Otosklerozė: simptomai ir gydymas

Trumpa apžvalga

  • Gydymas: kortizono vaistų injekcija, klausos aparatas, ilgalaikė operacija, skirta protezu pakeisti visą ar dalį ausies kaulo.
  • Simptomai: stiprėjantis klausos praradimas, negydomas iki kurtumo, dažnai spengimas ausyse (spengimas ausyse), retai galvos svaigimas
  • Priežastys ir rizikos veiksniai: Tiksli priežastis nežinoma, galbūt infekcijos (tymai), hormonų įtaka, genetiškai paveldimos priežastys, moterys dažniau serga, simptomai dažnai pasireiškia nėštumo ir menopauzės metu
  • Diagnostika: įvairūs klausos tyrimai
  • Prognozė: gera prognozė po operacijos, paprastai kurtumas yra rezultatas, jei jis negydomas
  • Profilaktika: jei šeimoje yra žinomas polinkis, patartina reguliariai tikrintis pas ausų, nosies ir gerklės specialistą.

Kas yra otosklerozė?

Otosklerozė yra vidurinės ir vidinės ausies liga, kurios metu kai kurios ausies dalys sukietėja ir kaulėja. Dėl to sutrinka garso perdavimas iš vidurinės ausies į vidinę ausį. Kaulėjimas dažniausiai prasideda vidurinėje ausyje, o progresuodamas dažnai plinta į vidinę ausį.

Sutrikusi kaulų apykaita

Garso bangos, kurias gauna ausis, sukelia išorinio klausos kanalo gale esančio ausies būgnelio vibraciją. Tai perduodama į vidurinės ausies kaulinę grandinę - tris mažyčius kauliukus, vadinamus malleus, incus ir stapes, kurie yra sujungti nuosekliai.

Garsas iš plaktuko, kuris liečiasi su ausies būgneliu, per įdubą perduodamas į laiptus, sujungtus su ovalo lango membrana – įėjimu į vidinę ausį. Iš ten akustinė informacija per klausos nervą pasiekia smegenis.

Sergant otoskleroze, sutrinka kaulų apykaita labirintinės kapsulės srityje (kaulas vidinės ausies srityje). Paprastai pirmieji pakeitimai įvyksta ovaliame lange. Iš ten kaulėjimas plinta į dėmes, kurios liečiasi su membrana ovaliame lange: štapeliai tampa vis nejudesni, o tai vis labiau trikdo garso perdavimą ir galiausiai tampa neįmanoma.

Dažnis

Otosklerozė dažniau suserga 20–40 metų amžiaus. Tačiau kartais ausies pakitimai gali pasireikšti jau vaikystėje, o simptomai nepasireiškia.

Kaip galima gydyti otosklerozę?

Jei otosklerozė negydoma, osifikacija nuolat didėja. Gydytojai kalba apie progresyvų kursą. Pablogėjimo negalima sustabdyti vaistais. Per tam tikrą laiką injekcijos kortizono turinčiais preparatais gali palengvinti klausos praradimą.

Daugeliu atvejų klausos aparatai taip pat padeda pagerinti klausą. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje neįmanoma užkirsti kelio nuolatiniam klausos pablogėjimui. Tai reiškia, kad gyventi su otosklerozės diagnoze apskritai įmanoma su apribojimais.

Otosklerozės operacija: stapedektomija

Gydytojai kalba apie „ektomiją“, kai kažkas pašalinama. Atliekant stapedektomiją, pašalinamos visos dėmės – chirurginiais instrumentais arba lazeriu. Tada gydantis gydytojas įdeda dirbtinį pakaitalą (protezą).

Kaip ir pačios kastelės, taip ir protezas iš vieno galo prijungtas prie priekalo, o kitas – prie ovalo lango membranos. Taigi jis visiškai atlieka laiptų funkciją, todėl garso perdavimas vėl yra garantuotas.

Otosklerozės chirurgija: stapedotomija

Stapedotomija yra antras galimas otosklerozės chirurginis metodas. Anksčiau dažniausiai buvo taikoma stapedektomija. Tačiau šiandien pirmenybė teikiama stapedotomijai dėl mažesnės rizikos.

Operacija dažniausiai atliekama taikant vietinę nejautrą, rečiau taikant bendrąją nejautrą. Gydytojas suleidžia anestetikų į išorinį klausos kanalą. Ausies būgnelis yra atskirtas vienoje pusėje, kad būtų galima pasiekti kabes. Po operacijos chirurgas atlenkia ausies būgnelį.

