Vyresnis amžius kaip rizikos veiksnys
Didžiausia rizikos grupė sunkiais atvejais yra vyresnio amžiaus žmonės. Nuo 40 metų rizika iš pradžių didėja labai lėtai, o vėliau didėja vis sparčiau – nuo 0.2 procento jaunesniems nei 40 metų iki 14.5 procento vyresniems nei 80 metų.
Paaiškinimas: senatvėje imuninė sistema nebėra tokia galinga kaip jaunesniais metais – ji vis silpnėja (imuninė senėjimas). Kadangi vis dar nėra specialių vaistų, skirtų kovai su virusu, paties organizmo gynybos priemonės turi su juo susidoroti pačios. Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių taip pat trūksta jėgų, kad galėtų susidoroti su sunkios ligos eigos įtampomis.
Kaip turėčiau elgtis? Vyresnio amžiaus žmonės turėtų imtis ypatingų atsargumo priemonių nuo infekcijos, net jei jie vis dar jaučiasi gerai. Geriausia apsauga yra vakcinacija nuo Sars-CoV-2. Tai tampa ypač kritiška, jei prie senatvės pridedama jau esama būklė – taip yra daugumos vyresnio amžiaus žmonių atveju.
Žmonės su jau esamomis ligomis
Tai, kas pastebėta sergant kitomis infekcinėmis ligomis, galioja ir Covid-19: jau nusilpę žmonės negali lengvai susidoroti su naujojo koronaviruso infekcija. Todėl esamos ligos, pavyzdžiui, širdies ligos, lėtinės kvėpavimo takų ligos ir medžiagų apykaitos sutrikimai, tokie kaip diabetas, gali turėti didelės įtakos ligos eigai.
Taip pat svarbu, kad kiti žmonės, gyvenantys namų ūkyje su rizikos grupei priklausančiais pacientais, ypač pasirūpintų, kad jie neužsikrėstų Sars-CoV-2. Svarbiausios apsaugos priemonės apima
- Vakcinacija nuo Sars-CoV-2
- Kuo mažiau socialinių kontaktų su žmonėmis, nepriklausančiais jūsų namų ūkiui
- Griežtas socialinio atsiribojimo taisyklių laikymasis (ne mažiau kaip 1.5, pageidautina 2 metrai)
Plačiau apie apsaugos priemones skaitykite straipsnyje „Covid-19: kaip galiu apsisaugoti?
Širdies ir kraujagyslių ligos
Žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip širdies nepakankamumas ar koronarinė širdies liga (CHD), dažniau kenčia nuo koronaviruso infekcijos. Kinijos duomenimis, nuo COVID-19 miršta geras vienas iš dešimties žmonių, kurie taip pat kenčia nuo širdies ligų. Vokietijos širdies fondas pataria: „Taip, būkite atsargesni, bet per daug nebijokite“.
Paaiškinimas: kiekviena infekcija papildomai apkrauna širdį. Sunkiais atvejais pacientams išsivysto pneumonija su dusuliu. Dėl to kraujas nebeprisotinamas tiek deguonies, kiek įprastai. Širdis bando tai kompensuoti ir pumpuoja stipriau nei įprastai. Pažeistos širdys greičiau užvaldomos nei sveikos.
Be to, naujojo koronaviruso infekcija taip pat gali tiesiogiai paveikti širdį.
Aukštas kraujo spaudimas
Žmonėms, kurie kenčia tik nuo aukšto kraujospūdžio, taip pat gresia Sars-CoV-2 infekcija.
Paaiškinimas: kol kas tiksliai nežinoma, kodėl padidėjęs kraujospūdžio lygis gali turėti neigiamos įtakos COVID-19 eigai. Paprastai hipertenzija sergančių pacientų kraujagyslės yra pažeistos ir gali tik prastai prisitaikyti prie infekcijos pakitusios kraujotakos sistemos. Be to, hipertenzija yra viena dažniausių širdies nepakankamumo priežasčių. O tai savo ruožtu skatina sunkius Covid-19 eigą.
