Norovirusas: progresavimas, gydymas, inkubacinis laikotarpis

Trumpa apžvalga

  • Simptomai: Pykinimas, stiprus vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas, pilvo skausmas, galūnių skausmai, nedidelis karščiavimas, nuovargis.
  • Eiga ir prognozė: Paprastai sveikiems suaugusiems norovirusas gyja be problemų. Maži vaikai ir pagyvenę žmonės yra jautresni komplikacijoms dėl didelio skysčių ir elektrolitų netekimo.
  • Priežastys ir rizikos veiksniai: Infekcija dažniausiai tarp žmonių (fekalinė-oralinė), kartais tepinėlis arba lašelinė infekcija.
  • Gydymas: simptominė terapija kompensuojant skysčių ir elektrolitų praradimą; galbūt vėmimą slopinantis agentas (vaistas nuo vėmimo); stacionarinė terapija ligoninėje ir infuzija sunkiais atvejais

Kas yra norovirusas?

Daugelis dezinfekavimo priemonių nėra pakankamai veiksmingos prieš norovirusus. Tinka tik preparatai, kurių veiksmingumas prieš virusus įrodytas („virucidinis veiksmingumas“).

Roberto Kocho instituto duomenimis, norovirusai yra atsakingi už didelę nebakterinio gastroenterito dalį. Vaikams jie sukelia apie 30 procentų, o suaugusiems – iki 50 procentų visų gastroenterito ligų.

Kokie simptomai?

Noroviruso simptomai paprastai prasideda labai staiga ir pasireiškia ūminiu „skrandžio gripu“ (gastroenteritu). Daugeliu atvejų tokie požymiai, kaip vėmimas ir viduriavimas, atsiranda praėjus vos kelioms valandoms po užsikrėtimo norovirusu. Vėmimo ir viduriavimo derinys vadinamas vėmimo viduriavimu.

Vėmimas viduriavimas yra potencialiai pavojingas, nes iš organizmo netenka daug skysčių ir druskų (elektrolitų). Kūdikiams, mažiems vaikams ir pagyvenusiems žmonėms tai gali būti pavojinga gyvybei. Galimos pasekmės yra kraujotakos sutrikimai, traukuliai ir net inkstų nepakankamumas.

Daugeliu atvejų viduriavimas ir vėmimas trunka nuo vienos iki trijų dienų, galbūt iki penkių dienų. Lydimi simptomai, tokie kaip nuovargis, dažnai išlieka keletą dienų po to.

Norovirusinės infekcijos daugeliu atvejų pasireiškia ne tik viduriavimu ir vėmimu. Dažnai norovirusą lydi tokie požymiai kaip:

  • Pykinimas
  • Pilvo skausmas
  • galvos skausmas
  • Galūnių skausmas
  • Bendras ligos jausmas
  • Lengvas karščiavimas
  • Nuovargis

Vaikams su norovirusu dažnai stebima tik pakilusi temperatūra. Tačiau karščiavimas čia pasireiškia retai. Tai skiria norovirusą nuo bakterinio gastroenterito, kurio būdingas požymis yra karščiavimas.

Noroviruso inkubacinis periodas (infekcijos periodas) – tai laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo. Tai šiek tiek skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus. Daugumai užsikrėtusių žmonių pirmieji simptomai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po užsikrėtimo. Kitose šalyse nuo užsikrėtimo iki ligos protrūkio praeina viena ar dvi dienos. Apskritai noroviruso inkubacinis laikotarpis yra nuo šešių iki 50 valandų.

Ligos eiga ir prognozė

Infekcija norovirusu paprastai būna trumpa ir sunki. Simptomai paprastai trunka nuo vienos iki trijų dienų, retai ilgiau. Jei komplikacijų neatsiranda, o skysčių ir elektrolitų pusiausvyra yra sąžiningai subalansuota, norovirusas paprastai gyja be problemų.

