Sveika mityba nuo vėžio
Mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį, ypač sergant vėžiu. Įvairi ir subalansuota mityba gali pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti šalutinį poveikį, pvz., žaizdų gijimo sutrikimus ar infekcijas. Be to, tai daro įtaką tikimybei pasveikti (prognozė) nuo vėžio.
Jei vėžiu sergantys pacientai maitinasi netinkamai, organizmas greičiau ir smarkiau genda. Su terapija susijęs šalutinis poveikis gali padidėti, o vėžio gydymas gali turėti prastesnį poveikį.
Štai kodėl tinkama mityba sergant vėžiu yra naudinga kiekviename etape! Tikslas – aprūpinti organizmą pakankamai energijos ir maistinių medžiagų, kad padidėtų savijauta, kad imuninė sistema veiktų geriau, o vėžio gydymas – sėkmingiau.
Sveika mityba palaiko organizmą kovojant su vėžiu, tačiau pati negali nugalėti naviko. Medicininė vėžio terapija yra nepakeičiama!
Mityba nuo vėžio be simptomų
Vėžiu sergantiems pacientams, neturintiems reikšmingų simptomų ar svorio problemų, ekspertai rekomenduoja vadovautis dešimt Vokietijos mitybos draugijos taisyklių.
- Valgykite įvairiai, rinkitės daugiausia augalinį maistą.
- Kalbant apie grūdų produktus, tokius kaip duona, makaronai, ryžiai ir miltai, turėtumėte valgyti viso grūdo įvairovę. Kaip ir vaisiai bei daržovės, pilno grūdo produktai aprūpina organizmą daugybe skaidulų, mineralų ir vitaminų.
- Kasdien valgykite pieną ar pieno produktus. Ypač patartina naudoti fermentuotus produktus, tokius kaip jogurtas, kefyras ar pasukos (apie 150 g per dieną). Žuvis turėtų būti meniu kartą ar du per savaitę. Suaugusieji per savaitę turėtų suvartoti ne daugiau kaip 300 g (jei reikia mažai kalorijų) iki 600 g (jei reikia daug kalorijų) mėsos ir dešros.
- Pirmenybę teikite augaliniams aliejams, pavyzdžiui, rapsų aliejui ir iš jų pagamintam riebaliniam užtepai. Jie yra sveikesni už gyvulinius riebalus. Taip pat saugokitės paslėptų riebalų, pvz., randamų perdirbtuose maisto produktuose, tokiuose kaip dešros, pyragaičiai, konditerijos gaminiai, greitas maistas ir pusgaminiai.
- Venkite per daug cukraus – ne tik saldumynų, desertų ir saldžių gėrimų (vaisių sulčių, kolos ir kt.) pavidalu. Daugelis perdirbtų maisto produktų taip pat turi daug cukraus, pavyzdžiui, vaisių jogurtas, pusgaminiai, salotų padažai ir kečupas. Taip pat sumažinkite druskos, vietoj to naudokite žoleles ir prieskonius. Taip pat atkreipkite dėmesį į dažnai netikėtai didelį druskos kiekį perdirbtuose produktuose, tokiuose kaip dešra, sūris, duona ir paruošti patiekalai.
- Švelniai ruoškite maistą. Kepkite juos tiek, kiek reikia, ir kiek įmanoma trumpiau, su nedideliu kiekiu vandens ir mažai riebalų. Būkite atsargūs, kad nesudegintumėte maisto, nes apdegusiose dalyse yra kenksmingų medžiagų. Taip pat neturėtumėte valgyti supelijusio ar sugedusio maisto.
- Mėgaukitės maistu ir mėgaukitės juo valgydami lėtai ir sąmoningai. Tai taip pat padeda skoningai išdėstyti maistą.
- Reguliarus mankšta, judėjimas kasdieniame gyvenime ir pakankamas miegas papildo teigiamą visavertės, sveikos mitybos poveikį.
