Menstruacijos – viskas apie menstruacijas

Pirmasis menstruacinis kraujavimas (menarchė) prasideda brendimo metu. Kraujavimas yra lytinės brandos ir reprodukcinių gebėjimų pradžios požymis. Nuo šiol hormonų sąveika organizme kartojasi daugiau ar mažiau reguliariais ciklais. Jaunoms merginoms ir moterims menopauzės metu kraujavimas dažnai būna nereguliarus. Menstruacinis skystis susideda iš kraujo iš gimdos ir endometriumo dalių.

Moterų reprodukciniai organai

Moterų vidaus lyties organai susideda iš dviejų kiaušidžių ir kiaušintakių – gimdos ir makšties (makšties). Kiaušidėms tenka užduotis gaminti subrendusius, apvaisinamus kiaušinėlius. Kai kiaušidę stimuliuoja hormonai (folikulus stimuliuojantis hormonas ir liuteinizuojantis hormonas, FSH ir LH), kiaušinėlis subręsta. Maždaug ciklo viduryje subrendęs kiaušinėlis atsiskiria nuo kiaušidės (ovuliacija) ir surenkamas kiaušintakiu.

Jei apvaisinimas neįvyksta, sumažėja progesterono išsiskyrimas, dėl to suyra gimdos gleivinė ir menstruacijų metu išsiskiria likučiai.

Per kiekvienas menstruacijas moteris netenka apie 150 mililitrų kraujo. Visas ciklas trunka apie 28 dienas. Jei moteris nėra nėščia, viskas prasideda iš naujo. Laikas nuo pirmosios menstruacijų dienos iki paskutinės dienos prieš kitas menstruacijas skaičiuojamas kaip ciklas. Ciklo trukmė nuo 25 iki 35 dienų laikoma normalia.

Kada prasideda menstruacijos?

Pirmosios mėnesinės paprastai būna 11–14 metų amžiaus. Jis taip pat vadinamas menarche.

Moterys menstruuoja iki maždaug 45–55 metų, kai prasideda menopauzė. Iš viso per savo gyvenimą moteris suserga apie 500 mėnesinių.

Ar jauti ovuliaciją?

Daugelis moterų jaučia ovuliaciją. Tai pastebima kaip silpnas skausmas apatinėje pilvo dalyje. Kai kurios moterys taip pat patiria nedidelį kraujavimą ovuliacijos metu.

Ciklo viduryje išskyros iš makšties tampa panašios į gleives ir traukia stygas. Gleivių konsistencija taip pat rodo ovuliacijos laiką.

Kokie veiksniai įtakoja menstruacijas?

Menstruacinis ciklas yra labai sudėtingas procesas, apimantis daugybę hormonų, moterų reprodukcinius organus ir nervų sistemą.

Jei jūsų ciklas nereguliarus, gydytojas turi išmatuoti hormonų kiekį kraujyje ir nustatyti, ar jie yra subalansuoti.

Kūno svoris taip pat vaidina svarbų vaidmenį menstruaciniame cikle. Dėl per mažo svorio dažnai sustoja hormonų sekrecija, taigi ir menstruacijos. Naujausi tyrimai rodo, kad didelis nutukimas sukelia nereguliarus mėnesinių ciklas. Lyginant su idealaus svorio moterimis, antsvorio turinčios moterys taip pat ne taip lengvai pastoja. Todėl tinkama mityba yra ypač svarbi vaisingumui.

Reguliarus pratimas ir psichinė bei fizinė pusiausvyra yra labiausiai palanki neskausmingoms ir pakankamai malonioms „mėnesinių dienoms“. Per didelis sportas ir per didelis krūvis gali taip paveikti hormonų išsiskyrimą, kad menstruacijos visai nepasireiškia.

Kokios problemos gali kilti menstruacijų metu?

Moterys menstruacijų metu jaučiasi labai skirtingai. Daugelis neturi jokių problemų, o kiti yra labai apriboti savo veikla dėl didelio skausmo.

Gali pasireikšti šie simptomai:

  • Mėšlungio susitraukimai (skausmingas susitraukimas) pilve
  • Skausmas apatinėje pilvo srityje
  • Nugaros skausmas
  • Pykinimas, galbūt su vėmimu
  • Viduriavimas
  • Prakaitavimas
  • nuovargis ir energijos trūkumas

Skausmas ir diskomfortas: kodėl?

Ryškus mėnesinių skausmas gali būti sėkmingai gydomas kombinuotais estrogeno ir progestino preparatais (pvz., tabletėmis ar makšties žiedu). Taip pat tinka gryni progestogeno preparatai, tokie kaip naujos mini piliulės, kontraceptinės lazdelės ar trijų mėnesių injekcija. Dėl hormonų gimdos gleivinė mažiau kaupiasi, žaizdos plotas yra mažesnis, kai kraujavimo metu atsiskiria likučiai, o kraujavimas yra silpnesnis ir trumpesnis.

Patarimai, kaip gerai jaustis

Yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad menstruacijų metu jaustumėtės geriau:

  • Susilaikykite nuo kofeino turinčių gėrimų, tokių kaip kava, juodoji arbata ir kola.
  • Venkite streso ir atsipalaiduokite.
  • Gaukite masažą iš savo partnerio.
  • Sportuokite, bet neperkraukite kūno.
  • Būkite šilti ir gerkite šiltus gėrimus.
  • Jei jaučiate ypač stiprų skausmą, išgerkite skausmą malšinančių vaistų. Kreipkitės patarimo į savo gydytoją arba vaistininką.