Trumpa apžvalga
- Aprašymas: užkrečiama viduriavimo liga, kurią sukelia infekcija su bakterijomis (shigella).
- Priežastys: užsikrėtimas bakterijomis, kurias sergantys asmenys perduoda tiesiogiai per užterštas rankas arba netiesiogiai per užterštą maistą, geriamąjį ir maudymosi vandenį ar daiktus.
- Simptomai: Viduriavimas (nuo vandeningo iki kruvino), pilvo spazmai, karščiavimas ir vėmimas yra dažni.
- Diagnozė: pokalbis su gydytoju, fizinis patikrinimas (pvz., bakterijų aptikimas iš išmatų mėginio).
- Gydymas: Gydytojas paprastai gydo šigeliozę antibiotikais. Be to, svarbus tiekimas skysčiais ir elektrolitais (pvz., geriamieji tirpalai). Tik retais atvejais būtina gulėti ligoninėje.
- Prevencija: Reguliariai plaukite rankas, gerkite tik švarų geriamąjį vandenį (pvz., originalius sandarius butelius), gaminkite arba gerai pakepinkite maistą prieš vartojimą.
Kas yra dizenterija?
Dizenterija – dar vadinama šigelioze, šigella dizenterija, bakterine dizenterija, bakterine dizenterija arba šigella dizenterija – tai žarnyno liga, kurią sukelia įvairių Shigella genties bakterijų infekcija. Jie priklauso žarnyno bakterijoms, medicinoje žinomoms kaip enterobakterijos.
Infekcija dažnai sukelia stiprų viduriavimą ir pilvo skausmą. Vokietijoje ja daugiausia kenčia keliautojai, o ypač grįžtantys iš šiltų kraštų, kuriuose higienos sąlygos prastos.
Bakterinė dizenterija turi būti atskirta nuo amebinės dizenterijos. Pastarąją sukelia ne bakterijos, o parazitas Entamoeba histolytica (amebos).
Kur rasta šigella?
Shigella yra labai paplitusi visame pasaulyje. Prastos sanitarinės sąlygos ir šiltas klimatas skatina ligos plitimą, todėl ji ypač paplitusi vadinamosiose besivystančiose šalyse. Remiantis tyrimais, Vokietijoje šigeliozės atvejai daugiausia yra iš tokių šalių kaip Egiptas, Marokas, Indija, Kinija ir Turkija.
Paprastai bakterinė dizenterija dažniau pasireiškia šiltaisiais mėnesiais (vasarą iki ankstyvo rudens). Dažniausiai vaikai iki penkerių metų ir jauni suaugusieji (nuo 20 iki 39 metų) serga Shigella infekcija.
Šioje šalyje dizenterija kartais pasireiškia ir bendruomenėse (pvz., slaugos namuose ar vaikų darželiuose), kai nėra tinkamai laikomasi higienos priemonių.
Kaip vystosi šigeliozė?
Dizenterijos ligą sukelia Shigella bakterijų infekcija. Šios bakterijos žarnyne pradeda gaminti toksinus (endotoksinus ir egzotoksinus), kurie sukelia žarnyno gleivinės (dažniausiai storosios žarnos) uždegimą. Dažniausiai pasitaikančios bakterijų rūšys iš Shigella grupės yra:
- Shigella sonnei: plačiai paplitusi daugiausia Vakarų Europoje; santykinai nekenksmingas
- Shigella flexneri: plačiai paplitusi daugiausia rytų šalyse ir JAV; retesnis ir gana nekenksmingas
- Shigella boydii: daugiausia paplitusi Indijoje ir Šiaurės Afrikoje
- Shigella dysenteriae: paplitusi daugiausia tropikuose ir subtropikuose; formuoja ir endotoksiną, kuris sunkiais atvejais sukelia gaubtinės žarnos opas, ir egzotoksiną (Shiga toksiną), kuris sukelia sunkų, net kraujingą viduriavimą ir kraujotakos sutrikimus.
Kaip vyksta perdavimas?
Netiesioginis bakterijų perdavimas vyksta per užterštą maistą, užterštą geriamąjį vandenį ir užkrėstus daiktus (pvz., rankšluosčius), taip pat naudojant bendrą tualetą. Taip pat galimas užsikrėtimas per bakterijomis užterštą maudymosi vandenį.
Infekcija taip pat atsiranda per užsikrėtusius asmenis, kuriems simptomai nepasireiškia (besimptomiai nešiotojai arba „išskyros“). Musės gali nešti bakterijomis užterštos išmatų daleles ant daiktų ar maisto. Šigella taip pat galima užsikrėsti lytinio kontakto metu, o kartais ir per užterštą medicininę įrangą.
Shigella yra labai užkrečiama ir sukelia simptomus net nedideliais kiekiais (mažiau nei 100 mikrobų).