Individualios adaptacijos
Kartais vėžiu sergantiems žmonėms sveika mityba pagal minėtas 10 taisyklių nėra taip paprasta įgyvendinti – pavyzdžiui, dėl tam tikrų vėžio gydymo būdų.
Be to, gydytojų ir mitybos terapeutų pacientams keliami mitybos tikslai gali skirtis nuo bendrųjų rekomendacijų: pavyzdžiui, vieniems sergantiesiems reikia ypač rūpintis, kad išlaikytų svorį, o kitiems – lieknėti. Priežastis: sergant vėžiu svorio netekimas gali turėti neigiamos įtakos gydymo sėkmei, kaip ir nutukimas.
Dėl tokių veiksnių gali prireikti individualiai pritaikyti mitybą sergant vėžiu – net jei pacientas neturi ypatingų nusiskundimų dėl ligos ar vėžio gydymo.
Maisto papildai tik esant įrodytam trūkumui
Kūnui reikia visų maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai ir mineralai. Trūkumas silpnina organizmą, per didelė koncentracija jį žaloja.
Vitaminų ir mineralų trūkumas gali atsirasti, pavyzdžiui, jei sergantieji valgo per mažai ir per vienpusiškai arba jei organizmas jų suvartoja daugiau nei gauna. Tam tikromis aplinkybėmis tokių maistinių medžiagų pasisavinimas sutrinka arba dėl vėmimo ir viduriavimo padidėja nuostoliai.
Tada gali prireikti atskirai tiekti trūkstamus vitaminus ar mineralus. Gydytojai naudoja kraujo tyrimus, kad nustatytų, ar iš tikrųjų yra maistinių medžiagų trūkumas. Atsižvelgdami į tai, nukentėjusiems pacientams jie rekomenduoja tinkamą maisto papildą tinkamomis dozėmis.
Tačiau daugeliui vėžiu sergančių pacientų maisto papildų nereikia. Subalansuota, visavertė mityba paprastai aprūpina organizmą visais reikalingais vitaminais ir mineralais. Kalbant apie vitaminą D, dažnai pakanka vasaros mėnesiais praleisti pakankamai laiko lauke: saulės spindulių pagalba organizmas pats gali pasigaminti vitamino odoje ir sukaupti atsargų žiemos mėnesiams.
Maisto papildus vartokite tik pasitarę su gydytoju.
O kaip su vitaminu C?
Vėžio terapijos metu pacientams dažnai pasireiškia vitamino C trūkumas, kurio organizmui, be kita ko, reikia stipriai imuninei sistemai. Trūkumai gali būti pašalinti gausiai vartojant vaisius ir daržoves, kuriuose yra daug šio vitamino. Ypač tinka, pavyzdžiui, šaltalankių uogos (sultys), saldžiosios paprikos ir juodieji serbentai.
Taip pat rekomenduojami citrusiniai vaisiai (pvz., apelsinai), bulvės, kopūstai, špinatai ir pomidorai. Juose yra šiek tiek mažiau vitamino C, tačiau dažniausiai suvartojama tokiais kiekiais, kad gaunamas atitinkamas vitamino kiekis.
Tačiau tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, su vėžiu susijusio išsekimo (naviko kacheksija), žaizdų gijimo sutrikimų ar lėtinio nuovargio atveju, vitamino C gali prireikti švirkšti arba infuzuoti.
Tačiau nepatartina vartoti (didelių dozių) vitamino C nesant trūkumo. Dėl savo antioksidacinių savybių jis gali susilpninti chemoterapijos ar radioterapijos poveikį. Nors taip pat yra požymių, kad kai kurie vaistai nuo vėžio gali veikti geriau kartu su vitaminu C, trūksta aiškių įrodymų.
Ką valgyti sergant vėžiu?