Paprastai operacija trunka ne ilgiau kaip pusvalandį. Po operacijos pacientas mažiausiai dvi savaites nešioja specialų ausies tvarstį (ausų tamponadą). Tačiau operacijos sėkmė išryškėja – jei ne jau operacijos metu – vėliausiai per šias dvi savaites.

Kapsulinės otosklerozės gydymas

Jei kapsulinė otosklerozė (t.y. kaulėjimas, išplitęs į vidinę ausį) jau yra, dažniausiai sutrinka ne tik garso laidumas, bet ir garso suvokimas. Garso suvokimo sutrikimo negalima pašalinti atliekant stapedektomiją ar stapedotomiją, nes klausos sutrikimo priežastis slypi vidinėje ausyje.

Jei dvišalio, sunkaus sensorineurinio klausos praradimo dėl kapsulinės otosklerozės nebegalima pakankamai pagerinti klausos aparatais, pasirenkamas gydymas yra kochlearinė implantacija.

Po operacijos

Po otosklerozės operacijos pacientai paprastai būna ligoninėje nuo trijų iki penkių dienų. Po maždaug keturių iki šešių savaičių pacientai visiškai atsigauna po operacijos ir daugeliu atvejų nebeturi jokių simptomų.

Pacientai dažnai grįžta į darbą jau po trijų ar keturių savaičių.

Kokie simptomai?

Otosklerozė sukelia laipsnišką klausos pablogėjimą, dažniausiai iš pradžių tik vienoje ausyje. Maždaug 70 procentų sergančiųjų otosklerozė vėliau išsivysto ir antroje ausyje.

Didėjant kaulėjimui, klausos kauliukų mobilumas vis labiau ribojamas. Galų gale tai gali sukelti visišką klausos praradimą (kurtumą).

Maždaug 80 procentų otoskleroze sergančių pacientų taip pat kenčia nuo ausų triukšmo, pavyzdžiui, zvimbimo ar ūžimo (spengimas ausyse).

Daugelis pacientų teigia, kad jie girdi geriau nei įprastai triukšmingoje aplinkoje (pavyzdžiui, kelionės traukiniu metu) (Paracusis Willisii), ypač jų pokalbio partneriai.

Gydytojai tai aiškina tuo, kad nerimą keliantys garsai žemesniu tonu girdimi prasčiau (todėl mažiau trikdo nukentėjusiuosius), o ypač triukšmingoje aplinkoje pokalbio partneriai kalba garsiau.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslios otosklerozės vystymosi sąsajos dar nėra išaiškintos. Gydytojai įtaria, kad tam įtakos turi įvairūs veiksniai. Galimos priežastys yra virusinės infekcijos (tymų, kiaulytės ar raudonukės) ir autoimuniniai procesai.

Sergant autoimuninėmis ligomis, imuninė sistema kovoja su savo audiniais. Kai kuriais atvejais otosklerozė yra vadinamasis trapių kaulų ligos (osteogenesis imperfecta) simptomas.

Kai kuriose šeimose otosklerozė pasireiškia dažniau. Jei vienas iš tėvų serga otoskleroze, vaikai taip pat turi didesnę riziką susirgti šia liga. Todėl gydytojai įtaria, kad liga yra pagrįsta genetiniu polinkiu.

Moterims pirmieji otosklerozės požymiai dažnai pasireiškia nėštumo metu, rečiau – menopauzės metu.

Moterims, sergančioms šia liga, vartojančioms kontraceptines tabletes, pastebimas simptomų padidėjimas. Todėl manoma, kad moteriški lytiniai hormonai taip pat turi įtakos otosklerozei. Padidėjusi moteriškų lytinių hormonų koncentracija gali pagreitinti kaulų remodeliavimosi procesus.

Ryšys tarp mitybos ir otosklerozės ar apskritai klausos praradimo kartais aptariamas kalbant apie vitaminus, tokius kaip vitaminas D. Tačiau iki šiol nėra pakankamai įrodymų. Tačiau kol kas tam nėra pakankamai mokslinių įrodymų.

Tyrimai ir diagnozė

Ausų, nosies ir gerklės specialistas (ENT specialistas) yra tinkamas asmuo, į kurį reikia kreiptis, jei turite klausos sutrikimų. Pirminės konsultacijos metu gydytojas surinks jūsų ligos istoriją (anamnezę). Turėsite galimybę išsamiai aprašyti visus pastebėtus skundus. Siekdamas dar labiau susiaurinti skundų pobūdį ir kilmę, gydytojas užduos tokius klausimus:

  • Ar neseniai sirgote virusine ar bakterine infekcija?
  • Ar anksčiau turėjote tokių skundų?
  • Ar neseniai patekote į avariją?