Ypač jau vyresniems ar kitų ligų (pvz., ŽIV) nusilpusiems žmonėms simptomų sunkumas ir trukmė dažnai būna sunkesni. Tai taip pat taikoma kūdikiams ir mažiems vaikams. Šiuo atveju gali prireikti gydymo ligoninėje. Tai ypač aktualu, jei skysčių ir elektrolitų netekimas yra labai didelis. Tuomet kyla pavojus pažeisti vidaus organus. Tik labai retais atvejais norovirusas sukelia mirtį.

Nėščios moterys dažnai labai nerimauja užsikrėtusios norovirusu. Tačiau patys norovirusai grėsmės negimusiam vaikui nekelia. Tačiau stiprus vėmimas ir (arba) viduriavimas organizme gali sukelti tiek daug spaudimo, kad gimdymas prasideda anksti. Be to, besilaukiančioms mamoms ypač svarbu užtikrinti, kad jos visada būtų pakankamai aprūpinamos skysčiais, elektrolitais ir maistinėmis medžiagomis.

Jei vyresnis vaikas ar suaugęs namų ūkyje suserga norovirusu, tvarkant kūdikį ar mažą vaiką svarbu būti ypač atsargiems dėl higienos. Sergantįjį patartina kiek įmanoma izoliuoti nuo kūdikio ir kitų šeimos narių.

Jei kūdikiui atsiranda norovirusinės infekcijos požymių, atsargumo sumetimais kuo greičiau praneškite gydytojui!

Kaip atsiranda infekcija?

Norovirusas perduodamas tiesiogiai nuo žmogaus žmogui: sergančio žmogaus vėmaluose ir išmatose yra labai daug viruso. Pakanka mažyčių išskyrų, kuriose yra norovirusų, likučių, kad per rankas, pavyzdžiui, paspaudus ranką, jie būtų perduoti kitiems žmonėms. Jei sveikas žmogus tada nesąmoningai ta ranka sugriebia už burnos ar nosies, virusai lengvai patenka į jo organizmą per gleivines. Tai žinomas kaip fekalinis-oralinis infekcijos kelias.

Be to, užsikrėsti norovirusu galima tada, kai vemiant susidaro smulkūs lašeliai, kurie per orą patenka į kito žmogaus burną ar nosį. Tai žinoma kaip lašelinė infekcija.

Dabartinėmis žiniomis, norovirusu užsikrečiama tik tarp žmonių, bet ne tarp žmonių ir gyvūnų.

Kiek laiko yra užkrečiamas?

Labai dažnai žiemą ir komunalinėse patalpose

Šaltuoju metų laiku dažnai sutrinka imuninė sistema. Gleivinės taip pat dažnai būna sausesnės ir tada mažiau apsaugotos nuo ligų sukėlėjų. Štai kodėl noroviruso protrūkiai ypač dažni žiemos mėnesiais. Tačiau ligos atvejai galimi ir visą likusį metų laiką.

Kaip apsisaugoti nuo infekcijos

Konkretaus būdo apsisaugoti nuo užsikrėtimo norovirusu nėra: kol kas nėra noroviruso vakcinos. Tačiau galite sumažinti riziką užsikrėsti norovirusu, imdamiesi šių priemonių:

  • Rūpestinga higiena: reguliariai ir kruopščiai plaukite rankas, ypač prieš valgydami ir po tualeto.
  • Skalbimas: įsitikinkite, kad skalbiniai, kuriuos naudojo paveiktas asmuo, visada išskalbiami nedelsiant. Pasirinkite skalbimo temperatūrą 90 laipsnių Celsijaus, kad sunaikintumėte visus ant jo esančius norovirusus.
  • Vengti kontakto: Patartina, kad nukentėjusieji liktų namuose dvi dienas net po to, kai išnyks simptomai, kad neužkrėstų kitų asmenų.

Laikykitės higienos priemonių mažiausiai vieną savaitę po to, kai išnyks simptomai. Tai ypač pasakytina apie sąžiningą rankų plovimą ir dezinfekavimą.

Didelis potipių skaičius taip pat yra priežastis, kodėl farmacijos įmonės nesivargina vakcinos kūrimo: beveik neįmanoma vakcinuoti visų potipių.

Išgyvenęs ligą žmogus nėra apsaugotas nuo noroviruso! Virusai tam per daug universalūs. Todėl užsikrėtus norovirusu galima vėl užsikrėsti.

