Pirmoji pagalba ištikus šilumos smūgiui ir karščio kolapsui

Trumpa apžvalga

  • Ką daryti ištikus šilumos smūgiui ir išsekus karščiui? Nukentėjusįjį nukelkite nuo karščio/saulės, atsigulkite (pakeltomis kojomis), atvėsinkite (pvz., drėgnomis servetėlėmis), duokite skysčių, jei nukentėjęs asmuo nevemia; atsigulti, jei neteko sąmonės; gaivinti, jei sustoja kvėpavimas
  • Šilumos smūgis ir šilumos išsekimas – rizika: įskaitant mieguistumą, pykinimą, vėmimą, kraujotakos kolapsą ir sąmonės netekimą
  • Kada kreiptis į gydytoją? Kadangi nuo karščio smūgio būklė gali greitai pablogėti, visada kvieskite greitąją pagalbą. Karščio išsekimo atveju reikia kreiptis į gydytoją, jei simptomai pablogėja ir (arba) asmuo praranda sąmonę.

Dėmesio!

  • Niekada nepalikite žmonių, turinčių (įtariamą) karščio smūgį ar išsekimą iš šilumos. Ypač karščio smūgio atveju nukentėjusio asmens būklė gali staiga pablogėti!
  • Niekada nedėkite vėsinimo / ledo paketų, kad sumažintumėte kūno temperatūrą, tiesiai ant nukentėjusio asmens odos, bet visada su skudurėliu tarp jų (nušalimo pavojus!).
  • Neduokite nukentėjusiems asmenims gerti alkoholio.

Šilumos smūgis ir šilumos išsekimas: ką daryti?

Abiem atvejais turėtumėte greitai reaguoti. Tačiau pirmoji pagalba ypač svarbi karščio smūgio atveju, nes nukentėjusiojo būklė greitai gali tapti pavojinga gyvybei.

Šilumos smūgis: ką daryti?

  • klasikinis šilumos smūgis: jį sukelia didelis karštis ir dažniausiai paveikia vyresnio amžiaus žmones.
  • Šilumos smūgis dėl fizinio krūvio: jis gali atsirasti esant intensyviam fiziniam krūviui esant dideliam karščiui (pvz., intensyviai sportuojant karštą vasaros dieną arba atliekant sunkų darbą prie aukštakrosnių) įvairaus amžiaus žmonėms.

Abiem šilumos smūgio atvejais pirmoji pagalba yra tokia:

  1. Patekti į pavėsį: jei įmanoma, nukentėjusįjį ištraukite iš saulės ir į vėsą, kad kūnas galėtų atvėsti.
  2. Šoko padėtis su visa sąmone: Sąmoningą asmenį pastatykite į šoko padėtį, t. y. ant nugaros, pakėlus kojas. Tai pagerina smegenų kraujotaką (tai gali sumažėti karščio smūgio atveju dėl žemo kraujospūdžio).
  3. Stabili padėtis į šoną be sąmonės: jei šilumos smūgį patyręs pacientas netenka sąmonės, patikrinkite kvėpavimą ir pulsą. Jei yra abu, padėkite juos į atsigavimo padėtį.
  4. Atlaisvinkite drabužius: atidarykite visus aptemptus drabužius (pvz., marškinių apykaklę, kaklaraištį, diržą ir kt.).
  5. Drungni gėrimai: jei nukentėjusysis yra sąmoningas, nepykina ir nevemia, duokite jam gurkšnelius drungno (ne šalto!) skysčio (pvz., vandens, švelnių sulčių purkštuvo, arbatos). Tai turėtų kompensuoti skysčių netekimą dėl šilumos smūgiui būdingo prakaitavimo. Tačiau neduokite skysčių esant pykinimui ir vėmimui – yra pavojus, kad nukentėjusysis gali užspringti (aspiracija).
  6. Gaivinimas: jei nukentėjusysis nustoja kvėpuoti, nedelsiant pradėkite gaivinimą. Tęskite tai tol, kol atvyks greitosios pagalbos gydytojas arba nukentėjusysis vėl pradės kvėpuoti.

Šilumos išsekimas: ką daryti?

Šilumos išsekimą sukelia stiprus prakaitavimas aukštoje temperatūroje. Jei vienu metu išgeriama per mažai, organizmas netenka daug skysčių ir druskų (elektrolitų). Tai labai apkrauna kraujotakos sistemą – galimos pasekmės yra kraujotakos kolapsas ir sąmonės netekimas. Fizinis aktyvumas karštu oru padidina šilumos išsekimo riziką.

Pirmoji pagalba yra tokia:

  • Pasitraukite iš karščio: pašalinkite paveiktą asmenį nuo karščio.
  • Šoko padėtis: paguldykite nukentėjusįjį ant nugaros ir padėkite jo kojas aukščiau už širdį.
  • Gėrimai, kurių sudėtyje yra elektrolitų: nukentėjusiam asmeniui duokite atsigerti daug skysčių su mineralinėmis medžiagomis (su sąlyga, kad jis nevemia). Tai turėtų kompensuoti skysčių ir elektrolitų praradimą. Pavyzdžiui, tinka vanduo, mineralinis vanduo ar arbata su trupučiu druskos (apie 1 arbatinis šaukštelis valgomosios druskos litre) arba sultinys (bulijonas).

