Distalinio spindulio lūžis

Apibrėžimas

Distalinis spindulys lūžis yra distalinio spindulio, ty spindulio dalies, esančios netoli riešas. Esant maždaug 25% visų lūžių, distalinis spindulys lūžis yra dažniausiai pasitaikantis lūžis žmonėms. Nukentėjo sportininkai, taip pat pagyvenę pacientai, kurie patenka dėl įvairių priežasčių.

Tačiau hormoniniai pokyčiai po menopauzės subalansuoti taip pat gali skatinti lūžius. Šiek tiek daugiau nei 80%, vadinamieji Colles lūžis yra daug dažnesnis nei Smitho lūžis. Esant Colleso lūžiui, pacientas patenka ant nugaroje ištiestos rankos.

Lūžio fragmentas pasislinkęs nugaroje ir radialiai, ty link spindulio. Smitho lūžis tarsi atitinka Colleso lūžio atitikmenį ir apibūdina kritimą ant žemyn sulenktos, delnu plazdančios rankos. Lūžio fragmentas perkeliamas į delną, ty rankos link, taip pat radialiai (link kalbėjo).

Jei be radialinio lūžio įvyksta alkūnkaulio (alkūnkaulio) išnirimas, tai vadinama a galeazzi lūžis. Traumatologiškai čia priežastis yra kritimas į išorę dilbis. Be dviejų aukščiau paminėtų, labai paplitusių distalinio spindulio lūžio formų, yra ir kitų rečiau pasitaikančių lūžių, kurie, pavadinti pagal pradinius jų aprašus, turi skirtingus pavadinimus: Šoferio lūžime styloidinis procesas nutrūksta distaliniu spinduliu.

Styloidinis radialinis procesas vokiečių kalba taip pat vadinamas styloidiniu procesu ir reiškia mažą pratęsimą, esantį netoli riešas kad supa pirštas šaknis kaulai šonuose. Bartono lūžio metu taip pat paveikiama viršutinė radialinio sąnario paviršiaus dalis, taigi, kaip ir vairuotojo lūžio atveju, jis vadinamas intraartikuliniu lūžiu, ty lūžiu, apimančiu sąnario ertmę. Anatominis, traumatologinis atitikmuo yra apverstas Bartono lūžis, kurio metu lūžta apatinė distalinio, radialinio sąnario paviršiaus dalis. Abu Bartono lūžiai apima sąnario ertmę ar sąnarį, todėl vadinami intraartikuliniais.