Lorazepamas: poveikis, naudojimas, šalutinis poveikis

Kaip veikia lorazepamas

Lorazepamas yra benzodiazepinų grupės vaistas, turintis nerimą mažinantį (anksiolitinį), raminamąjį (raminamąjį), raumenis atpalaiduojantį (raumenis atpalaiduojantį) ir prieštraukulinį (prieštraukulinį) poveikį.

Kaip ir visi benzodiazepinai, lorazepamas yra tiesiogiai smegenų nervinių ląstelių jungtyse. Šiose vadinamosiose sinapsėse nervinės ląstelės susisiekia viena su kita per pasiuntinių medžiagas (neuromediatorius).

Lorazepamas prisijungia prie GABA surišimo vietos subformos (GABA-A receptoriaus) ir padidina atsidarymo tikimybę esant GABA. Tokiu būdu sustiprinamas slopinamasis GABA poveikis.

Absorbcija, skilimas ir išskyrimas

Prarijus, lorazepamas greitai ir beveik visiškai absorbuojamas į kraują. Jis gali pereiti kraujo ir smegenų barjerą ir taip patekti į centrinę nervų sistemą (CNS) – smegenis ir nugaros smegenis.

Kada vartojamas lorazepamas?

Veiklioji medžiaga lorazepamas vartojamas trumpalaikiam nerimo, įtampos ir susijaudinimo būsenų bei su tuo susijusių miego sutrikimų gydymui. Be to, jis gali būti naudojamas pacientams nuraminti prieš diagnostikos ar chirurgines procedūras.

Ilgalaikis benzodiazepinų, tokių kaip lorazepamas, vartojimas dažnai sukelia priklausomybės problemų. Todėl jį reikia vartoti kuo trumpiau (daugiausiai nuo dviejų iki keturių savaičių).

Dažniausiai vartojama lorazepamo dozavimo forma yra geriamosios tabletės. Pacientams, kuriems sunku nuryti arba tiesiog atsisako jį vartoti, yra tirpstančios tabletės arba injekciniai tirpalai.

Priklausomai nuo taikymo srities, 0.5–2.5 miligramų dozė paprastai skiriama visą dieną arba vakare.

Koks yra lorazepamo šalutinis poveikis?

Šalutinis lorazepamo poveikis dažniausiai atsiranda dėl norimo slopinamojo poveikio:

Vaikai, pagyvenę žmonės ir smegenų ligomis sergantys žmonės į jo vartojimą gali reaguoti paradoksaliai – susijaudinimu, neramumu, miego sutrikimais ar padidėjusiu nerimu.

Į ką reikia atsižvelgti vartojant lorazepamą?

Kontraindikacijos

Lorazepamo vartoti negalima:

  • žinoma priklausomybė nuo benzodiazepinų
  • myasthenia gravis (autoimuninis raumenų silpnumas)
  • Kvėpavimo funkcijos sutrikimas
  • padidėjęs jautrumas lorazepamui

Vaistų sąveika

Tas pats pasakytina apie skausmą malšinančius vaistus, vaistus nuo alergijos (antialerginius) ir epilepsijos vaistus (vaistai nuo epilepsijos) ir vaistus, kurie veikia širdį ir kraujospūdį, pvz., beta adrenoblokatorius.

Gydymo lorazepamu metu negerkite alkoholio, nes tai gali sustiprinti centrinį slopinamąjį poveikį.

Amžiaus apribojimas

Skubiojoje medicinoje, pavyzdžiui, esant epilepsinei būklei (= epilepsijos priepuoliui, trunkančiam ilgiau nei penkias minutes), lorazepamas yra patvirtintas kaip injekcinis tirpalas nuo vieno mėnesio amžiaus.

Vyresniame amžiuje lorezapamo veikimo trukmė pailgėja, todėl paprastai reikia sumažinti dozę.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Tačiau, jei vartojama paskutinį nėštumo mėnesį, didesnė tikimybė, kad atsiras „klysčiojo kūdikio sindromas“, nes veiklioji medžiaga gali netrukdomai prasiskverbti pro placentą ir taip daryti poveikį vaikui. Todėl tinkamesnės alternatyvos nėštumo metu yra prometazinas (nuo ūminio nerimo), amitriptilinas (nuo miego sutrikimų) ir kvetiapinas (nuo psichozinių sutrikimų).

Kaip gauti vaistų su lorazepamu

Lorazepamui Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje reikia recepto. Be to, jis netgi įtrauktas į narkotinių medžiagų sąrašą (kaip ir visi benzodiazepinai), o tai reiškia, kad veikliosios medžiagos skyrimas yra ypač griežtai reglamentuotas.

Pagal įprastą receptą lorazepamo galima įsigyti tik tuo atveju, jei vienkartinė dozė yra ne didesnė kaip 2.5 miligramai ir preparate nėra kitų veikliųjų medžiagų.

Kiek laiko buvo žinomas lorazepamas?

Daugiau faktų apie lorazepamą

Lorazepamas yra tolesnis diazepamo, kito benzodiazepino, vystymas. Lyginant su diazepamu, lorazepamo veikimo trukmė ir buvimo organizme laikas yra daug trumpesnis, nes jo metabolizmo metu nesusidaro aktyvūs produktai (aktyvūs metabolitai).