Ką turėčiau daryti? Aukšto kraujospūdžio pacientai turėtų įsitikinti, kad jų kraujospūdis yra gerai kontroliuojamas koronaviruso metu. Todėl svarbu patikimai vartoti vaistus nuo aukšto kraujospūdžio.
Diabetas
Vokietijos diabeto asociacijos (DDG) duomenimis, gerai prisitaikę diabetikai šiuo metu neturi didesnės sunkių Sars-CoV-2 infekcijos eigos rizikos.
Tačiau per didelį protrūkį Kinijoje diabetu sergančių pacientų mirčių skaičius buvo didesnis nei tarp kitų užsikrėtusių asmenų.
Ką turėčiau daryti? Mažiau kontroliuojami cukriniu diabetu sergantys pacientai turėtų stengtis optimizuoti gliukozės kiekio kraujyje kontrolę pasikonsultavę su gydytoju. Jiems tai bus naudinga ne tik dabartinėje infekcijos situacijoje, bet ir vėliau.
Lėtinės kvėpavimo takų ligos (astma, LOPL)
Žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, taip pat yra didesnė sunkių kursų rizika. Tai, pavyzdžiui, pacientai, sergantys LOPL, astma, plaučių fibroze ar sarkoidoze.
Paaiškinimas: sergant lėtinėmis plaučių ligomis, kvėpavimo takų barjerinė funkcija susilpnėja. Todėl patogenai, tokie kaip koronavirusas, gali lengviau prasiskverbti ir sukelti sunkią pneumoniją. Tiesą sakant, ūminio plaučių nepakankamumo rizika yra didesnė žmonėms, kurių plaučiai anksčiau buvo pažeisti.
Ką turėčiau daryti? Kaip ir visos kitos rizikos grupės, sergantieji plaučių ligomis turėtų imtis ypač griežtų apsaugos priemonių ir pasiskiepyti.
Kai kurie žmonės, sergantys plaučių ligomis, taip pat yra neramūs, nes baiminasi, kad kortizono turintys vaistai gali dar labiau susilpninti jų plaučių imuninę apsaugą. Tačiau Vokietijos kvėpavimo takų lyga rašo, kad gerai prisitaikę pacientai neturėtų keisti ar net nutraukti vaistų net ir koronaviruso metu.
Taip pat yra reali rizika, kad sumažinus arba nustojus vartoti vaistus astma gali pavojingai pablogėti.
Rūkaliai
Rūkymas pažeidžia kvėpavimo takus ir plaučius tiek trumpuoju, tiek ilgalaikiu laikotarpiu. Tiesą sakant, rūkaliams kyla didesnė rizika susirgti sunkia pneumonija dėl Covid-19 infekcijos. Kiek didelė rizika pirmiausia priklauso nuo to, kiek asmuo rūko ir kiek laiko jis rūko.
Todėl specialistai pataria žmonėms jau dabar atsisakyti cigarečių ir panašiai. Net jei kas nors rūko ilgą laiką, metimas rūkyti iš karto gali turėti teigiamos įtakos Sars-CoV-2 infekcijos eigai.
Daugiau apie tai galite sužinoti mūsų straipsnyje „Koronavirusas: rūkaliai rimčiau suserga“
Vėžio ligos
Roberto Kocho instituto duomenimis, vėžiu sergantiems pacientams taip pat yra didesnė sunkių COVID-19 ligos eigos rizika. Tačiau didesnė mirties rizika taikoma ne visiems vėžiu sergantiems pacientams, ypač ne tiems, kurie ilgą laiką serga.
Vokietijos vėžio informacijos tarnybos duomenimis, šiuo metu yra mažai žinių apie tai, kaip vėžiu sergantys pacientai reaguoja į koronavirusą. Tiesą sakant, jų imuninę sistemą gali susilpninti įvairūs veiksniai, todėl virusai gali skverbtis ir plisti.
- Tačiau labai susilpnėjusi imuninė sistema taip pat gali būti vėžio gydymo (pvz., chemoterapijos, radioterapijos, tikslinės terapijos, antikūnų terapijos, kraujo kamieninių ląstelių transplantacijos ar CAR-T ląstelių terapijos) rezultatas. Lemiamas veiksnys yra tai, kaip stipriai imuninė sistema iš tikrųjų patyrė stresą.
