Trumpa apžvalga
- Prognozė: Priklauso nuo mezoteliomos tipo, dažniausiai nepalanki piktybinei pleuros mezoteliomai; pavėluotai atpažintos formos dažniausiai nepagydomos
- Simptomai: kvėpavimo sutrikimai ir krūtinės skausmas, kosulys, svorio kritimas, karščiavimas.
- Priežastys ir rizikos veiksniai: asbesto dulkių įkvėpimas; genetiniai veiksniai, asbesto tipo pluoštai ir tam tikri virusai; dažnai nukenčia statybų ar laivų statyklų darbuotojai
- Diagnozė: simptomai, ligos istorija, rentgeno, ultragarso tyrimai, magnetinio rezonanso tomografija ir kompiuterinė tomografija; tam tikromis aplinkybėmis mėginių ėmimas ir krūtų tyrimas endoskopu
- Gydymas: jei įmanoma, chirurgija, papildoma spindulinė ir chemoterapija. Dažnai nėra gydymo, o tik skausmo gydymas.
- Prevencija: Anksti aptikti asbestu paveiktus asmenis. Dirbdami su asbestu, laikykitės darbo saugos ir sveikatos taisyklių.
Kas yra mezotelioma?
Mezotelioma yra mezotelio auglys (navikas). Tai vieno sluoksnio epitelio audinys, kuris sudaro kūno ertmių, tokių kaip pleuros (sudarytas iš pleuros ir pleuros), perikardo ir pilvaplėvės, ribą.
Dažnesnė pleuros mezotelioma („pleuros vėžys“) ligos eigoje paprastai sudaro platų auglį aplink plaučius.
Jei darbe buvote paveiktas asbesto ir susirgote piktybine mezoteliomą, tai laikoma pripažinta profesine liga. Kai kuriais atvejais mezoteliomą vadina asbestoze.
Tačiau apskritai asbestozė apibūdina „asbesto dulkių plaučių ligą“, kuri pasireiškia randais plaučiuose ir gali išsivystyti į mezoteliomą.
Piktybinės mezoteliomos yra daugiau nei 80 procentų pleuros mezoteliomų, navikų, atsirandančių iš pleuros (pleura: šonkaulių pleura ir plaučių pleura). Tai vadinama pleuros vėžiu arba pleuros vėžiu.
Mezoteliomą kasmet suserga maždaug 20 žmonių vienam milijonui Vokietijos gyventojų. Asbestas buvo uždraustas daugelyje pramoninių šalių, tačiau panašu, kad sergamumas didėja. Vyrai turi tris ar penkis kartus didesnę tikimybę susirgti mezoteliomą nei moterys. Kuo vyresnis amžius, tuo didesnė ligų rizika.
Vienas iš didesnių vyrų skaičiaus paaiškinimų yra tas, kad tai dažnai paveikia statybų ar laivų statyklų darbuotojus, anksčiau dirbusius su asbestu, o šiose profesijose vyrauja vyrai.
Ligos eiga ir prognozė
Pavyzdžiui, vadinamojo „epitelinio tipo“ mezotelioma turi palankesnę prognozę. Taip pat palankesnė prognozė jaunesniems pacientams (iki 75 metų) ir moterims.
Prognozės vaidmenį taip pat vaidina, pavyzdžiui, tai, ar pacientas yra ribotas savo veikloje, vis dar rūpinasi savimi ir gyvena savarankiškai (Karnofsky indeksas).
Tokie veiksniai kaip mažas hemoglobino kiekis, aukštas LDH lygis ("blogasis" cholesterolis) arba didelis baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) ir kraujo trombocitų (trombocitų) kiekis taip pat turi įtakos prognozei.
Gerybine forma yra auglys, kuris auga tik lėtai ir neplinta, ty nesudaro metastazių. Paprastai jį galima pašalinti chirurginiu būdu.
Piktybinėje (piktybinėje) formoje yra sparčiai augančių navikų, kurie iš pradžių formuoja mazgelius, o dažniausiai pleuros mezotelioma išsivysto į dideles plokšteles, kurios ilgainiui kaip mantija apsivynioja aplink plaučius. Šie navikai auga į kitus audinius, taip pat dažnai plinta į plaučius ir limfmazgius.
