Trumpa apžvalga
- Aprašymas: aukščio liga reiškia simptomų grupę, atsirandančią dėl deguonies trūkumo dideliame aukštyje (pvz., kalnuose).
- Simptomai: Paprastai simptomai yra nespecifiniai (pvz., galvos skausmas, pykinimas, galvos svaigimas), tačiau gali išsivystyti gyvybei pavojinga plaučių edema dideliame aukštyje arba smegenų edema dideliame aukštyje.
- Priežastys: organizmo adaptacijos sunkumai dėl sumažėjusio deguonies kiekio ir oro slėgio didesniame aukštyje.
- Diagnozė: pokalbis su gydytoju, fizinė apžiūra (pvz., kraujo tyrimas, kraujo dujų analizė, rentgenas, KT, MRT).
- Gydymas: poilsis, fizinis poilsis, vaistai (pvz., skausmą malšinantys, vėmimą mažinantys vaistai, deksametazonas, acetazolamidas), deguonies skyrimas. Sunkiais atvejais taip pat būtina greitai nusileisti į žemesnį aukštį.
- Eiga: Tinkamai gydant, simptomai paprastai išnyksta per vieną ar dvi dienas. Sunkiais atvejais (pvz., plaučių edema dideliame aukštyje arba smegenų edema dideliame aukštyje) ir (arba) netinkamai gydant, yra pavojus, kad paveikti asmenys pateks į komą ir mirs.
- Prevencija: Lėtas kilimas ir kūno pripratimas prie aukščio yra geriausia prevencinė priemonė. Išimtiniais atvejais ir tik gydytojo nurodymu padeda tokie vaistai kaip acetazolamidas ar deksametazonas.
Kas yra aukščio liga?
Aukštuminė liga (taip pat žinoma kaip didelio aukščio liga arba HAI arba D'Acosta liga) yra simptomų, atsirandančių dėl deguonies trūkumo organizme dideliame aukštyje, visuma. Tokiu atveju organizmas nepajėgia apdoroti mažesnio deguonies kiekio ore ir krintančio oro slėgio dideliame aukštyje, pasireiškia įvairūs simptomai.
Aukščio liga labiausiai pastebima galvos skausmo forma. Paprastai to galima išvengti taikant tinkamą prevenciją, ypač lėtai prisitaikant prie aukščio. Jei nukentėjęs asmuo tinkamai nereaguoja ir, nepaisydamas simptomų, kyla į didesnį aukštį, skundai gali virsti gyvybei pavojinga smegenų edema dideliame aukštyje arba plaučių edema dideliame aukštyje.
Atsižvelgiant į pasireiškusius simptomus, aukščio liga skirstoma į:
- Ūminė kalnų liga (sutrumpintai AMS)
- Didelio aukščio smegenų edema (sutrumpintai HACE).
- Plaučių edema dideliame aukštyje (HAPE)
Šios aukščio ligos formos pasireiškia tiek atskirai, tiek kartu. Perėjimas iš vienos formos į kitą dažnai vyksta sklandžiai.
Kokiame aukštyje pasireiškia aukščio liga?
Aukštumos ligos simptomai gali pasireikšti maždaug 2,500 metrų aukštyje. Dažniausiai pasitaiko ūmi aukščio liga arba kalnų liga. Tai pasitaiko maždaug 30 procentų kalnų žygeivių, kurių aukštis viršija 3,000 metrų. Retais atvejais aukščio liga pasireiškia net 2,000 metrų aukštyje.
Ekstremaliame aukštyje, viršijančiame maždaug 5,300 XNUMX metrų, dažniausiai išsivysto sunkios aukščio ligos formos (smegenų edema dideliame aukštyje ir plaučių edema aukštyje), kurios yra pavojingos gyvybei. Jie yra viena iš dažniausių alpinistų mirties priežasčių.
Kalno (pvz., Andų) gyventojai dažniausiai nepasireiškia aukščio ligos simptomais, nes jų kūnas prisitaikė prie aplinkos sąlygų.
Ką tai liečia?
Aukščio liga iš esmės gali sirgti visi, vykstantys į aukštesnius aukščius (pvz., alpinistai ar keliaujantys į aukštesnes vietas) arba ten gyvenantys (pvz., kalnų kaimų gyventojai). Iki vieno iš keturių žmonių, gyvenančių mažame aukštyje arba žemumose ir leidžiantiems laiką daugiau nei 2,500 metrų aukštyje, lėtai nepripratindami kūno prie jo, pasireiškia (dažniausiai lengvi) aukščio ligos simptomai.
