Trumpa apžvalga
- Kas yra haliucinacijos? Juslinės iliuzijos, kurios patiriamos kaip tikros. Gali būti paveikti visi pojūčiai – klausa, uoslė, skonis, rega, lytėjimas. Galimi intensyvumo ir trukmės skirtumai.
- Priežastys: pvz., miego trūkumas, išsekimas, socialinė izoliacija, migrena, spengimas ausyse, akių ligos, aukšta temperatūra, dehidratacija, hipotermija, insultas, trauminis galvos smegenų pažeidimas, epilepsija, demencija, šizofrenija, depresija, alkoholis ar kiti vaistai, apsinuodijimas, vaistai.
- Ką daro gydytojas? Preliminarus pokalbis (anamnezė), fizinė apžiūra, kraujo tyrimai, jei reikia, ir kitos priemonės, pvz., ENT ar akių tyrimas, neurologinis tyrimas, elektroencefalografija (EEG), kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), psichologiniai tyrimai.
Haliucinacijos: aprašymas
- Klausos haliucinacijos: sergantieji girdi įsivaizduojamus garsus, pavyzdžiui, šnypštimą, traškėjimą ar muziką.
- Teleologinės haliucinacijos: speciali klausos haliucinacijų forma, kai paveiktas asmuo girdi įsivaizduojamus balsus, pavyzdžiui, duoda įsakymus ar perspėja apie tariamą pavojų.
- Optinės haliucinacijos: paveikti asmenys mato, pavyzdžiui, šviesos blyksnius ar kibirkštis, taip pat žmones, gyvūnus ar daiktus, kurie nėra tikri.
- Skonio haliucinacijos (skonio haliucinacijos): šios jutimo iliuzijos dažnai atsiranda kartu su uoslės haliucinacijomis. Paprastai nukentėjęs asmuo užfiksuoja nemalonų (pvz., sūrų, muilą, sieros ar išmatų) kvapą.
- Kūno haliucinacijos (cenestezijos): šiose jutimo iliuzijose sutrinka kūno pojūtis. Tipiškas yra įsitikinimas, kad pakitę vidaus organai arba kad du smegenų pusrutuliai trinasi vienas į kitą. Perėjimas tarp kūno ir lytėjimo haliucinacijų yra sklandus.
- Kūno haliucinacijos: paveikti asmenys jaučia, kad jų kūnas yra manipuliuojamas iš išorės (pvz., apšvitinamas arba elektrifikuojamas).
- Vestibulinės haliucinacijos: sergantieji jaučia plūduriavimą arba kritimą.
- Hipnagoginės ir hipnopompinės haliucinacijos: šie dažniausiai regos ar klausos jutimo kliedesiai atsiranda pusiau miego metu, kai užmiegama (hipnagoginė) arba pabudus (hipnopompė).
Haliucinacijos paprastai prasideda staiga. Jis trunka kelias valandas, dienas ar savaites, bet gali tapti lėtiniu ir virsti kliedesiais. Šioje būsenoje paveiktas asmuo nebegali sistemingai įsisavinti, apdoroti ir saugoti informacijos. Dėl to jie nebegali orientuotis ir tinkamai atsiminti dalykų, o dažnai dar labiau haliucinuoja. Be to, atsiranda nerimas, kartais ir susijaudinimas, taip pat ūmus pavojus sau ar aplinkiniams.
Ekspertai haliucinozę vadina pasikartojančiomis haliucinacijomis. Tačiau nukentėjusio asmens sąmonė nesutrikusi. Vienas iš pavyzdžių yra alkoholinė haliucinozė – psichozė su persekiojimo kliedesiais ir stipriomis haliucinacijomis, ypač dermatoziniais kliedesiais, pasireiškianti ilgalaikiu lėtiniu alkoholizmu. Tai reiškia jausmą, kad maži vabzdžiai, kirminai, parazitai ar kiti kenkėjai ropoja ant odos ir po oda.
Skirtumas nuo pseudohaliucinacijų
Skirtumas nuo kliedesių
Nors haliucinacijos yra klaidingas jutiminis suvokimas, kliedesiai yra klaidingos mintys ir įsitikinimai, pavyzdžiui, persekiojimo kliedesiai. Kenčiantys negali tiesiog jų atsisakyti, net jei bendražmogiai jiems pateikia „priešingų įrodymų“.
Haliucinacijos: priežastys
Pagrindinės haliucinacijų priežastys yra šios:
- Ryškus miego trūkumas arba visiškas išsekimas.
- Socialinė izoliacija, pavyzdžiui, uždarymas vienutėje arba ilgalaikis buvimas mažai stimuliuojančioje aplinkoje (pvz., tamsioje, ramioje patalpoje): Haliucinacijos yra natūrali organizmo reakcija į išorinių dirgiklių trūkumą. Jutimo iliuzijos meditacinių pratimų metu (dvasinė ekstazė ir regėjimai) laikomos ypatingomis formomis.
- Spengimas ausyse: spengimas ausyse arba spengimas ausyse be išorinio garso šaltinio, yra spengimas ausyse.
