Kaip susitvarkyti gyvenimą po insulto?
Daugeliui insulto aukų insulto diagnozė reiškia, kad daug kas pasikeičia jų gyvenime. Insultas yra rimta liga, kuri dažnai turi sunkių pasekmių, įskaitant fizinę ir psichinę negalią. Viena vertus, tai reiškia ilgus terapijos ir reabilitacijos metus, o iš kitos – pokyčius kasdieniame gyvenime.
Kai kuriems nukentėjusiems žmonėms net ir pasibaigus reabilitacijai sunku ar net neįmanoma atlikti net paprasčiausių dalykų, tokių kaip apsirengimas ar valgymas. Tuomet reikia pritaikyti asmeninę aplinką prie naujų sąlygų, pavyzdžiui, pertvarkant gyvenamąją erdvę, kad ji būtų pritaikyta neįgaliesiems arba pasinaudojant slaugos pagalba. Dažnai šios užduotys tenka artimiesiems, kurie nukenčia taip pat, kaip ir pats insulto pacientas, ir jiems reikia tinkamos paramos.
Priklausomai nuo ligos masto ir gydymo kurso, kartais tam tikrą laiką sutrinka tik pavieniai gebėjimai, tokie kaip vairavimas ar važiavimas dviračiu. Tokiu atveju svarbu juos dar kartą treniruoti ir įgyti pasitikėjimo jais. Tačiau net jei nesate griežtai suvaržytas, visada užtrunka šiek tiek laiko, kol grįšite į įprastą kasdienybę.
Insultas ir vairavimas
Jei vairuojate automobilį, jūsų gebėjimas vairuoti po insulto paveikiamas dviem būdais. Pirma, yra rizika, kad jus staiga ištiks dar vienas insultas. Kita vertus, yra rizika, kad jūsų darbingumas sumažės dėl insulto pasekmių – pavyzdžiui, dėl paralyžiaus, regos sutrikimų ar sulėtėjusios reakcijos. Abiem atvejais keliate pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams prie automobilio vairo.
Reikalinga savarankiška atsakomybė
Įstatymas įpareigoja visus vairuotojo pažymėjimą turinčius žmones prisiimti asmeninę atsakomybę – nesvarbu, ar jie serga insultu, ar ne. Todėl visada patikrinkite, ar saugiai vairuojate transporto priemonę eisme. Tačiau po tokios ligos kaip insultas įstatymai reikalauja, kad nukentėjusieji imtųsi „atitinkamų atsargumo priemonių“, kad užtikrintų, jog jie netaptų pavojumi prie vairo. Tai apima, kad pacientai gauna ekspertų pagalbą.
Paklauskite savo gydytojo
Pirmas įėjimo uostas yra jūsų gydantis gydytojas. Jis gali įvertinti, ar vis dar turėtumėte ar jau vėl sėskite prie vairo, ar turėtumėte susilaikyti nuo vairavimo saugumo sumetimais. Šis susilaikymas yra laikinas – kol vėl būsite pakankamai tinkamas vairuoti – arba nuolatinis, pavyzdžiui, nuolatinio paralyžiaus atveju.
Be to, apie insultą savanoriškai informuokite atsakingą instituciją (vairuotojo pažymėjimų biurą) ir ten pateikite ne senesnę nei šešių mėnesių specialisto medicininę išvadą. Tai, pavyzdžiui, reabilitacijos klinikos išrašymo išvados arba kelių medicinos kvalifikaciją turinčio neurologo specialisto išvada. Šis ekspertas nusprendžia, ar reikia, pavyzdžiui, papildomų vairavimo pamokų, vizito pas oftalmologą ar neuropsichologo išvados.
Daugeliu atvejų institucijos, remdamosi dokumentais, nusprendžia, ar galite toliau vairuoti (galbūt su sąlygomis ar apribojimais), ar privalote atsisakyti vairuotojo pažymėjimo. Jei institucija netenkina pranešimo, ji paskirs medicininę-psichologinę ekspertizę (MPU).
Medicininis-psichologinis tyrimas (MPU)
Tinkamumo vairuoti vertinimo centrai atlieka MPU. Tokie akredituoti bandymų centrai egzistuoja, pavyzdžiui, TÜV. MPU yra padalintas į keletą dalių:
Pirmiausia, remdamasis medicinine apžiūra, gydytojas specialistas arba specialistas ar reabilitacijos klinika surašo naujausią jūsų sveikatos būklės ataskaitą.
Trečia: Pokalbio metu psichologas nustato, ar jūs taip pat psichologiškai susitvarkėte su insultu, pasitikite savimi vairuodami ir jaučiatės tinkami eismui keliuose.