Senyvi žmonės kenčia taip pat dažnai, kaip ir jaunesni, vyrai taip pat dažnai, kaip moterys, o sportininkai ne rečiau nei netreniruoti. Netgi tai, ar kas nors rūko, neturi įtakos tam, ar jiems išsivystys aukščio liga, ar ne. Tik vaikai yra labiau linkę į aukščio ligą nei suaugusieji.
Kokie yra aukščio ligos simptomai?
Aukštuminės ligos simptomai dažniausiai prasideda galvos skausmu, galvos svaigimu, pykinimu ir bendru negalavimo jausmu. Pulsas pagreitėja (tachikardija). Į šiuos ankstyvus įspėjamuosius prasidedančios arba ūmios aukščio ligos požymius reikia žiūrėti rimtai. Bent jau svarbu, kad nukentėjusieji nedelsiant pailsėtų.
Simptomai paprastai atsiranda po šešių iki dešimties (anksčiausiai nuo keturių iki šešių) valandų po buvimo aukštyje (virš 2,000 2,500 iki XNUMX XNUMX metrų).
Tik visiškai išnykus simptomams, patartina tęsti kilimą. Jei ligoniai ir toliau kyla, nepaisant simptomų, jų būklė paprastai pablogėja per 24–XNUMX valandų. Yra aiškūs įspėjamieji ženklai, tokie kaip:
- Nukentėjusįjį pykina ir jis turi vemti.
- Jis turi stiprų nuolatinį galvos skausmą; dažniausiai kaktoje ir smilkiniuose, retai vienašalėje arba pakaušyje; galvos skausmas sustiprėja esant fiziniam krūviui.
- Jo našumas greitai krenta. Jis gali suspėti tik su sunkumais.
- Nukentėjusįjį jaučia širdies plakimas.
- Net ir be streso jam sunku kvėpuoti.
- Jis jaučiasi psichiškai sumuštas, abejingas ir sutrikęs.
- Nukentėjusiam asmeniui pasireiškia sausas kosulys.
- Jis jaučiasi apsvaigęs ir apsvaigęs.
- Jo eisena netvirta („svyruoja“).
- Jis išskiria daug mažiau šlapimo nei įprastai (mažiau nei pusė litro tamsaus šlapimo per dieną).
- Nukentėjęs asmuo negali užmigti arba užmigti visą naktį (miego sutrikimai).
- Rankos ir kojos kartais tinsta.
Jei nukentėjęs asmuo ir toliau ignoruoja simptomus, kyla ūmus pavojus gyvybei! Tokiu atveju būtina nedelsiant imtis neatidėliotinų priemonių (duoti deguonį ir vaistus) ir nusileisti į žemesnį aukštį.
Paskutinėje aukščio ligos stadijoje (didelio aukščio smegenų ir plaučių edemos rizika) simptomai dar labiau pablogėja: nepakeliamai stiprūs galvos skausmai, padažnėja širdies plakimas ir pykinimas. Kai kuriais atvejais nukentėjusieji fiziškai nebegali nusileisti. Šiame etape jie dažnai nebegali šlapintis.
Plaučių edema dideliame aukštyje
Jei aukščio liga jau toli pažengusi, skysčiai kaupiasi plaučiuose ir smegenyse (edema). Esant didelio aukščio plaučių edemai, sergantieji pradeda stipriai kosėti, todėl kvėpavimas dar labiau apsunkinamas. Kai kurie atkosėja rūdžių rudų gleivių. Plaučių edema dideliame aukštyje pastebima maždaug 0.7 procento alpinistų, kurių aukštis viršija 3,000 metrų virš jūros lygio.
Smegenų edema dideliame aukštyje
Jei aukštumoje išsivysto smegenų edema, aukštumų liga sergantys žmonės patiria haliucinacijas ir yra labai jautrūs šviesai (fotofobija). Kai kurie šiame etape elgiasi keistai („beprotiškai“), sukeldami pavojų sau ir kitiems. Pradinis mieguistumas kartais baigiasi tuo, kad asmuo praranda sąmonę. Smegenų edema dideliame aukštyje paveikia apie 0.3 procento alpinistų aukščiau 3,000 metrų aukštyje.
Jei nieko nedaroma, nukentėjusieji dažniausiai miršta dėl sunkių komplikacijų.