Vaikai, patyrę šilumos smūgį ar išsekimą

Pirmosios pagalbos priemonės vaikams, patyrusiems šilumos smūgį ar išsekimą, iš esmės yra tokios pat kaip ir suaugusiems. Svarbu žinoti, kad vaikams (ypač kūdikiams) ypač gresia šilumos smūgis ir šilumos išsekimas. Taip yra todėl, kad jų kūnas dar negali taip efektyviai reguliuoti temperatūros kaip suaugusiųjų. Be to, daugelis vaikų žaisdami ir šėlsdami nesusimąsto apie apsaugą nuo saulės ir pakankamai gerti.

Todėl pasirūpinkite, kad jūsų vaikai reguliariai darytų pertraukėles išgerti ir atsipalaiduoti pavėsyje arba patalpoje. Ištikus šilumos smūgiui ar išsekus karščiui, kvieskite greitąją pagalbą (ypač jei įtariamas šilumos smūgis) ir atlikite pirmiau minėtas pirmosios pagalbos priemones (perkelkite vaiką į pavėsingą, vėsią vietą, sumažinkite kūno temperatūrą drėgnais kompresais ir pan.). .

Šilumos smūgis ir šilumos išsekimas: simptomai ir rizika

Šilumos smūgio simptomai priklauso nuo sunkumo:

  • Kūno temperatūra virš 40 laipsnių Celsijaus
  • svaigulys
  • galvos skausmas
  • Pykinimas Vėmimas
  • dezorientacija
  • Žemas kraujo spaudimas
  • pagreitėjęs širdies plakimas
  • pagreitėjęs kvėpavimas
  • mėšlungis
  • sąmonės sutrikimas, pavyzdžiui, mieguistumas ar net sąmonės netekimas

Dėl šilumos smūgio smegenys gali išsipūsti dėl vandens susilaikymo – išsivysto gyvybei pavojinga smegenų edema. Todėl, jei šilumos smūgio simptomai nebus atpažinti ir laiku negydomi, nukentėjęs asmuo gali greitai mirti!

Panašiai kaip šilumos smūgis, šilumos išsekimas sukelia tokius simptomus kaip galvos skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, pagreitėjęs pulsas ir žemas kraujospūdis. Tačiau nukentėjusio žmogaus oda nėra sausa, o drėgna – nukentėjęs asmuo gausiai prakaituoja.

Didelis skysčių netekimas dėl prakaitavimo mažina kraujo tūrį. Tada kraujagyslės susitraukia taip, kad tie organai, kuriems reikia daug deguonies (pvz., smegenys, inkstai), ir toliau būtų aprūpinami. Dėl to rankos ir kojos prasčiau aprūpinamos krauju: jos atrodo šaltos, blyškios ir prakaituotos.

Simptomai vaikams

Šilumos smūgis ir šilumos išsekimas: kada kreiptis į gydytoją?

Išsekus karščiui, pablogėjus simptomams ar praradus sąmonę, reikia kviesti (skubią) gydytoją.

Ištikus šilumos smūgiui (ar įtarus šilumos smūgį), visada reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Tai gali greitai tapti pavojinga nukentėjusio asmens gyvybei! Todėl jie turi būti gydomi ir stebimi ligoninėje.

Šilumos smūgis ir šilumos išsekimas: gydytojo tyrimai

Tiek karščio išsekimą, tiek šilumos smūgį gydytojas paprastai atpažįsta gana greitai – remdamasis simptomais ir pirminės konsultacijos informacija (ligos istorija). Šios konsultacijos metu gydytojas paklaus paciento ar jį lydinčių asmenų apie buvusią situaciją. Pavyzdžiui, ar pacientas mankštinosi esant dideliam karščiui arba skaisčiai saulei prieš pat pasireiškus simptomams? Ar jis ar ji dėvėjo šiltus drabužius, kurie skatino šilumos kaupimąsi? Klausimai apie bet kokias pagrindines ligas taip pat yra medicininės istorijos pokalbio dalis.

Po pokalbio atliekama fizinė apžiūra. Kūno temperatūra, kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis yra ypač svarbūs. Jie padeda gydytojui toliau įvertinti paciento būklę ir karščio ligos sunkumą.

Gydytojas gali patikrinti paciento smegenų funkciją atlikdamas paprastus neurologinius tyrimus. Tai ypač reikalinga (įtariamo) šilumos smūgio atveju. Pavyzdžiui, gydytojas paprastais klausimais patikrina, ar pacientas gali orientuotis laike ir vietoje. Jis taip pat tikrina smegenų kamieno refleksus, pavyzdžiui, vyzdžio refleksą.