Nuo šių veiksnių priklauso ir perikardo ar pilvaplėvės vėžio prognozė.
Kokia gyvenimo trukmė sergant mezoteliomą?
Paskutinėje pleuros vėžio stadijoje metastazių pažeidžiami ir kiti kūno regionai, be pleuros. Pleuros mezoteliomą pirmiausia sukelia žymiai pablogėjęs kvėpavimas ir didžiulės kvėpavimo problemos, kurios gali būti galutinė mirties priežastis. Be to, sergantieji dažniausiai numeta daug svorio, pablogėja bendra būklė, galimi skausmai krūtinėje ir kitose vietose.
Požiūris
Baigus gydymą, mezoteliomą sergantys pacientai turėtų lankytis medicininiams patikrinimams maždaug kas du ar tris mėnesius. Šio patikrinimo metu gydytojas ieško su naviku susijusių simptomų ir apžiūri paciento kūną.
Kokie yra mezoteliomos simptomai?
Pleuros vėžio simptomai labai skiriasi. Kai kuriais atvejais nuo pirmųjų simptomų atsiradimo iki galutinės diagnozės praeina iki šešių mėnesių.
Dauguma žmonių, sergančių pleuros mezoteliomą, praneša apie dusulį kaip pirmąjį simptomą. Be to, skausmas krūtinės srityje galimas, jei pažeidžiami tarpšonkauliniai nervai arba vėžys apima ir krūtinės sienelę.
Vienpusis pleuros išsiliejimas arba plaučių pleuros sustorėjimas kartu su krūtinės skausmu yra kiti galimi mezoteliomos požymiai.
Sergant pilvaplėvės ar perikardo vėžiu, šiose atsiranda efuzijos. Esant didesniam išsiliejimui, galimas širdies funkcijos apribojimas ir atitinkami skausmo pojūčiai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Iki 90 procentų pleuros mezoteliomų atvejų gali būti siejami su asbesto poveikiu. Asbesto draudimas Vokietijoje galioja nuo 1993 m., o ES – nuo 2005 m. Nepaisant to, asbestas ir toliau naudojamas pramonėje visame pasaulyje, pavyzdžiui, kaip izoliacinė medžiaga statybų pramonėje.
Asbesto tvarkymui taikomos darbo saugos ribos, skaičiuojamos pagal pluoštų skaičių kubiniame metre oro. Darbo saugos srityje darbas su 10,000 0 pluoštų kubiniame metre laikomas, pavyzdžiui, „darbu su mažu poveikiu“. Tačiau atliekant darbus patalpose, orientacinė vertė turėtų būti XNUMX pluoštų kubiniame metre.
Tačiau mokslininkai daro prielaidą ir kitų veiksnių, tokių kaip genetinis polinkis ar gyvenimo aplinkybės, nes yra ir žmonių, kurie buvo paveikti asbesto, bet neserga vėžiu.
Ekspertai taip pat tiria, ar nanomedžiagos, tokios kaip nanovamzdeliai, taip pat gali sukelti piktybinę mezoteliomą. Tai ypač pasakytina apie ilgesnius nanovamzdelius, kurie absorbuojami kvėpuojant ir dažnai sukelia lėtinį uždegimą plaučių audinyje, panašų į asbesto pluoštus.
Tyrimai ir diagnozė
Jei turite pleuros mezoteliomos požymių, pirmasis jūsų kontaktinis asmuo yra jūsų pirminės sveikatos priežiūros gydytojas arba plaučių specialistas. Norėdami diagnozuoti mezoteliomą, gydytojas tiksliai paklaus, kokie yra jūsų simptomai ir jūsų ligos istorija. Įprasti klausimai, kuriuos gali užduoti gydytojas, yra šie:
- Kaip ilgai ir kaip dažnai jaučiate tokius simptomus kaip kosulys?
- Ar jums sunku kvėpuoti?
- Ar kosint atsiranda klampių skreplių?
- Ar jūs taip pat karščiuojate? Ar stipriai prakaituojate naktį?
- Ar turite arba turėjote sąlytį su asbestu darbe ar asmeniniame gyvenime?
- Ar gyvenate ar dirbate netoli asbesto perdirbimo gamyklų?
