Globa – priežastys
Vokietijoje 1992 m. globa, kaip teisinė rūpinimasis suinteresuoto asmens gerove, pakeitė iki tol galiojusią globą ir negalios globą. Globos privalumas yra tas, kad globojamas asmuo turi daugiau teisių, o globėjas – didesnę kontrolę. Be to, priežiūros direktyva neturi būti išsami, ji gali būti taikoma tik tam tikroms sritims.
Būtina globos sąlyga – objektyvus pagalbos ir paramos poreikis. Jis gali būti nustatytas tik tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo nebegali tvarkyti savo reikalų be pagalbos. To priežastys gali būti psichinės ligos, įgimtos protinės, fizinės ar psichologinės negalios. Psichikos negalios pavyzdys yra demencija sergančių pacientų psichikos pablogėjimas.
Austrijoje ir Šveicarijoje galioja skirtingi reglamentai
Suaugusiųjų atstovavimas turėtų būti taikomas tik tose srityse, kuriose tai yra būtina. Siekiant tai užtikrinti, nuo 1 m. liepos 2018 d. buvo keturios suaugusiųjų atstovavimo formos (arba lygiai):
- Sveikatos priežiūros įgaliotinis: turėdamas sveikatos priežiūros įgaliotinį, kiekvienas, galintis visiškai priimti sprendimus, gali tiksliai nurodyti, kas gali veikti jų vardu ateityje, jei nebegalės to padaryti patys. Taip pat galite paskirti skirtingus įgaliotuosius atstovus skirtingoms savo gyvenimo sritims. Taigi, turėdami sveikatos priežiūros įgaliotinį, galite išlaikyti didžiausią įmanomą apsisprendimo teisę fazėse, kai nebegalite patys priimti sprendimų. Daugiau apie tai galite paskaityti čia.
- Išrinktas suaugusiųjų atstovas: jei kas nors nepadarė nuostatų naudodamasis sveikatos priežiūros įgaliotiniu, žmonės, kurie nebegali visiškai veikti, kartais vis tiek gali paskirti sau išrinktą suaugusiųjų atstovą.
- Įstatyminis suaugusiųjų atstovavimas: nuo 2018 m. liepos mėn. tai pakeitė „artimiausių giminaičių atstovavimo teisę“ ir yra galimybė, jei nebuvo sukurtas sveikatos priežiūros įgaliotinis ir „renkamas suaugusiųjų atstovavimas“ neįmanomas.
- Teisminis suaugusiųjų atstovavimas: tai pakeičia ankstesnę „globą“ ir gali būti svarstoma, jei nėra įgaliojimo ir negalimas joks kitas suaugusiųjų atstovavimas (renkamas ar įstatymų nustatytas).
Pavyzdžiui, KESB gali skirti globą, jei kas nors nebegali pats susitvarkyti svarbių reikalų. Kitaip tariant, paskiriamas globėjas ir tiksliai nustatoma, už kurias žmogaus gyvenimo sritis (pvz., būstą, pinigus, sveikatą) jis atsakingas ir kokias galimybes turi. Atitinkamai yra įvairių globos rūšių.
Pavyzdžiui, lydinčios globos atveju globėjas atitinkamam asmeniui teikia tik patarimus ir pagalbą, kai yra žemas slenkstis, tačiau už visus reikalus jis lieka atsakingas pats. Kita vertus, atstovo pagalbos atveju konsultantas gali sudaryti sutartis ir atlikti sandorius atitinkamo asmens vardu. Dalyvaujančios globos atveju suinteresuotas asmuo ir globėjas gali priimti sprendimus (pavyzdžiui, sudaryti sutartis) tik vienas kito sutikimu.
Siūloma globa
Vokietijoje kiekvienas gali kreiptis į kompetentingą vietinį teismą (globėjų teismą) dėl globos skyrimo, jei yra pagrįstas įtarimas, kad jis ar kitas asmuo nebegali susitvarkyti kasdieniame gyvenime be teisinės ir organizacinės pagalbos.
Globos teismas turi išnagrinėti šį prašymą ir paskirti ekspertą. Tai teismo darbuotojai, lankantys suinteresuotą asmenį jo gyvenamojoje aplinkoje, ir gydytojai, dokumentuojantys jo sveikatos būklę.