Paprastai būtini tolesni tyrimai, ypač šilumos smūgio atveju:

Kraujo tyrimai parodo, ar dėl šilumos smūgio kraujyje nėra tam tikrų druskų (elektrolitų) ar jų perteklius. Gydymas tiesiogiai priklauso nuo šių rezultatų – stiprus elektrolitų balanso pokytis turi būti gydomas nedelsiant. Tam tikri kraujo rodikliai taip pat gali rodyti svarbių organų (kepenų, inkstų, širdies) pažeidimą dėl šilumos smūgio šoko.

Norėdami atmesti kitas kraujotakos žlugimo priežastis, gydytojas gali atlikti elektrokardiogramą (EKG). Tai taip pat gali atskleisti bet kokią širdies aritmiją, kurią gali sukelti didelis druskos ir skysčių trūkumas šilumos smūgio metu.

Jei gydytojas įtaria galvos smegenų edemą dėl šilumos smūgio, išaiškinti būtina atlikti vaizdavimo procedūras. Tai apima magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir kompiuterinę tomografiją (CT).

Išsekus karščiui, susidariusį skysčių ir elektrolitų trūkumą reikia kuo greičiau pašalinti. Daug skysčių gėrimas padės. Jei reikia, gydytojas taip pat gali leisti pacientui infuziją. Greitas skysčių ir druskų pakeitimas stabilizuoja kraujotaką. Po kelių dienų poilsio ir atsipalaidavimo dauguma žmonių vėl jaučiasi visiškai gerai.

Šilumos smūgio gydymas visada turi būti atliekamas ligoninėje, sunkiais atvejais net intensyviosios terapijos skyriuje. Pirmasis žingsnis yra stabilizuoti paciento kraujotaką infuzijomis. Be to, stipriai pakilusi kūno temperatūra mažinama vėsinimo priemonėmis. Pavyzdžiui, pacientą galima panardinti į šaltą vandenį, jei jo gyvybinės funkcijos (pvz., kvėpavimas ir kraujotaka) yra stabilios.

Priklausomai nuo karščio smūgio sunkumo, gali prireikti tolesnio gydymo, pavyzdžiui, skirti vaistus nuo traukulių.

Kiek laiko trunka šilumos smūgis, priklauso nuo jo sunkumo. Pradėjus gydymą anksti, simptomai gali susilpnėti ir išnykti po kelių valandų. Tačiau nukentėjusieji kurį laiką gali jaustis silpni. Todėl patartina kelias dienas pailsėti, taip pat siekiant išvengti atkryčio.

Dauguma nukentėjusiųjų išgyvena šilumos smūgį ir išsekimą be nuolatinės žalos.

Jei norite išvengti šilumos smūgio ir karščio išsekimo, pirmiausia turėtumėte žinoti, kas yra ypač jautrus tokioms karščio ligoms. Visų pirma, tai yra žmonės, kurių paties kūno temperatūros reguliavimas dar nėra arba nebėra visiškai veiksmingas. Tai apima kūdikius, (mažus) vaikus ir vyresnio amžiaus žmones. Didesnė rizika taip pat yra žmonėms, kurie ilgą laiką praleidžia uždarose ir prastai vėdinamose patalpose arba ten dirba. Tai taikoma, pavyzdžiui, tam tikroms profesijų grupėms (kasybos ar metalo apdirbimo pramonės darbuotojams, pirties meistrams ir kt.).

Be to, fizinis aktyvumas kaitrioje saulėje padidina šilumos smūgio ir karščio išsekimo tikimybę. Tai liečia, pavyzdžiui, kelių tiesimo darbuotojus. Rizikoje taip pat gresia sportininkai, kurie treniruojasi ar rungtyniauja esant stipriai saulės šviesai arba karštame ir drėgname ore.

Todėl svarbiausi patarimai, kaip išvengti šilumos smūgio ir šilumos išsekimo:

  • Venkite ilgalaikio aukštos temperatūros poveikio. Raskite vėsią, šešėlinę vietą, ypač pietų metu.
  • Stenkitės vengti tiesioginių saulės spindulių ilgą laiką. Dėvėkite skrybėlę saulėje.
  • Kaip sportininkas neturėtumėte treniruotis vidurdienio karštyje, o geriausia ryte ar vakare.
  • Karštu oru dėvėkite laisvus, kvėpuojančius drabužius.
  • Venkite alkoholio ir sunkaus maisto esant aukštai temperatūrai.
  • Nepalikite vaikų vienų saulėje pastatytame automobilyje ilgam laikui.
  • Įsitikinkite, kad jūsų vaikas reguliariai daro pertraukas išgerti ir pailsėti pavėsyje karštu oru.

Laikykitės Vokietijos meteorologijos tarnybos regioninių įspėjimų apie karštį. Tai ypač svarbu, jei esate jautrus šilumos smūgiui ir šilumos išsekimui arba turite vaikų.