Apetito stoka, pykinimas, viduriavimas, svorio kritimas – sergant vėžiu, įvairūs su liga ar terapija susiję nusiskundimai gali apsunkinti kasdienį pacientų gyvenimą. Be kitų priemonių, pvz., gydytojo paskirtų vaistų (pvz., nuo pykinimo), taip pat gali būti naudinga koreguoti mitybą.
Ką daryti praradus apetitą?
Apetito praradimas (anoreksija arba apetito stoka) kamuoja daugelį vėžiu sergančių pacientų, ypač pažengusių stadijų. Tai gali būti dėl paties vėžio, naviko terapijos ir (arba) streso bei psichologinės įtampos. Tačiau norint išvengti netinkamos mitybos, svarbu reguliariai valgyti nepaisant apetito stokos.
Aptarkite apetito praradimą su gydytoju arba dietologu! Esant poreikiui, jie rekomenduos specialius kaloringus gėrimus ar kitus maisto papildus.
Štai svarbūs mitybos patarimai, kai trūksta apetito:
- Valgykite kelis nedidelius patiekalus per dieną, o ne bandydami valgyti didelę porciją per vieną valgį. Venkite ilgų pertraukų tarp valgymų. Turėkite po ranka nedidelių užkandžių tarp valgymų, pavyzdžiui, sūrių sausainių, riešutų, džiovintų vaisių, šokolado ar jauslių batonėlių.
- Dažniau mėgaukitės mėgstamu maistu (bet ne tada, kai jus pykina arba jums gali atsirasti pasibjaurėjimas).
- Norėdami visada be didelių pastangų paruošti subalansuotą maistą, taip pat galite gaminti (arba paruošti) iš anksto arba nusipirkti šaldyto maisto. Arba galite turėti gerą maisto tiekėją, aprūpinti jus maistu.
- Gerkite pakankamai tarp valgymų mažais gurkšneliais visą dieną. Valgant reikėtų vengti gėrimų arba bent gerti tik šiek tiek, nes skystis užpildo skrandį ir taip sukelia (priešlaikinį) sotumo jausmą.
- Atkreipkite dėmesį į apetitiškai sutvarkytus patiekalus ir gražiai padengtą stalą (pvz., su gėlėmis). Tai ne tik akiai, bet ir gali padidinti valgymo malonumą.
- Valgykite (malonioje) draugijoje. Pokalbis gali atitraukti dėmesį nuo nenoro valgyti. Jei valgote vienas, geriausia atitraukti dėmesį (pvz., muzika, televizorius, knyga).
- Venkite stiprių maisto gaminimo ir valgymo kvapų savo gyvenamojoje zonoje (virtuvės duris laikykite uždarytas, langą atidarykite). Daugeliui pacientų toks kvapas yra nemalonus ar net pykinantis. Jei tai tinka ir jums, taip pat turėtumėte teikti pirmenybę drungnam ar šaltam maistui, o ne karštiems patiekalams.
- Apetitą žadinantį poveikį turi ir kai kurios gydomosios žolelių arbatos, pavyzdžiui, imbiero, kalmo, gencijono šaknų, pelyno, karčiųjų dobilų ir (arba) kraujažolių preparatai. Poveikis pagrįstas sudėtyje esančiomis karčiomis medžiagomis. Taip pat gali būti naudinga iš vaistinės pasiimti apetitą žadinančių lašų. Paklauskite apie tai savo gydytojo!
- Apetitą žadinančių karčiųjų medžiagų yra ir gėrimuose, kurie tinka (pasitarus su gydytoju!) kaip aperityvas prieš valgį, pavyzdžiui, karčioji citrina, tonikas, greipfrutų sultys, nealkoholinis alus, Campari ar Martini (su alkoholiu). , saugokitės galimos sąveikos su vaistais!).
- Gali būti patartina racioną papildyti energijos ir baltymų turinčiais gėrimais. Įvairių skonių siūlomi specialūs tirpalai geriami gurkšneliais tarp valgymų arba ir vakare. Pasitarkite su savo gydytoju apie tai!