Jeigu manoma, kad suinteresuotas asmuo negali tinkamai atstovauti savo interesams, teismo proceso trukmei paskiriamas ad litem globėjas. Tai gali būti suinteresuoto asmens patikimas asmuo, teisininkas arba valdžios institucijų ir globos asociacijų darbuotojas.
Teismo posėdis
Dėl globos reikalingumo ir globėjo paskyrimo sprendžia teisėjas. Jis gauna visas ekspertų ataskaitas ir turi susidaryti asmeninį įspūdį apie atitinkamą asmenį. Norėdami tai padaryti, jis asmeniškai aplanko atitinkamą asmenį ligoninėje, globos namuose arba namuose. Tačiau suinteresuotas asmuo taip pat gali atsisakyti svarstyti savo privačioje aplinkoje. Tada posėdis vyksta teisme.
Paskutiniame posėdyje teisėjas paaiškina slaugomam asmeniui, kaip jis nuspręs.
Kas tampa globėju?
Jeigu teismui nėra žinomas patikimas asmuo, kuris nori perimti priežiūrą, paskiriamas profesionalus globėjas. Tai gali būti socialiniai darbuotojai arba teisininkai, kurie pragyvena iš atstovavimo ir globos didelei globojamų žmonių grupei. Profesionalūs slaugytojai paprastai gauna vienodo dydžio mokestį. Globėju gali būti paskirta globos bendrija arba valstybės institucija tik tuo atveju, jei fizinis asmuo negali teikti slaugos.
Priežiūros apimtis
Globa nustatoma tik toms atsakomybės sritims, kurių atitinkamas asmuo negali atlikti savarankiškai. Atsižvelgiant į asmens gebėjimus, nustatoma visapusiška globa arba globa šioms sritims:
- Medicininis gydymas ir sveikatos priežiūra
- Turto priežiūra
- Teisė gyventi
- Būsto reikalai
- Pašto ir telefono valdymas
Globėjo užduotys
Priklausomai nuo nustatytos slaugos srities, globėjas tvarko savo globotinio banko operacijas, tam tikram laikotarpiui skiria pinigus, sudaro sutartis su nuomotojais ir namų valdytojais bei lydi slaugos gavėją pas gydytoją. Savaime suprantama, kad gydytojai atleidžiami nuo konfidencialumo pareigos slaugytojo atžvilgiu. Slaugos gavėjas ir slaugytojas kartu nusprendžia, kuris gydymas yra geriausias.
Asmeninis globėjo ir jo globotinio kontaktas yra labai svarbus. Jokiomis aplinkybėmis neužtenka, jei slaugytojas tvarko tik susirašinėjimą ir teisinius reikalus, o ne nuolat lanko slaugytoją. Tačiau praktikoje dažnai taip nėra. Būtent todėl politikai šiuo metu peržiūri globos įstatymą ir gali jį reformuoti.
Sprendimų priėmimo galių ribos
Globos įstatymas apibrėžia situacijas, kai globėjas negali priimti sprendimų vienas, o turi gauti kompetentingo teismo pritarimą. Tai visų pirma apima
- medicininis gydymas ar intervencijos, susijusios su didele rizika gyvybei arba didele rizika pakenkti sveikatai (išskyrus skubius atvejus)
- sterilizavimas
- Patalpinimas į uždarą ligoninės ar slaugos namų skyrių
- Esamų nuomos sutarčių nutraukimas
Globos pabaiga
Globos teismas turi priimti sprendimą dėl globos nutraukimo ar pratęsimo ne vėliau kaip po septynerių metų. Daugeliu atvejų kompetentingas teismas, skirdamas globėją, nurodo ankstesnę datą, iki kurios turi būti peržiūrėtas priežiūros poreikis.
Neatsižvelgiant į tai, globėjas ar jo globėjas gali bet kada informuoti teismą, kad globos reikalavimai per tą laiką pasikeitė ar net nustojo galioti. Tada teismas turi nuspręsti, ar nutraukti globą.
Jeigu globojamas asmuo yra nepatenkintas savo globėju, jis gali pasiūlyti teismui kitą globėją. Šis asmuo turi būti toks pat tinkamas ir norėti perimti priežiūrą. Jeigu globėjas savo pareigų neatliks, teismas jį atleis.