- Ar buvote vietovėse, kuriose natūraliai yra asbesto?
- Ar gyvenate sename pastate su asbesto turinčiais komponentais?
Įtarus mezoteliomą, tikslinga kreiptis į patyrusį plaučių centrą. Norint patvirtinti įtariamą diagnozę, atliekami tolesni fiziniai tyrimai.
Norint nustatyti naviko dydį, galimi vaizdavimo metodai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Vaizdo procedūros
Norint nustatyti, ar vanduo neįstrigo tarp plaučių ir pleuros (pleuros efuzija), krūtinė tiriama ultragarsu (transtorakaliniu ultragarsu). Kontroliuojant ultragarsu, taip pat atliekama pleuros punkcija (žr. toliau).
Kompiuterinė tomografija (KT) yra geriausias būdas aptikti mezoteliomą ir įvertinti jos mastą. Be to, KT gali nustatyti, ar navikas jau susiformavo dukterinių navikų (metastazių) limfmazgiuose.
Įtarus, kad navikas išplitęs į diafragmą ar krūtinės sienelę, galimas magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Taip pat galima atlikti vadinamąją pozitronų emisijos tomografiją (PET), ypač norint aptikti tolimas metastazes.
Pleuros punkcija
Atlikdamas pleuros punkciją, gydytojas įkiša ploną adatą pro šonkaulius į pleuros ertmę ir ištraukia skystį. Vėžio ląstelės gali būti aptiktos pleuros ertmėje daugiau nei pusėje visų pacientų, sergančių pleuros vėžiu. Tačiau neigiamas rezultatas neatmeta pleuros mezoteliomos.
Adatos biopsija
Perkutaninės adatos biopsijos metu adata įkišama į kūną iš išorės, kad būtų paimtas audinio mėginys iš pažeistos vietos. Visa procedūra stebima rentgeno spinduliais, ultragarsu, KT ar MRT, kad būtų patikrinta tiksli adatos padėtis.
Diagnozei patvirtinti dažnai reikalinga torakoskopija (krūtinės ląstos tyrimas). Tai apima endoskopinį pleuros ertmės tyrimą. Be to, kai kurie navikiniai audiniai gali būti pašalinti atliekant tyrimą smulkiųjų audinių diagnostikai.
Smulkioji audinių diagnostika
Smulkaus audinio mėginio tyrimą dažniausiai atlieka specializuotas plaučių patologas. Histologiškai mezotelioma skirstoma į įvairias formas:
- Epitelio mezoteliomą (50 procentų visų mezoteliomų atvejų)
- Sarkominė mezotelioma (25 proc.)
- Dvifazė mezotelioma (24 proc.)
- Nediferencijuota mezotelioma (1 proc.)
Epitelinis arba sarkomatinis reiškia ląstelių tipus, kuriuos formuoja navikas. Epitelio atveju susidaro tik išsigimusios gleivinės ląstelės, o sarkomatiniu atveju ląstelės diferencijuojasi skaidulomis, jungiamuoju audiniu, kai kuriais atvejais raumenų, kremzlių ar kaulų ląstelėmis.
Dvifaziu atveju pasireiškia abi formos, o nediferencijuotu rečiausiu atveju ląstelės nesudaro specifinio ląstelių tipo.
Gydymas
Mezotelioma paprastai gydoma specializuotame centre, nes tiek diagnozė, tiek gydymas yra ypač sudėtingi.
Daugeliu atvejų mezoteliomą negalima išgydyti gydant, tačiau pacientai prailgina gyvenimo trukmę ir pagerina gyvenimo kokybę. Kai kuriais atvejais bent jau skausmas palengvėja (paliatyvus gydymas).
Jei įmanoma, gydytojas operacijos metu pašalina visą naviką. Atliekant gydymą, chirurginė žaizda ir chirurginis kanalas yra apšvitinami ir taikoma chemoterapija. Yra žinoma, kad mezoteliomos ląstelės įauga į chirurginę žaizdą.
Paprastai laikoma, kad įrodyta, kad kovojant su agresyviu naviku vieno gydymo metodo, pavyzdžiui, operacijos, nepakanka. Todėl medicinos specialistai dažniausiai derina operaciją, po kurios atliekama chemoterapija arba spindulinė terapija.