Kokie yra dizenterijos simptomai?
Jei dėl viduriavimo organizmas išskiria per daug skysčių, jis dažnai netenka ir elektrolitų, ypač natrio ir kalio. Sunkiais atvejais skysčių ir elektrolitų trūkumas sukelia hemolizinį ureminį sindromą (HUS) tolesnėje eigoje. Tai apima mažų kraujo krešulių (trombų) susidarymą visame kūne. Jie blokuoja gyvybiškai svarbių organų (pvz., smegenų, širdies, inkstų) aprūpinimą krauju. Galimos pasekmės yra inkstų nepakankamumas, koma ir net kraujotakos nepakankamumas.
Trumpai apie bakterinės dizenterijos simptomus:
- Stiprus, į mėšlungį panašus pilvo skausmas (diegliai)
- vėmimas
- Skausmingas noras tuštintis
- Karščiavimas
- Vandeningas ar gleivėtas-kruvinas viduriavimas
- Opos žarnyne; kraujavimas iš žarnyno; sunkiais atvejais žarnynas išsiplečia ir plyšta (žarnyno perforacija) arba pilvaplėvės uždegimas (peritonitas)
- Skysčių trūkumas (dehidratacija), elektrolitų netekimas
Kaip gydytojas nustato diagnozę?
Įtarus Shigella infekciją, pirmasis kontaktas yra šeimos gydytojas. Prireikus arba tolesniems tyrimams jis nukreips pacientą pas specialistą arba ligoninę. Šigeliozei diagnozuoti dažniausiai pakanka būdingų ligos simptomų ir išmatų tyrimo.
Norėdami diagnozuoti dizenteriją, gydytojas pirmiausia atlieka išsamų pokalbį (anamnezę) su sergančiu asmeniu. Po to atliekama fizinė apžiūra.
Apsilankyti pas gydytoją būtina vėliausiai, jei stiprus viduriavimas trunka ilgiau nei tris dienas, yra kruvinas arba kartu su karščiavimu viršija 38 laipsnius.
Pasikalbėkite su gydytoju
Medicininė apžiūra
Tada gydytojas atlieka fizinę apžiūrą. Pavyzdžiui, jis arba ji apčiuopia pilvą, ar nėra sukietėjimų, arba stetoskopu patikrina, ar nėra ryškaus žarnyno garsų.
Įtarus šigeliozę, gydytojas nustato diagnozę, remdamasis nukentėjusio asmens išmatų mėginiu. Pavyzdžiui, jis tiria išmatas mikroskopu, kad pamatytų, ar nepadaugėjo baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų).
Shigella taip pat gali būti aptikta tiesiogiai laboratorijoje. Ten taip pat galima nustatyti, ar aptiktam Shigella bakterijos tipui jau išsivystė atsparumas konkrečiam antibiotikui (antibiograma). Tai pasakys gydytojui, ar tam tikras antibiotikas yra veiksmingas prieš šigella, ar ne.
Kadangi šigella yra labai jautri, rekomenduojama kuo šviežesnį išmatų mėginį nedelsiant gabenti į laboratoriją specialioje transportavimo talpykloje.
Kaip gydyti šigeliozę?
Daugeliu atvejų gydytojas šigella infekciją gydo antibiotikais. Tai sutrumpina ligos trukmę, sumažina ligų sukėlėjų išsiskyrimą (taigi ir infekcijos riziką) ir užkerta kelią komplikacijų atsiradimui. Veikliosios medžiagos azitromicinas arba ciprofloksacinas pasirodė esąs ypač veiksmingos. Gydytojas skiria antibiotikus tablečių pavidalu arba, sunkiais atvejais, infuzijos būdu.
Kai kurios šigelos yra atsparios tam tikriems antibiotikams, todėl yra nejautrios šiems vaistams. Iš esmės gydytojai rekomenduoja gydyti antibiotikais tik po to, kai laboratoriškai ištirtas jų veiksmingumas konkrečiai bakterijai (antibiograma). Tai užtikrina, kad antibiotikas iš tikrųjų yra veiksmingas prieš patogeną.
Jei jūsų sveikata gera, kai kuriais atvejais galima išvengti gydymo antibiotikais. Gydytojas įvertins, ar tai įmanoma jūsų atveju.
Antispazminiai vaistai
Skysčių ir elektrolitų tiekimas
Taip pat svarbu, kad sergantys gertų pakankamai, kad kompensuotų skysčių netekimą dėl viduriavimo. Jei jie patys negali pakankamai išgerti, jiems lašinama į veną.