Kaip išsivysto aukščio liga?
Aukščio liga pasireiškia tada, kai organizmas sunkiai prisitaiko prie aplinkos sąlygų dideliame aukštyje. Didėjant aukščiui – pavyzdžiui, kopiant į aukštą kalną – mažėja oro slėgis ir deguonies kiekis ore. Tai sumažina dalinį deguonies slėgį (rodo deguonies kiekį kraujyje), dėl kurio susitraukia plaučių kraujagyslės. Taigi plaučiai sugeria mažiau deguonies, todėl organizmas per kraują nebegaunamas pakankamai deguonies (hipoksija).
5,000 metrų aukštyje deguonies kiekis yra tik perpus mažesnis nei jūros lygyje. Daugiau nei 8,000 metrų aukštyje alpinistas turi tik 32 procentus deguonies kiekio jūros lygyje.
Dėl deguonies trūkumo kraujyje organizmas bando prisitaikyti prie naujų sąlygų. Kvėpavimas pagreitėja, o širdis plaka greičiau, kad per plaučius į organizmą patektų daugiau deguonies. Jei dėl to organai vis tiek nėra pakankamai aprūpinti deguonimi, atsiranda aukščio liga.
Dėl deguonies trūkumo sumažėja slėgis plaučių alveolėse, todėl iš kraujagyslių į aplinkinius audinius nusėda daugiau vandens. Tam tikromis aplinkybėmis tai veda prie skysčių kaupimosi plaučiuose ir smegenyse (edemos) – išsivysto plaučių edema arba didelio aukščio smegenų edema.
Kaip gydytojas nustato diagnozę?
Kadangi aukščio ligos simptomai iš pradžių dažnai būna nespecifiniai, svarbu, kad gydytojas atidžiai apžiūrėtų sergantį asmenį. Daugeliu atvejų tai, kad nukentėjusiam asmeniui simptomai pasireiškia dideliame aukštyje, jau rodo aukščio ligą.
Diagnozei gydytojas pirmiausia atlieka išsamų pokalbį (anamnezę). Tada jis atlieka fizinę apžiūrą. Pavyzdžiui, jei gydytojas, be stipraus galvos skausmo ir pykinimo, pastebi eisenos sunkumus ir pastebimą darbingumo sumažėjimą, tai jau yra aiškūs aukščio ligos požymiai.
Be to, gydytojas atmeta kitas simptomų priežastis. Pavyzdžiui, galvos skausmas taip pat atsiranda dėl saulės smūgio, migrenos, skysčių trūkumo ar aukšto kraujospūdžio (hipertenzijos). Šiuo tikslu gydytojas klausia, pavyzdžiui, kur atsiranda galvos skausmas (pvz., kaktoje, pakaušyje, smilkiniuose) ir nuo kada jis egzistuoja (jau prieš pakilimą ar tik po jo?).
Gydytojas taip pat tiria kraują. Kraujo dujų analizė ir kraujo vertės padeda atmesti kitas ligas (pvz., pneumoniją), kurioms pasireiškia panašūs simptomai.
Jei įtariama plaučių ar smegenų edema, gydytojas atlieka papildomus tyrimus. Tai apima, pavyzdžiui, krūtinės ląstos rentgeno tyrimą, galvos ir plaučių kompiuterinę tomografiją arba elektroencefalografiją (EEG, smegenų bangų matavimą).
Nors aukštuminė liga nėra iškart po kiekvieno simptomo dideliame aukštyje, įtarimas galioja tol, kol nenustatoma aiški diagnozė.
Ką galima padaryti prieš aukščio ligą?
Pastebėjus pirmuosius ūmios aukščio ligos požymius, svarbu, kad sergantieji duotų savo kūnui laiko prisitaikyti. Esant lengviems ar vidutinio sunkumo simptomams, rekomenduojama pailsėti ir pailsėti. Taip pat svarbu gerti daug skysčių, bet ne alkoholio.
Lengviems simptomams, tokiems kaip galvos skausmas, gydyti galima vartoti analgetiką (pvz., ibuprofeną). Nuo pykinimo padeda antiemetikai, slopinantys pykinimą. Tačiau svarbu rimtai žiūrėti į simptomus, o ne maskuoti jų vartojant vaistus: ilsėtis ir nekelti aukštyn tol, kol pasireiškia simptomai!