Medicininė apžiūra

Surinkus ligos istoriją, atliekama fizinė apžiūra. Pirmiausia gydytojas pneumatiniu padidinamuoju stiklu (otoskopija) apžiūri ausį – tai leidžia ištirti ausies būgnelio judrumą. Tai darydamas jis nustato bet kokius išorinės klausos landos ir ausies būgnelio pokyčius.

Jei klausos sutrikimų priežastis yra uždegimas, tai galima atpažinti pagal aiškų ausies kanalo ir būgnelio paraudimą. Kita vertus, žmonėms, sergantiems otoskleroze, ausies kanalas ir būgnelis yra visiškai nepastebimi. Tik labai sunkiais atvejais pro ausies būgnelį mirguliuoja savotiška rausva dėmė (vadinamasis Schwartze ženklas).

Klausos testas

Klausos testai (audiometrija) paprastai atskleidžia praradimą tam tikrame dažnių diapazone nuo 1 iki 4 kilohercų. Ši savybė žinoma kaip Carharto depresija.

Taikydamas skirtingus testo variantus (vadinamąjį Rinne testą, Weber testą ir Gellé testą) gydytojas išsiaiškina, ar klausa sutriko dėl garso laidumo, ar dėl garso suvokimo sutrikimo. Esant laidinei klausai, garso bangos neperduodamos nei išorinėje, nei vidurinėje ausyje. Sensineuralinio klausos praradimo atveju klausos sutrikimas atsiranda vidinėje ausyje, klausos nerve arba smegenyse.

Sergant otoskleroze, kai kaulėjimas vyksta tik vidurinėje ausyje, sutrinka garso laidumas. Esant vidinės ausies pakitimams (kapsulinė otosklerozė), sutrinka garso suvokimas. Taip pat yra mišrių formų su otoskleroziniais pokyčiais tiek vidurinėje, tiek vidinėje ausyje.

Jei šie pokyčiai yra tik vienoje ausyje, tai galima nustatyti palyginus su kita ausimi. Jei pakitimų yra abiejose ausyse, šis tyrimas nėra galutinis ir būtini tolesni tyrimai.

Tolesni tyrimai

Kalbos testo (kalbos audiogramos) metu gydytojas patikrina, ar paveiktiems žmonėms sunku girdėti ištartus žodžius.

Vaizdo gavimo procedūros naudojamos norint tiesiogiai nustatyti kaulų pokyčius. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija leidžia matyti otosklerozės mastą. Vaizdai taip pat gali būti naudojami siekiant atmesti kaulų išnirimus ar lūžius (pvz., po traumos).

Atskirais atvejais naudingas rentgeno tyrimas.

Taip pat gydytojas tam tikrais atvejais atliks tik tympano-cochlear scintigrafiją (TCS) (vaizdavimo procedūrą naudojant šiek tiek radioaktyvią kontrastinę medžiagą) ir pusiausvyros jausmo tyrimą.

Ligos eiga ir prognozė

Otosklerozės prognozė priklauso nuo to, ar ir kada ji gydoma. Negydant, ausies kaulėjimas dažniausiai sukelia sunkų klausos praradimą ar net kurtumą.

Kuo anksčiau otoskleroze sergantiems pacientams bus atlikta operacija ir tolesnis gydymas, tuo didesnės galimybės visiškai išgydyti.

Simptomai po operacijos yra retkarčiais jaučiamas galvos svaigimas. Tačiau tai paprastai išnyksta per penkias dienas. Kai kuriais atvejais galvos svaigimas trunka ilgiau. Tik kartais dėl operacijos pablogėja klausa.

Prevencija

Otosklerozės išvengti neįmanoma. Tačiau žmonėms, kurių šeimos nariai serga otoskleroze, patartina reguliariai lankytis pas ausų specialistą, kad anksti būtų diagnozuoti otosklerozės požymiai.

Taip pat patartina nedelsiant kreiptis į ausų, nosies ir gerklės specialistą, jei turite bendrų klausos sutrikimų ar spengsite ausyse. Jie apžiūrės ausis, ar nėra pakitimų, prireikus atliks operaciją ankstyvoje stadijoje. Tai sumažina sunkaus progresavimo ir galbūt nuolatinės žalos dėl otosklerozės riziką.