Norėdamas pakeisti organizme prarastas mineralines medžiagas ir druskas (elektrolitus), gydytojas taip pat gali skirti infuzijų arba išrašyti vaistinėje gerti elektrolitų tirpalų. Jei keliaujant šalia neturite medicinos reikmenų ar vaistinės, kritiniais atvejais elektrolito tirpalą galite pasigaminti ir patys.
Jei namuose neturite sulčių, vietoje jų galite naudoti vandenį arba švelnią arbatą (pvz., ramunėlių ar erškėtuogių). Tačiau ypač užsienyje pasirūpinkite, kad geriamąjį vandenį naudotumėte švarų!
Naminis elektrolitų tirpalas nėra skirtas sunkioms ligoms gydyti. Jei jūsų vaikas ar kūdikis viduriuoja, viduriuoja ilgiau nei tris dienas arba išmatose yra kraujo, nedelsdami kreipkitės į gydytoją!
Kokia yra dizenterijos eiga?
Ligos eiga skiriasi priklausomai nuo patogeno tipo. Vokietijoje daugiausia užsikrečiama Shigella sonnei (apie 70 procentų atvejų) ir Shigella flexneri (apie 20 procentų sergančiųjų). Šios dvi rūšys dažniausiai sukelia lengvesnes ligas, tačiau prasideda labai ūmiai ir dažniausiai yra labai užkrečiamos.
Paprastai staigūs simptomai, tokie kaip vandeningas viduriavimas, atsiranda maždaug nuo keturių valandų iki keturių dienų po užsikrėtimo. Kai kuriais atvejais taip pat pasireiškia karščiavimas, apetito praradimas ir pilvo skausmas. Esant švelnesnėms, nekenksmingoms formoms, simptomai išnyksta maždaug po savaitės.
Retais atvejais bakterijos visam laikui nusėda žarnyne ir toliau išsiskiria su išmatomis. Žmonės, kuriems taip yra, vadinami ilgalaikiais išskyrėjais.
Jei ligą sukelia bakterija Shigella dysenteriae, šigeliozės eiga dažniausiai būna sunkesnė. Dažnai būna kruvinas-gleivinis viduriavimas kartu su stipriais pilvo spazmais. Be to, gali būti, kad ligos eigoje storojoje žarnoje susidaro opos, dėl kurių žarnynas išsiplečia arba ekstremaliais atvejais plyšta (žarnyno perforacija).
Kuo pavojinga dizenterija?
Tačiau sunkios ir mirtinos bakterinės dizenterijos komplikacijos yra retos. Šioje šalyje vyrauja lengvesnės ligos eigos, kai infekcijos dažnai prasideda staiga ir smarkiai ir yra labai užkrečiamos.
Kiek laiko yra užkrečiamas?
Užsikrėtę asmenys, kurie pasveiko ir nepasireiškia jokių simptomų, išlieka užkrečiami maždaug keturias–šešias savaites. Tiek laiko ligos sukėlėjų galima aptikti sergančiojo išmatose.
Kaip galima išvengti dizenterijos?
Geriausias būdas apsisaugoti nuo dizenterijos yra reguliariai ir, svarbiausia, kruopščiai plauti rankas:
- Norėdami tai padaryti, laikykite rankas po tekančiu vandeniu.
- Kruopščiai įtrinkite rankas visas vietas (delnus ir nugaras, pirštų galiukus, tarpus tarp pirštų ir nykščių) pakankamai muilu bent 20–30 sekundžių.
- Tada vėl nuplaukite rankas po tekančiu vandeniu.
- Kruopščiai nusausinkite rankas. Popieriniai rankšluosčiai tinka viešuose tualetuose; namuose geriausia naudoti asmeninį, švarų rankšluostį.
Jei neturite tekančio vandens ir muilo, naudokite specialias dezinfekuojančias servetėles, gelius ar purškalus iš vaistinės. Įsitikinkite, kad jūsų oda yra sausa ir kruopščiai įtrinkite visas vietas maždaug 30 sekundžių.
Be to, laikykitės šių priemonių, ypač šiltesnėse šalyse, kuriose yra prastos higienos sąlygos:
- Negerkite vandens iš čiaupo, o tik vandenį iš originalių sandarių gėrimų butelių.
- Virkite arba kepkite maistą prieš valgydami.
- Nevalgykite salotų ar vaisių be odelės (pvz., vynuogių, braškių). Verčiau valgykite vaisius su žievele (pvz., bananus, apelsinus) ir nulupkite patys.
- Venkite maudytis sekliame, šiltame vandenyje.
Jei gyvenate viename namų ūkyje su šia liga sergančiu žmogumi, taip pat turėtumėte atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- Skalbkite patalynę ir rankšluosčius ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.
- Reguliariai dezinfekuokite visus daiktus, su kuriais sergantis asmuo lietė (pvz., nuotolinio valdymo pultą, šviesos jungiklį, durų rankenas).