Jei šios priemonės nepagerina simptomų po vienos dienos, svarbu nusileisti 500–1,000 metrų aukštyje. Esant sunkiems simptomams arba simptomams vis stiprėjant, aukštikalnių liga sergantiems žmonėms būtina nedelsiant ir kiek įmanoma leistis žemyn, taip pat kreiptis į medikus.
Jei simptomai yra sunkūs, gydytojai per deguonies kaukę nukentėjusiam asmeniui suteikia deguonies. Siekiant išvengti arba sumažinti vandens susilaikymą organizme (edemą), jie skiria diuretiko (sausinamąjį vaistą), pavyzdžiui, acetazolamidą.
Esant didelio aukščio smegenų edemai, gydytojas taip pat skiria kortizoną (deksametazoną); esant didelio aukščio plaučių edemai, gydytojas skiria antihipertenzinių vaistų (pvz., nifedipino ar tadalafilio).
Šie vaistai netinka savęs gydymui ar aukščio ligos profilaktikai! Esant sunkiems simptomams, visada būtinas medicininis gydymas.
Kai kuriais atvejais tikslinga paveiktą asmenį gydyti hiperbarinėje kameroje arba mobiliajame hiperbariniame maišelyje. Ten jį vėl veikia didesnis oro slėgis, o tai atitinka nusileidimą į mažesnį aukštį.
Kokia prognozė?
Lengvi aukščio ligos simptomai paprastai išnyksta per vieną ar dvi dienas. Jeigu:
Nukentėjusiųjų ir toliau nedidėja.
- Skirsite poilsio dieną.
- Jie fiziškai palengvėja.
- Geriate pakankamai (mažiausiai 1.5 litro per dieną).
Priešingai, sunkūs simptomai, tokie kaip smegenų edema dideliame aukštyje arba plaučių edema dideliame aukštyje, kelia didelį pavojų gyvybei. Jei nukentėjusieji nebus gydomi greitai ir nuosekliai, kyla pavojus, kad juos ištiks koma ir vėliau mirs. Smegenų edema dideliame aukštyje pasireiškia apie 0.3 proc. alpinistų, viršijančių 3,000 metrų, plaučių edema dideliame aukštyje – apie 0.7 proc., iš kurių kiekvienu atveju miršta apie 40 proc.
Kaip išvengti aukščio ligos?
Norint išvengti aukščio ligos, svarbu duoti savo kūnui laiko prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkos sąlygų (aklimatizacija). Taip yra todėl, kad kuo greičiau kylate aukštyn, tuo didesnė rizika susirgti aukščio liga. Greitis, kuriuo kylate, yra daug svarbesnis nei pasiektas aukštis.
Vienintelė efektyvi apsauga čia yra teisinga „taktika“ pakilimo metu: nuo maždaug maždaug. 2,500–3,000 metrų, per dieną įveikti ne daugiau kaip 300–500 metrų aukštį. Kas tris ar keturias dienas darykite dienos pertrauką. Jei yra padidėjusi smegenų ar plaučių edemos rizika dideliame aukštyje (pvz., širdies liga), patartina per dieną įveikti ne daugiau kaip 300–350 metrų aukštį.
Jei sergate širdies ir kraujagyslių ar plaučių ligomis, prieš eidami į didesnį nei 2,000 metrų aukštį, turėtumėte pasitarti su gydytoju!
Jei norite iš viso pakilti į 4,000–5,000 metrų aukštį, prieš kelias dienas ar savaitę patartina praleisti 2,000–3,000 metrų aukštyje, kad kūnas aklimatizuotųsi. Tik pasibaigus šiam aklimatizacijos etapui reikia toliau lipti lėtai.
Išskirtiniais atvejais aukščio ligos galima išvengti vaistais. Paprastai jie skirti žmonėms, kuriems tenka netikėtai pakilti į didelį aukštį, pavyzdžiui, greitosios pagalbos personalui, gelbstinčiam sužeistąjį. Kai kuriais atvejais profilaktiniai vaistai yra naudingi ir žmonėms, kurie jau buvo paveikti aukščio ligos.
Prevenciniai vaistai turėtų būti svarstomi tik atskirais atvejais! Jie nepakeičia kūno aklimatizavimo prie aukščio priemonės ir turėtų būti imamasi tik pasikonsultavus su gydytoju!
Ūmiais kritiniais atvejais taip pat naudinga nešiotis mobilią hiperbarinę kamerą arba hiperbarinį maišelį.