- Akių ligos, tokios kaip tinklainės atsiskyrimas, regos nervo pažeidimas ar regos centro pažeidimas, taip pat gali sukelti optines haliucinacijas, pavyzdžiui, šviesos blyksnius, dėmes, raštus, šviesos ar spalvos dėmes.
- Didelis karščiavimas: karščiuojant gali atsirasti haliucinacijų su susijaudinimu, neramumu, orientacijos stoka ir kt.
- Hipotermija: Haliucinacijos taip pat galimos esant sunkiai hipotermijai.
- Insultas: insulto metu gali atsirasti haliucinacijų, kliedesių, sumišimo, pablogėti atmintis ir sąmonė.
- Kraniocerebrinė trauma: kai kuriais atvejais dėl kaukolės smegenų pažeidimo atsiranda haliucinacijų ir kliedesių.
- Epilepsija: kai kuriais atvejais epilepsijos priepuolius lydi jutimo haliucinacijos, tokios kaip kvapo ir skonio haliucinacijos.
- Hantingtono liga (Huntingtono chorėja): Hantingtono liga yra paveldima, progresuojanti smegenų liga, sukelianti judėjimo sutrikimus ir psichikos pokyčius. Taip pat galimos haliucinacijos ir kliedesiai.
- Depresija: nerimą keliančios haliucinacijos ir (arba) kliedesiai su prislėgimu ir potraukio trūkumu gali būti depresijos požymiai.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu: apsinuodijus alkoholiu gali atsirasti haliucinacijų (ypač klausos jutimo kliedesių) ir kliedesių. Piktnaudžiaujantiesiems alkoholiu abstinencijos metu taip pat gali išsivystyti haliucinacijos.
- Apsinuodijimas: Haliucinacijos ir kliedesiai, susiję su akivaizdžiai išsiplėtusiais vyzdžiais, rodo apsinuodijimą, pvz., belladonna ar datura. Šių augalų dalis kartais vartoja kaip haliucinogeninius vaistus arba netyčia suvalgo vaikai.
Haliucinacijos: kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jutimo iliuzijos, atsirandančios, pavyzdžiui, kai yra ryškus miego trūkumas, paprastai nereikalauja medicininės pagalbos. Tačiau priešingu atveju, jei atsiranda haliucinacijų, visada turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju, kad išsiaiškintumėte galimą priežastį. Tai ypač taikoma šiais atvejais:
- Haliucinacijos ir kliedesiai vartojant vaistus: Nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
- Haliucinacijos ir kliedesiai su akivaizdžiai išsiplėtusiais vyzdžiais: įtarimas dėl apsinuodijimo (pvz., datura ar belladonna)! Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą ir nepalikite nukentėjusio asmens vieno!
- Haliucinacijos (kaip maži gyvūnai ant odos) ir kliedesiai su nerimu, neramumu ar susijaudinimu, sumišimu, sutrikusia atmintimi ir galbūt sutrikusia sąmonė, prakaitavimu ir drebuliu: įtarimas dėl ūminės organinės psichozės ir kliedesio, kai absoliuti alkoholizmas, aukšta temperatūra, hipotermija, insultas, encefalitas ir kt. Iškvieskite greitąją pagalbą ir nepalikite nukentėjusio asmens vieno.
Haliucinacijos: ką daro gydytojas?
Pirmiausia gydytojas išsamiai paklaus paciento apie ligos istoriją (anamnezę). Pavyzdžiui, svarbu, kada ir kaip dažnai pasireiškia haliucinacijos ir kokios jos yra. Ši informacija, galbūt kartu su įvairiais tyrimais, padės gydytojui nustatyti haliucinacijų priežastį.
- Fizinė apžiūra yra įprasta, kai kas nors ateina pas gydytoją su neaiškiais skundais, tokiais kaip haliucinacijos.
- ENT medicininiai tyrimai yra svarbūs, kai kas nors girdi garsus, kurių nėra (įtariamas spengimas ausyse).
- Oftalmologinis tyrimas turi būti atliktas, jei tam tikros akių ligos arba regos nervo ar regos centro pažeidimai gali sukelti optines haliucinacijas.
- Neurologinis nervų takų tyrimas gali būti informatyvus, jei, pavyzdžiui, migrena, insultas, epilepsija ar smegenų uždegimas yra galima haliucinacijų priežastis.
- Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti naudingi įtariamo insulto, encefalito, trauminio smegenų pažeidimo ar demencijos atvejais.
- Smegenų skysčio (CSF), paimto iš nugaros smegenų, tyrimas (KSF punkcija) naudojamas smegenų uždegimui nustatyti arba paneigti.
Haliucinacijos: ką galite padaryti patys
Haliucinacijas paprastai nustato gydytojas, todėl reikia gydyti pagrindinę būklę. Tačiau jei už juslinius kliedesius sukelia ryškus miego trūkumas ir visiškas išsekimas, galite ką nors padaryti patys: gerai išsimiegokite ir pailsėkite, o haliucinacijos išnyks.