Vairavimo testas
Daugelio insulto pacientų judėjimas yra ribotas ir jiems reikia modifikuotos transporto priemonės. Tai gali būti automobilis su vairo rankenėle. Yra vairavimo mokyklų, kurios specializuojasi pacientų, sergančių insultu, gydymui ir turi pertvarkytus automobilius, kuriuose pacientai lanko vairavimo pamokas. Tada vairavimo egzaminą galima laikyti TÜV arba DEKRA.
Sprendimas
Remdamasi jūsų pateiktais dokumentais (specialisto medicininė išvada, MPU, vairavimo egzaminas), vairuotojo pažymėjimą išduodanti institucija nusprendžia, ar esate tinkamas vairuoti. Geriausiu atveju institucija daro išvadą, kad vairuotojo pažymėjimą galite laikyti be apribojimų.
Tačiau dažnai eksperto išvada lemia sąlygas ar apribojimus ir atitinkamą įrašą vairuotojo pažymėjime. Pavyzdžiui, po insulto kai kuriems žmonėms leidžiama vairuoti tik automobilį su specialiai pritaikytu vairo mechanizmu. Kitiems nebeleidžiama važiuoti naktį ar greitkeliais.
išlaidos
Gaukite tikrumo
Nors tai nėra pigu ir vairuotojo pažymėjimų biuras gali atimti jūsų pažymėjimą, po insulto būtinai patikrinkite savo tinkamumą vairuoti. Objektyvus ekspertų įvertinimas suteiks tikrumo, jei kiltų abejonių savimi.
Tačiau visų pirma svarbu atminti, kad kiekvienas, kuris yra netinkamas vairuoti, bet vis dėlto sėda prie vairo, kelia pavojų sau ir kitiems, yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir rizikuoja savo draudimu.
Insultas ir profesija
Dirbantiems insultą patyrusiems pacientams iškyla jų profesinės ateities klausimas. Reabilitacijos metu pasitarkite su gydytoju apie galimą grįžimą į darbą arba persiorientavimą.
Svarbiausi kontaktai tokiais klausimais yra įdarbinimo agentūra ir pensijų draudimo įstaigos. Be kita ko, jie skatina profesinės reintegracijos priemones, skiriant stipendijas mokymui ir perkvalifikuojant. Pagrindinė profesinės reabilitacijos užduotis – rasti jums tinkamą darbą. Iš esmės yra šios galimybės:
- Grįžti į buvusį darbą (jei reikia, pakoregavus darbą)
- Laipsniška reintegracija (pvz., darbas ne visą darbo dieną)
- Darbo pakeitimas ankstesnėje įmonėje
- Persikvalifikuoti į kitą profesiją
Dalinis uždarbio sumažėjimas
Dalinis uždarbio sumažėjimas (anksčiau vadintas „darbine negalia“) egzistuoja, jei dėl ligos ar negalios galima dirbti ne mažiau kaip tris, bet mažiau nei šešias valandas per dieną, skaičiuojant įprastą 5 dienų darbo savaitę. Jei taip yra, galite kreiptis dėl pensijos dėl dalinio darbingumo sumažinimo. Tai skirta kompensuoti atlyginimo sumažinimą, jei nebegalite visiškai dirbti.
Visiškas uždarbio sumažėjimas
Visiškai nedarbingais yra tie, kurie dėl ligos ar negalios negali reguliariai ir tam tikru mastu užsiimti pelninga veikla nenumatytą laiką. Konkrečiai kalbant, tai reiškia, kad kas nors gali dirbti mažiau nei tris valandas per dieną per 5 dienų savaitę bendroje darbo rinkoje.
Nedarbingi asmenys turi galimybę kreiptis dėl pensijos dėl visiško darbingumo sumažėjimo. Jis pakeičia darbo užmokestį. Sumažėjusio darbingumo pensija paprastai skiriama kaip laikina, ty ne ilgiau kaip trejiems metams. Pateikus prašymą, terminas taip pat gali būti kartojamas. Iš viso po devynerių metų paprastai daroma prielaida, kad atitinkamas asmuo yra visam laikui nedarbingas. Tada laikina pensijos išmoka pakeičiama į neribotą nuolatinę pensiją.
Insultas ir kelionės
Bendra taisyklė yra tokia: jokių kraštutinumų! Kelionės kalnuose virš 2,500 metrų jūros lygio, giluminis nardymas, fotosafaris per džiungles ar kruizai Arktyje nėra tinkami kelionių planai pacientams, sergantiems insultu.
Gerai pasiruoškite kelionei
Gerai pasiruoškite kelionei. Pavyzdžiui, jei reikia, užsisakykite nakvynę neįgaliesiems. Sužinokite apie vietinę medicininę priežiūrą. Paklauskite savo gydytojo apie rekomenduojamus skiepus. Taip pat paprašykite jo arba jos pateikti jums diagnozės ir gydymo pažymą (galbūt anglų kalba).
Be to, būtinai atsineškite pakankamą kiekį (arba atitinkamų receptų) bet kokių vaistų, kuriuos reikia vartoti reguliariai (pvz., antikoaguliantų ar antihipertenzinių vaistų). Paklauskite savo gydytojo arba vaistininko, kaip tinkamai transportuoti ir laikyti vaistus.
