasdieninio gyvenimo patarimai gali apsaugoti stemplę:
Vandens ir ramunėlių arbata nuo stemplės uždegimo.
Ramunėlių arbata taip pat pasižymi švelniomis antibakterinėmis savybėmis. Svarbu arbatos ir kitų gėrimų nevartoti per karštų, nes tai dirgina gleivinę. Kramtymas padidina seilių gamybą. Todėl valgant patartina sąmoningai daug kramtyti („Gerai sukramtytas – pusiau suvirškintas!“). Taip pat padeda kramtomoji guma po valgio: ji ilgam skatina seilių gamybą.
Venkite kavos, alkoholio ir cigarečių
Taip pat svarbu sumažinti išorinius dirgiklius stemplės gleivinei. Kava ir alkoholis dirgina gleivinę. Todėl gerkite kuo mažiau kavos ir venkite alkoholio, jei sergate ezofagitu. Rūgštingos vaisių sultys taip pat papildomai atakuoja gleivinę ir geriau jų negerti.
Kokios bendrosios priemonės tam tikrais atvejais vis dar padeda ir gali užkirsti kelią ezofagito diskomfortui, galite perskaityti mūsų straipsnyje „Rėmuo“.
Namų gynimo priemonės turi savo ribas. Jei simptomai išlieka ilgą laiką, nepalengvėja ar net pablogėja, visada reikia kreiptis į gydytoją.
Kaip gydomas ezofagitas?
- Refliukso liga: dažniausiai reikia pakeisti gyvenimo būdą. Be to, gydytojai dažnai skiria protonų siurblio inhibitorius (PSI), kurie slopina rūgšties gamybą skrandyje. Visa kita galite perskaityti mūsų straipsnyje „Refliukso liga“.
- Candida mielių grybelių sukelta infekcija (pienligės ezofagitas): priešgrybeliniai vaistai (priešgrybeliniai vaistai), tokie kaip flukonazolas, padeda kovoti su grybeline infekcija. Gydytojai taip pat ieško ligos priežasties, nes sveikiems žmonėms tokia Candida infekcija pasireiškia retai. Daugiau apie tai galite perskaityti straipsnyje „Soorösophagitis“.
- Herpes ar citomegalovirusų sukelta virusinė infekcija: Gydytojas skiria antivirusinius vaistus virusiniam ezofagitui gydyti. Jie sulėtina viruso dauginimąsi organizme. Pavyzdžiui, jis naudoja ganciklovirą CMV ezofagitui gydyti, o aciklovirą – herpeso ezofagitui gydyti.
- Krono liga: sergant lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga, vartojami vaistai, mažinantys imuninės sistemos reguliavimą. Ūminiais atvejais vartojami, pavyzdžiui, kortikosteroidai („kortizonas“). Daugiau apie tai galite paskaityti čia.
- Nudegimai: Esant dideliems nudegimams, operacijos metu reikia pašalinti nekrozinius (negyvus) stemplės segmentus. Gydytojai dažnai pakeičia trūkstamą segmentą žarnyno dalimi. Arba jie patraukia skrandį.
Ezofagito priežastys ir rizikos veiksniai.
Ezofagitas turi daug galimų priežasčių. Apytiksliai juos galima suskirstyti į dvi grupes: Viena vertus, pavyzdžiui, skrandžio rūgštis ar vaistai gali tiesiogiai pažeisti ir uždegti gleivinę. Kita vertus, patogenai gali užkrėsti gleivinę. Paprastai jie atlieka svarbų vaidmenį, kai imuninė sistema yra labai susilpnėjusi.
Šiame sąraše pateikiamos svarbiausios ezofagito priežastys.
Refliukso liga: skrandžio rūgštis yra dažniausia ezofagito priežastis. Rūgštis ir fermentas pepsinas tiesiogiai pažeidžia stemplės gleivinę. Dėl to prasideda uždegiminės reakcijos, kurios gali būti ūminės arba lėtinės. Viską apie refliukso ligą galite rasti čia.
Vaistai: kai kurie vaistai trukdo stemplės judėjimui, skatina skrandžio rūgšties refliuksą, o kai kurie tiesiogiai pažeidžia gleivinę. Tai tetraciklinai, bisfosfonatai, klometiazolas ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU, žinomi kaip skausmą malšinantys vaistai). Vienas patarimas: visada gerkite tabletes dideliu kiekiu vandens!
Eozinofilinis ezofagitas: sergant šia liga pacientai reaguoja į tam tikras medžiagas, panašias į alergiją. Dėl to stemplės gleivinė uždegama. Dažniausiai sergantys pacientai yra alergiški (šienligė ir kt.) ir astma sergantys pacientai. Daugiau apie eozinofilinį ezofagitą skaitykite čia.
Infekciniai: mielių grybeliai (Candida) ir virusai (ypač herpes simplex ir citomegalovirusas) yra dažniausiai stemplę pažeidžiantys patogenai. Tačiau bakterijos (pvz., viridans streptokokai, stafilokokai) arba parazitai (pvz., kriptosporidijos) taip pat gali sukelti ezofagitą. Ja daugiausia serga žmonės, kurių imunitetas nusilpęs, pavyzdžiui, dėl imunosupresinių vaistų (imunosupresantų, chemoterapijos), vėžio ar AIDS. Esofagitas gali atsirasti sergant sifiliu ar tuberkulioze.
Cheminiai nudegimai: prarijus rūgštys ir šarmai daro didelę žalą stemplei. Pavyzdžiui, balikliuose arba paviršių dezinfekavimo priemonėse esantys šarmai yra ypač pavojingi. Jie skystina aplinkinius audinius ir gali sukelti stemplės sienelės prasiskverbimą. Prarytos baterijos taip pat sukelia cheminius nudegimus.
Stemplės nudegimai yra neatidėliotini ir turi būti nedelsiant gydomi ligoninėje. Nedelsdami įspėkite greitosios medicinos pagalbos tarnybą, jei įtariate nudegimą.
Kiek trunka ezofagitas?
Ezofagito prognozę lemia keli veiksniai. Uždegimo priežastis, trukmė ir sunkumas yra lemiami. Kuo greičiau bus pašalinta priežastis, tuo greičiau stemplė gali pradėti atsinaujinti. Priklausomai nuo iki šiol padarytos žalos dydžio, šis remonto procesas užtrunka daugiau ar mažiau laiko.
Kaip diagnozuojamas ezofagitas?
Pirmiausia kreipiantis į nusiskundimus dėl ezofagito – šeimos gydytojas. Jis klausia ir apžiūri pacientą. Jei reikia, jis pacientą nukreips pas virškinimo trakto ligų specialistą – gastroenterologą.
Svarbiausia diagnostikos priemonė yra ezofagoskopija. Šios procedūros metu tyrėjas į stemplę įkiša judantį vamzdelį su kamera. Tai leidžia jam pamatyti gleivinę ir galimus pokyčius, kurie dažnai jau rodo tam tikrą ezofagito formą.
Raudoni dryžiai ir gleivinės pažeidimai rodo uždegimą. Kartais gleivinė taip pat lengvai kraujuoja. Jei tyrėjas ant gleivinės mato baltų apnašų, greičiausiai tai yra baltųjų mielių grybelio Candida infekcija.