- Reguliariai ir pakankamai mankštinkitės – tai gali sužadinti apetitą. Dėl šios priežasties trumpas pasivaikščiojimas prieš valgį taip pat gali būti naudingas.
Maisto dienoraštyje užsirašykite, kokius maisto produktus toleruojate gerai ar blogai ir kurie šiuo metu jums ypač skanūs.
Daugiau apie šią temą galite paskaityti straipsnyje Apetito trūkumas.
Ką valgyti, jei sunku kramtyti ir ryti?
- Valgydami ir gerdami sėdėkite vertikaliai, kad būtų lengviau nuryti. Be to, jei rydami šiek tiek pakreipsite galvą į priekį, o smakrą – žemyn, taip lengvai neužspringsite.
- Valgykite ir gerkite lėtai. Nesiblaškykite ir susikoncentruokite į kramtymą ir rijimą. Vienu metu į burną dėkite nedidelį kiekį maisto ar gėrimų.
- Venkite kieto, sauso, trapio ir trupančio maisto (pvz., kliņģerinių lazdelių, krekerių, džiūvėsių, skrebučio, sausų dribsnių, žalių daržovių). Maistas, kuris prilimpa prie burnos stogo, taip pat nepalankus.
- Labiau tinka minkštas, klampus arba tyrės pavidalo maistas, pvz., virta mėsa, virta žuvis (be kaulų), makaronai, pertrinti vaisiai ir daržovės, kiaušiniai su padažu, grietinėlės sriubos ir, jei reikia, jau paruoštas kūdikių maistas (maistas iš stiklainių).
- Naudokite sviestą, grietinėlę, kremus, majonezą ar aliejų, kad praturtintumėte maistą ir palengvintumėte nurijimą.
- Disfagijos atvejais gėrimus ir skystą maistą (pvz., sriubas) naudinga tirštinti neutralaus skonio tirštikliu.
- Tinkami gėrimai yra vanduo iš čiaupo, negazuotas mineralinis vanduo ir arbata. Kita vertus, reikėtų vengti gazuotų gėrimų.
- Įsitikinkite, kad jūsų gėrimai nėra nei per šalti, nei per karšti. Šiaudelis taip pat gali palengvinti gėrimą.
Daugelis vėžiu sergančių pacientų kenčia nuo burnos džiūvimo (kserostomijos) – dėl vėžio (pvz., seilių liaukų vėžio) arba dėl vėžio terapijos (radioterapijos arba chirurginės burnos-gerklės srities, chemoterapijos ir kt.).
Tada patartina dažnai gerti nedideliais kiekiais. Taip burnos gleivinė išlieka drėgna. Daugelis sergančiųjų tiesiog kreipiasi į vandenį. Kiti taip pat mėgsta gerti arbatą. Seilių tekėjimui skatinti galite naudoti pipirmėčių ar citrinų arbatą. Kita vertus, netinka ramunėlių arbata – ji sausina gleivinę.
Rūgštūs gėrimai, tokie kaip limonadas, taip pat skatina seilių tekėjimą – kaip ir rūgštus maistas bei rūgštūs saldainiai.
Atsargiai: Gėrimai ir maisto produktai, kuriuose yra daug rūgščių, dirgina gleivinę, todėl nerekomenduojami esant uždegiminėms burnos ir gerklės gleivinėms. Be to, rūgštis atakuoja dantų emalį – todėl per dažnai ir per daug rūgštaus maisto nėra gera idėja.
Jei išsausėja burna, taip pat pravartu pirmenybę teikti vėsiems ar šaltiems gėrimams – jie ilgiau išlaiko gleivinę drėgną. Tačiau galiausiai tai priklauso ir nuo jūsų savijautos: jei visai nemėgstate šalto, rinkitės šiltus arba drungnus gėrimus.
Daugiau patarimų dėl burnos džiūvimo:
