Kortizolis: ką reiškia jūsų laboratorijos vertė

Kas yra kortizolis?

Kortizolis (taip pat vadinamas hidrokortizonu) yra steroidinis hormonas, gaminamas antinksčių žievėje. Tada jis patenka į kraują. Kepenyse hormonas suskaidomas ir galiausiai išsiskiria per inkstus su šlapimu.

Kaip gaminamas kortizolis?

Kūnas kontroliuoja kortizolio gamybą jautrios įvairių hormonų reguliavimo grandinės pagalba. Viršuje yra kortikotropiną atpalaiduojantis hormonas CRH iš pagumburio (diencefalono dalis). Jis išsiskiria spurtais ir skatina hormono – AKTH (adrenokortikotropinio hormono trumpinys) – susidarymą ir išsiskyrimą iš hipofizės.

AKTH, savo ruožtu, skatina kortizolio susidarymą ir išsiskyrimą antinksčių žievėje. Veikiant AKTH, kortizolio koncentracija kraujyje padidėja jau po kelių minučių.

Tačiau mūsų organizmas taip pat turi grįžtamojo ryšio mechanizmą, įtaisytą reguliavimo grandinėje: išsiskyręs kortizolis slopina CRH ir AKTH išsiskyrimą, todėl nesukelia nuolatinės gamybos ir kortizolio pertekliaus.

Kokios yra kortizolio funkcijos?

Apibendrinant galima pasakyti, kad kortizolis turi tokį poveikį:

  • Jis aktyvina arba slopina įvairių genų transkripciją, ty tam tikra prasme genuose saugomos genetinės informacijos skaitymą.
  • Kaip insulino antagonistas, kortizolis padidina gliukozės kiekį kraujyje.
  • Jis skatina organizmo baltymų atsargų skaidymą.
  • Jis skatina riebalų atsargų tirpimą, be kita ko, padidindamas adrenalino poveikį.
  • Tai padidina širdies raumens plakimo galią, kraujospūdį ir kvėpavimo dažnį.
  • Jis apsaugo nuo nepakankamų imuninės sistemos reakcijų ir slopina uždegimą.
  • Jis slopina išilginį kaulų augimą.
  • Centrinėje nervų sistemoje kortizolis didina dėmesį ir informacijos apdorojimą, gerina atmintį, žadina apetitą.

Be to, kortizolis svarbus embriono vystymuisi, konkrečiau – plaučių, inkstų ir širdies vystymuisi bei imuninės sistemos formavimuisi.

Kada nustatote kortizolio lygį?

Kortizolio lygis yra ypač svarbus diagnozuojant ir kontroliuojant antinksčių ligas, tokias kaip:

  • Kušingo liga (hipofizės sutrikimas)
  • Antinksčių žievės adenoma (gerybinis augimas)
  • piktybinis antinksčių žievės navikas
  • AKTH gaminantis navikas (pavyzdžiui, smulkialąstelinė bronchų karcinoma)
  • funkcinis antinksčių žievės silpnumas (Adisono liga)

Gydytojas gali išmatuoti kortizolio kiekį kraujyje, taip pat šlapime ir seilėse.

Kortizolis: funkciniai testai

Norėdamas patikrinti kortizolio hormonų reguliavimo grandinės funkciją, gydytojas atlieka funkcinių testų seriją. Juose jis stimuliuoja arba slopina atskirus reguliavimo grandinės žingsnius ir stebi organizmo reakciją. Tokių funkcinių testų pavyzdžiai:

Atliekant CRH testą, gydytojas pacientui skiria hormono CRH. Sveiko žmogaus organizme padaugėja „paskesnių hormonų“ AKTH ir kortizolio.

Atliekant AKTH testą, skiriamas AKTH, dėl kurio paprastai padidėja kortizolio kiekis. Esant antinksčių žievės sutrikimui, šio kortizolio padidėjimo nėra arba jis labai sumažėja.

Atliekant metopirono testą, gydytojas pacientui skiria metopironą – medžiagą, kuri slopina fermentą 11-beta-hidroksilazę. Tai užtikrina deoksikortizolio pavertimą kortizoliu. Dėl fermentų blokados sumažėja kortizolio kiekis, o tai sveikiems žmonėms sukelia AKTH padidėjimą. Taigi kūnas nori padidinti kortizolio gamybą, tačiau tai tik padidina deoksikortizolio kiekį dėl fermento slopinimo. Jei šis padidėjimas nepasireiškia, gali būti sutrikęs AKTH išsiskyrimas arba steroidinių hormonų sintezės fermento defektas.

