Kraujagyslinė demencija: aprašymas
Kraujagyslinę demenciją sukelia sutrikęs smegenų audinio aprūpinimas krauju. Atsižvelgdami į šio kraujotakos sutrikimo mechanizmą, gydytojai išskiria įvairias kraujagyslinės demencijos formas. Pavyzdžiui, yra daugiainfarktinė demencija, kurią sukelia keli smulkūs smegenų infarktai (išeminiai insultai). Kitos formos yra subkortikinė kraujagyslinė demencija ir mišri (žievės ir subkortikinė) kraujagyslinė demencija.
Kraujagyslinė demencija sudaro apie 15–20 procentų visų demencijos atvejų. Mišrios kraujagyslinės ir Alzheimerio demencijos formos sudaro dar apie XNUMX procentų.
Kraujagyslinė demencija: simptomai
Kraujagyslinė demencija taip pat susijusi su židininiais neurologiniais trūkumais (sukeltas smegenų infarkto): Pavyzdžiui, gali pasireikšti hemiplegija, sutrikti eisena ir padidėti raumenų refleksai. Taip pat galimi šlapimo pūslės ištuštinimo sutrikimai (šlapinimosi sutrikimai), pasireiškiantys kompulsiniu (privalomu) noru šlapintis arba šlapimo nelaikymu.
Asmenybei ir socialiniam elgesiui kraujagyslinė demencija įtakos neturi. Liga dažnai tik šiek tiek paveikia atmintį – priešingai nei Alzheimerio liga, dažniausia demencijos forma.
Kraujagyslinė demencija: priežastys ir rizikos veiksniai
Kraujagyslinę demenciją sukelia sumažėjęs kraujo tekėjimas smegenyse (smegenų išemija), dėl kurios miršta nervinės ląstelės. Tokią išemiją gali sukelti įvairūs mechanizmai:
Kitais atvejais kraujagyslinę demenciją sukelia vienas, kartais tik nedidelis infarktas strategiškai svarbioje vietoje (pvz., talamuose), dėl kurio nutrūksta takai. Gydytojai tai vadina „strategine infarkto demencija“.
Kraujotakos sutrikimą gali sukelti ir smulkiųjų kraujagyslių sienelės, kurios krauju aprūpina gilesnes smegenų sritis. Dėl to ištinka nedideli infarktai (spragos) ir pažeidžiamos nervinės skaidulos (meduliarinis pažeidimas). Gydytojai tai vadina subkortikine kraujagyslių encefalopatija (SVE).
Kai kuriems pacientams kraujagyslinė demencija atsiranda dėl nedidelių ar didelių smegenų kraujavimų (antra pagal dydį insultų grupė po smegenų infarktų). Tai vadinama „hemoragine demencija“.
Kraujagyslinė demencija: rizikos veiksniai
Kraujagyslinę demenciją skatina įvairūs veiksniai. Tai, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, širdies ligos, cukrinis diabetas (diabetas), aukštas cholesterolio kiekis, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka ir rūkymas.
Kraujagyslinė demencija: diagnozė
Įtarus kraujagyslinę demenciją (ar kitą demencijos rūšį), gydytojas pirmiausia surenka paciento ligos istoriją (anamnezę) pokalbyje su pacientu ir dažnai su artimaisiais:
Jis paprašys paciento apibūdinti savo simptomus ir paklausti apie esamas ar buvusias ligas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių ligos, smegenų kraujagyslių ligos, aukštas kraujospūdis, padidėjęs lipidų kiekis kraujyje ir diabetas. Jis taip pat klausia apie paciento nikotino ir alkoholio vartojimą. Be to, gydytojas paklaus, kiek pacientas yra fiziškai aktyvus ir ar vartoja kokių nors vaistų.
