Ragenos transplantacija: priežastys, procedūra, rizika

Kas yra ragenos transplantacija?

Ragenos transplantacija yra operacija, kurios metu pacientas gauna rageną iš mirusio donoro. Ragena sudaro išorinį akies sluoksnį ir yra apie 550 mikronų storio. Tai labai prisideda prie gebėjimo matyti. Todėl drumstumas, pvz., atsirandantis po stipraus ragenos uždegimo ar sužalojimo, taip pat nenormalūs išsipūtimai, gali sukelti regėjimo praradimą. Norint atkurti akies funkciją, pacientui reikia persodinti rageną.

Kas daroma ragenos transplantacijos metu?

Oftalmologui nustačius ragenos persodinimo poreikį, tinkamos transplantacijos ieškoma vadinamajame ragenos banke akių klinikose. Tačiau ne kiekvienam pacientui transplantacija atliekama iš karto, nes paklausa akivaizdžiai viršija pasiūlą.

Tolesnis klasikinės ragenos transplantacijos vystymas

Ragena persodinama nuo 1905 m. Daugeliu atvejų persodinta ragena nėra tokia tobula kaip paciento natūrali. Todėl nuo 1990-ųjų oftalmologai (akių gydytojai) tyrinėjo, kaip atskirti ir persodinti tik du vidinius (endotelį ir Descemeto membraną) iš penkių sluoksnių sudarytą rageną. Šie du sluoksniai yra tik dešimties mikrometrų storio ir juos galima nupjauti tiksliai iki persodinamo ploto dydžio. Toks tolesnis klasikinės ragenos transplantacijos vystymasis vadinamas DMEK transplantacija.

Nors taikant klasikinę procedūrą galima pasiekti apie 30 procentų regėjimo aštrumą, persodinus DMEK – apie 80 procentų.

Kokia yra ragenos transplantacijos rizika?

Į ką turėčiau atkreipti dėmesį po ragenos persodinimo?

Stebėkite simptomus, tokius kaip akių ašarojimas, paraudimas ir regėjimo susilpnėjimas, ir kuo greičiau praneškite gydytojui apie visus atsiradusius nusiskundimus. Taip pat venkite mechaninio akies dirginimo, pavyzdžiui, trynimo. Taip pat svarbu reguliariai lankytis pas savo oftalmologą. Jei dėl ragenos transplantacijos atsiranda komplikacijų, jas galima nustatyti ir kuo greičiau gydyti.