Kortizolio lygis: lentelė su normaliomis reikšmėmis

Kortizolio lygis per dieną labai svyruoja dėl epizodinio CRH išsiskyrimo. Todėl kraujo mėginio paėmimas iš paciento vaidina svarbų vaidmenį. Kraujo mėginiams imant 8 val., atsižvelgiant į amžiaus grupę, taikomos šios normalios vertės:

amžius

Kortizolio normos (kraujo)

iki 1 savaitės

17–550 nmol/l*

Nuo 2 savaičių iki 12 mėnesių

66 – 630 nmol/l

1 į 15 metų

69 – 630 nmol/l

16 į 18 metų

66 – 800 nmol/l

nuo 19 metų

119 – 618 nmol/l

* Perskaičiavimas į mikrogramus decilitre: nmol/lx 0.0363 = µg/dl

Kortizolio lygis yra didžiausias ryte. Dienai bėgant jis mažėja. Taigi, kai kraujas paimamas 11 val., kortizolio lygis visoms amžiaus grupėms paprastai būna mažesnis nei 138 nmol/l.

Kortizolis šlapime

Kortizolį taip pat galima nustatyti renkant šlapimą per 24 valandas. Normalus diapazonas visoms amžiaus grupėms čia yra nuo 79 iki 590 nmol/24 val.

Kada sumažėja kortizolio kiekis?

Lėtinai maža kortizolio koncentracija vadinama hipokortizolizmu. Tipiški simptomai yra sumažėjęs darbingumas, silpnumas, pykinimas ir žemas kraujospūdis. Priežastis – funkcinis antinksčių žievės sutrikimas (antinksčių nepakankamumas). Priklausomai nuo sutrikimo vietos, gydytojai išskiria pirminę, antrinę ir tretinę nepakankamumo formas:

Pirminis hipokortizolizmas

  • kraujavimas
  • Antinksčių žievės navikai (įskaitant navikų metastazes kitose kūno dalyse)
  • Infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė
  • Antinksčių pašalinimas operacijos metu
  • Tam tikrų vaistų (pavyzdžiui, miegą sukeliančio anestetikų etomidato) vartojimas

Be bendrų mažo kortizolio simptomų, deja, Adisono liga sergantys pacientai kenčia nuo hipoglikemijos, skysčių ir natrio netekimo per inkstus, padidėjusį rūgštingumą (acidozė) ir stiprią odos pigmentaciją.

Antrinis ir tretinis hipokortizolizmas

Jei pažeidimas yra smegenyse, ty hipofizėje arba talamuose, gydytojas kalba apie antrinį ar tretinį hipokortizolizmą. Dažniausia priežastis yra staigus ilgalaikio gydymo kortizoliu nutraukimas. Tačiau kartais už to slypi trauma arba dideli gerybiniai išaugos (adenomos).

Kada kortizolis yra padidėjęs?

Jei kortizolio kiekis per didelis, gydytojas kalba apie hiperkortizolizmą arba Kušingo sindromą. Dauguma Kušingo sindromų atsiranda dėl gliukokortikoidų vartojimo, pvz., sergant autoimuninėmis ligomis. Kitos padidėjusio kortizolio koncentracijos priežastys yra kortizolį gaminantys antinksčių žievės navikai arba AKTH gaminantys navikai. Pastarasis gali atsirasti hipofizėje, taip pat kituose kūno regionuose.

Aukštas kortizolio lygis: pasekmės

Nuolatinis kortizolio lygio padidėjimas, be kita ko, lemia:

  • osteoporozė
  • Raumenų atrofija
  • Riebalų kaupimasis ant kūno kamieno (kamieno nutukimas su jaučio kaklu ir apvaliu pilnaties veidu)
  • Aukštas kraujo spaudimas
  • Jungiamojo audinio silpnumas
  • plona oda
  • uždelstas žaizdų gijimas
  • skrandžio opos
  • diabetinis metabolizmas
  • edema (vandens susilaikymas audiniuose)
  • prislėgta nuotaika

Jei esama liga tuo pačiu metu padidina AKTH kiekį, be kortizolio gamybos, padidėja vyriškų lytinių hormonų sintezė. Sergančioms moterims sutrinka menstruacinis ciklas. Be to, gali išsivystyti vyriškas plaukų modelis (kaip barzdos augimas).

Ką daryti pasikeitus kortizolio lygiui?

Dėl individualių hormonų lygio svyravimų viena kortizolio vertė neturi didelės reikšmės. Geresnę informaciją suteikia pakartotiniai matavimai arba aukščiau paminėti specialūs stimuliavimo testai.

Jei kortizolio kiekis yra per didelis, nes yra hormonus gaminantis navikas, jis pašalinamas chirurginiu būdu ir (arba) gydomas vaistais. Antruoju atveju skiriami vaistai, kurie slopina kortizolio sintezę.

Kita vertus, hipokortizolizmo atveju gydytojas skiria pakaitinę hormonų terapiją vaistais, kurių sudėtyje yra kortizolio pirmtakų.