Medicininė apžiūra
Neuropsichologinis tyrimas
Neuropsichologinis tyrimas taip pat ypač svarbus diagnozuojant kraujagyslinę demenciją. Smegenų veiklos sutrikimui įvertinti atliekami įvairūs testai („demencijos testai“, tokie kaip laikrodžio testas, MMST ir DemTect). Tačiau tokie trūkumai labai nenuoseklūs sergant kraujagysline demencija.
vaizdo
Vaizdo tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT), yra svarbūs siekiant pašalinti kitas simptomų priežastis. Tai gali būti, pavyzdžiui, smegenų augliai, smegenų kraujavimas ar hidrocefalija. Būdingi audinių pokyčiai taip pat gali parodyti, kuris kraujagyslinės demencijos variantas yra, pavyzdžiui, daugiainfarktinė demencija arba demencija dėl infarkto svarbiose smegenų grandinėse (strateginis infarktas).
Laboratoriniai tyrimai
Jei įtariama kraujagyslinė demencija, taip pat reguliariai tiriamas paciento kraujo mėginys. Tokie parametrai kaip kraujo druskos (elektrolitai), cukraus kiekis kraujyje ir kepenų vertės yra svarbūs siekiant nustatyti kraujagyslių pažeidimo rizikos veiksnius, kuriuos galima gydyti mediciniškai. Kraujo tyrimai taip pat gali būti naudojami siekiant nustatyti kitas demencijos priežastis (pvz., hipotirozė ar kepenų funkcijos sutrikimas).
Jei radiniai lieka neaiškūs, iš stuburo paimamas smegenų skysčio (CSF) mėginys (juosmeninė punkcija) ir tiriamas laboratorijoje. Tokiu būdu, pavyzdžiui, uždegiminės ar imuninės smegenų ligos gali būti atmestos kaip simptomų priežastis.
Genetiniai tyrimai
Kraujagyslinė demencija: terapija
Kraujagyslinės demencijos negalima gydyti priežastiniu būdu. Tačiau bandant palengvinti simptomus galima pasitelkti įvairias terapines priemones.
Vaistas
Nėra vaistų, kurie būtų patvirtinti nuo pačios kraujagyslinės demencijos ir kurių veiksmingumas būtų moksliškai įrodytas. Tačiau atskirais atvejais skiriami vaistai psichikos simptomams gydyti. Tokie preparatai neturi specialaus patvirtinimo dėl kraujagyslinės demencijos, todėl naudojami ne pagal paskirtį.
Kartais kraujagyslinės demencijos atveju padeda vadinamieji acetilcholinesterazės inhibitoriai ir memantinas. Šie vaistai daugiausia naudojami kaip vaistai nuo demencijos Alzheimerio ligai gydyti.
Taip pat yra įrodymų, kad tam tikras ginkmedžio lapų ekstraktas (Ginkgo biloba EGb761) yra veiksmingas gydant kraujagyslinę demenciją.
Ne narkotikų gydymas
Kraujagyslinė demencija, kaip ir kitos demencijos formos, taip pat turi būti gydoma nemedikamentiniu būdu. Pavyzdžiui, kognityvinis mokymas, ergoterapija, muzikos ir šokio terapija gali būti naudingi sergant demencija. Jei eisena netvirta, nukentėjusiems žmonėms reikia duoti vaikščiojimo pagalbinių priemonių ir reguliariai treniruoti eiseną. Jei kyla problemų dėl šlapimo nelaikymo, be kita ko, patartina nuosekliai treniruotis tualetu.
Nemedikamentinės priemonės taip pat svarbios kraujagyslių rizikos veiksniams ir pagrindinėms ligoms. Pavyzdžiui, gydytojas rekomenduos pacientui ateityje mesti rūkyti ir pakeisti mitybą (mažiau gyvulinių riebalų, daugiau augalinių riebalų ir pan.).
Kraujagyslinė demencija: progresavimas ir prognozė
Ligos eigai (kaip ir simptomams) įtakos turi ir tai, kad tai ne visada vien tik kraujagyslinė demencija. Pacientai dažnai kenčia nuo mišrios formos, pavyzdžiui, Alzheimerio demencijos ir kraujagyslinės demencijos. Tada vargu ar galima numatyti gyvenimo trukmę ir progresą.
Apskritai pacientų gyvenimo trukmė daugeliu atvejų sutrumpėja. Kraujagysline demencija sergantys pacientai dažnai miršta nuo tokių ligų kaip pneumonija, insultas ar ūminiai širdies kraujotakos sutrikimai (ūminis koronarinis sindromas – bendras širdies priepuolio ir nestabilios krūtinės anginos terminas).