Tyrimai ir diagnozė

Atsižvelgiant į ligos istoriją

Per vadinamąją ligos istoriją gydytojas teiraujasi apie tikslius simptomus ir kitus svarbius parametrus. Galimi klausimai:

  • Ar jus kankina viduriavimas ir vėmimas?
  • Ar jaučiatės nevargus ir pavargęs?
  • Ką valgėte per paskutines kelias valandas iki simptomų atsiradimo?
  • Ar neseniai teko bendrauti su žmonėmis, kurie turėjo panašių simptomų?

Net ir tipiški simptomai dažnai yra stiprus noroviruso infekcijos požymis.

Surinkęs ligos istoriją, gydytojas atlieka fizinę apžiūrą. Daugiausia dėmesio skiriama pilvui: pirmiausia jis stetoskopu patikrina, ar girdimi normalūs žarnyno garsai. Tada jis atsargiai apčiuopia pilvą. Jis ieško įtampos („gynybinės įtampos“) ir bet kokių skausmingų pilvo vietų.

Atlikdamas fizinį patikrinimą, jis pirmiausia atmeta kitas viduriavimo ir vėmimo priežastis.

Norovirusų aptikimas

Yra įvairių būdų aptikti norovirusus. Laboratorijos gydytojai paciento mėginiuose ieško būdingų virusų komponentų, tokių kaip nukleino rūgštys ar baltymai. Arba jie bando aptikti viruso daleles tiesiogiai – elektroninio mikroskopo pagalba.

Norovirusas: prievolė pranešti

Pagal Vokietijos apsaugos nuo infekcijų įstatymą (IfSG) apie noroviruso aptikimą reikia pranešti. Duomenys su paciento vardu perduodami atsakingam visuomenės sveikatos skyriui.

Gydymas

Specifinio gydymo vaistais norovirusinei infekcijai gydyti nėra ir dažniausiai tai nėra būtina. Vietoj to, stengiamasi kiek įmanoma palengvinti simptomus (simptominė terapija).

Apskritai pacientams, sergantiems norovirusu, geriausia nusiraminti. Rekomenduojamas lovos režimas. Tolesnės priemonės priklauso nuo simptomų sunkumo ir bendros paciento sveikatos būklės.

Noroviruso gydymas lengviems ar vidutinio sunkumo simptomams

Įsitikinkite, kad kūdikiai ir maži vaikai geria daugiau motinos pieno arba tinkamo pakaitinio maisto.

Elektrolitų lygio pokyčiai yra potencialiai pavojingi: pavyzdžiui, jie sukelia mieguistumą, kraujotakos sutrikimus ir širdies aritmijas.

Naminės priemonės „kolos ir druskos lazdelės“ netinka vėmimui ir viduriavimui: Koloje esantis kofeinas gali padidinti skysčių netekimą. Todėl kolos nepatartina, ypač vaikams. Druskos lazdelės savaime nėra problemiškos. Jie daugiausia suteikia natrio kaip elektrolitų, bet ne kalio, kurio taip pat reikia. Tai galima rasti, pavyzdžiui, bananuose.

Noroviruso gydymas sunkesniems simptomams

Pakaitinis tirpalas taip pat vadinamas geriamuoju rehidratacijos tirpalu (ORL) arba PSO tirpalu (Pasaulio sveikatos organizacijos PSO vardu). Jame yra vandenyje ištirpintos gliukozės ir elektrolitų, tokių kaip valgomoji druska arba kalio chloridas. Jis parduodamas vaistinėse, dažniausiai miltelių pavidalo, kurį reikia ištirpinti skystyje.

Esant sunkesniam vėmimui, pasikonsultavus su gydytoju, galima skirti pykinimą ir vėmimą slopinančių vaistų (vaistų nuo vėmimo).

Noroviruso gydymas sunkiems simptomams

Vaikai ir pagyvenę žmonės dažniausiai yra ypač jautrūs dideliam skysčių ir elektrolitų praradimui. Todėl jiems noroviruso terapija dažniausiai vyksta ligoninėje.