Nepaisant to, Vokietijos hematologijos ir medicininės onkologijos draugija (DGHO) rekomenduoja neatidėti ar sustabdyti planuojamo vėžio gydymo. Greitas vėžio gydymas paprastai yra labai svarbus paciento išgyvenimo galimybėms. Tik po kruopštaus medicininio įvertinimo šiuo metu gali būti prasminga atidėti gydymą atskirais gerai kontroliuojamo vėžio atvejais.
Vėžiu sergantiems pacientams taip pat teikiama pirmenybė skiepams. Tačiau vėžio terapija gali susilpninti imuninės apsaugos vystymąsi. Optimalus intervalas yra trys, geriausia šeši mėnesiai po paskutinio gydymo.
Imunodeficitas
Susilpnėjusi imuninė sistema visada kelia didesnę infekcijų ir vėlesnių sunkių ligų, įskaitant Covid-19, riziką. Skiriamos šios pacientų grupės:
- Žmonės su įgimtu imunodeficitu
- Žmonės su įgytu imunodeficitu, pvz., ŽIV užsikrėtę asmenys, kuriems negydoma
Imunosupresinių vaistų vartojimas
Todėl pacientams, kurie turi ilgai vartoti imuninę sistemą slopinančius vaistus (imunosupresantus, tokius kaip kortizonas), taip pat yra didesnė rizika. Tai visų pirma apima
- Pacientai, sergantys autoimunine liga, pvz., uždegiminėmis reumatinėmis ligomis, kai imuninė sistema atakuoja paties organizmo audinius
- Pacientai po organų transplantacijos, kai vaistai turi neleisti imuninei sistemai atmesti persodintų organų
Tai, kiek vaistas sumažina imuninės sistemos reguliavimą, priklauso nuo veikliosios medžiagos ir atitinkamos dozės. Svarbu nenutraukti ir nemažinti vaistų vartojimo nepasitarus su gydytoju. Neigiamos pasekmės sveikatai gali būti rimtos.
Kepenų ir inkstų ligos
Roberto Kocho institutas mano, kad žmonėms, sergantiems kepenų ligomis, tokiomis kaip cirozė ar hepatitas, gresia sunki Covid-19 eiga. Tiesą sakant, kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms kepenų funkcija padidėjo, net jei jie anksčiau nesirgo kepenų liga. Tai nėra neįprasta sergant infekcinėmis ligomis.
Panaši situacija yra ir pacientams, kurių inkstų pažeidimas. Roberto Kocho institutas taip pat mano, kad jiems gresia pavojus. Tačiau dar neįrodyta, kad jie labiau linkę rimtai susirgti ar net mirti nuo COVID-19. Dabartiniai tyrimai rodo, kad pacientams, užsikrėtusiems Covid-19, yra didesnė inkstų funkcijos sutrikimo ir inkstų funkcijos sutrikimo tikimybė. Dar nėra duomenų apie tai, kaip tai veikia esamą inkstų ligą.
Vyrai
Vyrai ir moterys užsikrečia Covid-19 maždaug vienodu greičiu, tačiau vyrų mirties rizika yra 31–47 procentais didesnė. Vokietijoje mirė 3.1 procento žinomų užsikrėtusių vyrų, bet tik 2.7 procento moterų. Tam yra įvairių galimų priežasčių. Pavyzdžiui, vyrų ląstelėse yra daugiau ACE2 receptorių, per kuriuos virusas prasiskverbia į ląsteles. Be to, moterų imuninė sistema paprastai yra aktyvesnė, todėl geriau pasirengusi kovoti su infekcijomis.
Nėščia moteris
Sunkūs atvejai taip pat dažniau stebimi nėščioms moterims. Galbūt todėl, kad nėštumo metu imuninė sistema išsijungia, kad toleruotų vaisius. Todėl rekomenduojama skiepyti nėščias moteris, kurios jau serga diabetu ar nutukimu.