Yra keli mezoteliomos gydymo metodai: chirurginis gydymas, chemoterapija, spinduliuotė ir pleurodezė (chirurginiu būdu sujungiama pleuros ir plaučių pleura).
Chirurginė terapija
Kadangi pleuros mezotelioma dažnai vystosi daugiažidiniškai, ty keliose vietose vienu metu, ir plečiasi difuziškai, dažniausiai naudingos tik didelės apimties chirurginės intervencijos. Skiriami du chirurginiai metodai: pleurektomija/dekortikacija (PD) ir ekstrapleurinė pneumonektomija (EPP).
Šio mažiau radikalaus metodo pranašumas yra tas, kad pacientas greičiau pasveiksta. Tačiau kadangi šiuo metodu nepašalinamas visas vėžinis audinys, o auglio audinys vis tiek lieka organizme, didelė tikimybė, kad susiformuos nauja mezotelioma (pasikartos).
Jauniems pacientams, kurių bendra sveikata yra gera, gali būti tinkama vadinamoji ekstrapleurinė pleuropneumonektomija. Tai yra radikalesnis metodas, nes jis apima plaučių skilčių pašalinimą kartu su plaučiu ir pleuros, taip pat diafragmos pašalinimu iš paveiktos pusės. Diafragma rekonstruota naudojant Gore-Tex tipo medžiagą.
Ekstrapleurinė pleuropneumonektomija yra didelė operacija, trunkanti nuo penkių iki aštuonių valandų. Tai labai riboja paciento veiklą. Todėl operacija dažniausiai atliekama tik ankstyvose mezoteliomos stadijose ir tik specializuotuose centruose.
Chemoterapija
Chemoterapijos metu gydytojas mezoteliomą gydo citostatiniais vaistais (ląstelių augimo inhibitoriais), kurie reguliariais intervalais leidžiami per veną. Skiriama indukcinė chemoterapija ir adjuvantinė chemoterapija.
Chemoterapijai paprastai naudojamas dviejų citostatinių vaistų – cisplatinos ir pemetreksido – derinys. Taip pasiekiamas didžiausias išgyvenamumas ir geriausia gyvenimo kokybė.
Kai kuriais atvejais gydytojas pacientą papildomai gydo antikūnų preparatu bevacizumabu, kuris stabdo naujų kraujagyslių susidarymą, o tai dažniausiai pasitaiko dažniau, ypač esant navikams.
Radiacija
Spindulinė terapija (radiatio) taikoma profilaktikai pacientams, sergantiems mezoteliomą dygsnio kanalų srityje ir po operacijų, kad ten lokaliai nesusidarytų recidyvas. Be to, spinduliuotė dažnai padeda sumažinti skausmą.
Tačiau radiacija paprastai nenaudojama, nes navikas dažniausiai plinta kompleksiškai ir todėl reikalauja didelės spinduliuotės dozės. Papildomos žalos plaučiams ir širdžiai rizika yra per didelė. Kai kuriais atvejais radioaktyvioji spinduliuotė taip pat buvo aprašyta kaip galima mezoteliomos priežastis.
Pleurodezė
Prevencija
Ypač tiems, kurie yra paveikti asbestozės, ty plaučių ligos po sąlyčio su asbestu, dabar galima atlikti kraujo tyrimą kaip ankstyvo aptikimo testą. Tai užregistruoja biomarkerius kalretininą ir mezoteliną kaip būdingus mezoteliomą žymenis.
Reguliarūs patikrinimai ir ankstyvas aptikimas yra ypač svarbūs žmonėms, kurie praeityje yra įkvėpę asbesto arba dažnai su juo susidūrė darbe ar asmeniniame gyvenime. Pleurinės mezoteliomos simptomai paprastai nepasireiškia, kol liga nėra gana pažengusi, o prognozė tuo metu yra prasta.
Be to, su asbestu dirbantiems žmonėms – pavyzdžiui, renovuojant senus pastatus – numatytos prevencinės priemonės darbuotojų sveikatos ir saugos srityje. Priklausomai nuo poveikio, tai apima kvėpavimo takų apsaugą ir kitus būdus, neleidžiančius įkvėpti asbesto dulkių.