Prieš keliaujant į užsienį, patartina apsidrausti tarptautiniu sveikatos draudimu su repatriacija ligos atveju. Taip sutaupysite didelių išlaidų kritiniu atveju!
Sveikas kelyje
Kad neapkrautumėte širdies ir kraujagyslių sistemos, venkite ilgų kelionių automobiliu ar autobusu esant dideliam karščiui. Dideli temperatūrų skirtumai, pavyzdžiui, tarp lauko temperatūros ir oro kondicionuojamo viešbučio kambaryje ar automobilyje, taip pat nepalankūs širdžiai ir kraujotakai.
Padalinkite visus reikalingus vaistus į rankinį ir kelioninį bagažą, jei pasimestumėte vieną iš bagažo vienetų. Atostogų vietoje taip pat įsitikinkite, kad vaistus laikote tinkamai (kaip nurodyta pakuotės lapelyje), kad jie neprarastų veiksmingumo.
Kokie patarimai yra artimiesiems?
Insulto pasekmės paliečia ne tik pačius ligonius, bet ir savo gyvenimu besidalijančius žmones. Artimiesiems paprastai reikia daug laiko, kantrybės ir empatijos. Be to, dažnai jiems reikia visiškai apversti savo gyvenimą aukštyn kojomis, kad padėtų rūpintis pacientu. Kai kuriais atvejais net globėjai ar terapeutai pasiekia savo ribas ir jiems reikia artimųjų paramos.
Svetimas savo namuose
Ypač problematiška sergančiųjų insultu artimiesiems, kai dėl ligos keičiasi pažįstamo žmogaus asmenybė. Daugelis insultą patyrusių pacientų iš pradžių į bejėgiškumą ir staigų savo gebėjimų praradimą reaguoja su neviltimi ir depresija, o kiti linkę rodyti agresiją.
Su meile ir su pagarba
Kaip šeimos narys, nepriimkite sprendimų per paciento galvą. Geriau leisti pacientui kalbėti pačiam. Tai ypač aktualu, jei žmogus dėl insulto nebegali lengvai bendrauti. Suteikite pacientui laiko bendrauti.
Tarp prašymo ir pagalbos
Artimieji yra svarbiausi pagalbininkai insultą patyrusiems pacientams grįžtant į kuo savarankiškesnį gyvenimą. Taip yra todėl, kad vien terapijos seansų paprastai nepakanka norint atgauti, pavyzdžiui, kalbą, dėmesio įgūdžius ar judesių kontrolę.
Visas kasdienis gyvenimas yra nukentėjusiųjų mokymo kursas. Todėl per daug atsispirkite pagundai pamoti nukentėjusįjį, perimti kiekvieną rankos paspaudimą ar užbaigti už jį nebaigtus sakinius. Įsikišti tik tada, kai žmogus pats nepajėgia susidoroti su situacija arba yra pernelyg išsekęs.
Kita vertus, kai kurie artimieji daro klaidą paversdami dieną nuolatine treniruote. Tai gali visiškai priblokšti pacientą. Gyvenimas su negalia yra labai įtemptas, ypač pradžioje, todėl skubiai reikia poilsio pertraukėlių.
Stiprinti pasitikėjimą savimi ir gyvenimo džiaugsmą
Kova su afazijomis – ypatumai
Bendrauti su žmonėmis, kenčiančiais nuo kalbos sutrikimo (afazijos), šeimos nariams dažniausiai būna sunku dėl bendravimo problemų. Keletas naudingų patarimų:
Neištraukite žodžių iš afaziško žmogaus burnos: žmonės, sergantys afazija, dažnai kalba sustoję ir ilgai ieško žodžių. Šiuo atveju svarbu palaukti ir pažiūrėti, ar afaziškas žmogus randa ieškomą terminą. Jam svarbus kiekvienas kalbinis pasiekimo pojūtis. Jam dažnai pavyksta išreikšti save, jei jam skiriama pakankamai laiko.
Palengvinkite bendravimą: Kalbėkite lėtai ir aiškiai su afaziškumu ir pabrėžkite tai, kas pasakyta, veido išraiškomis ir gestais.
Užtikrinkite supratimą: kartais kas nors nėra tikras, ar teisingai suprato afazę. Tada paprasti taip/ne klausimai padeda įsitikinti, ar esate teisus. Paklauskite, ar jis viską suprato, jei afaziškas atrodo sutrikęs.
Netaisykite per daug: netaisykite tiesiogiai, kai afazikas suklysta sakinio struktūroje arba vartoja terminą. Taip yra todėl, kad tai dar labiau žlugdo ir atstumia žmogų. Kai kurie afazikai tada apskritai atsisako kalbėti, bijodami padaryti nepatogių klaidų.
