Kas yra regos nervas?
Kaip ir tinklainė, regos nervas yra smegenų dalis. Jis yra maždaug keturių–penkių centimetrų ilgio ir prasideda nuo akies optinio disko (discus nervi optici). Tai balkšva disko formos sritis akies gale, kurioje tinklainės (tinklainės) nervų galūnės susijungia ir sudaro regos nervą. Ten, užpakaliniame akies poliuje, yra maždaug trijų su puse milimetro dydžio anga, skirta regos nervui praeiti pro sklerą (baltą akies sklerą).
Tačiau regos nervo diske (akyje) kaupiasi ne tik tinklainės nervų galūnėlės – čia ir tinklainės kraujagyslės patenka į centre esančią įdubą ir iš jos išeina. Dėl šios priežasties šiuo metu nėra regėjimo (nėra fotoreceptorių). Todėl gydytojai taip pat kalba apie „akląją zoną“.
Nervinės skaidulos, kurios ateina iš periferinės tinklainės srities, taip pat yra periferiniame regos nerve. Skaidulos iš centrinės tinklainės srities ir geltonosios dėmės (ryškiausio regėjimo srities) eina regos nervo viduje. Visos regos nervo nervinės skaidulos yra apgaubtos apsauginiais mielino apvalkalais.
Regos nervo jungtis
Kaukolės ertmėje, esančioje priešais hipofizę, abiejų akių regos nervai susijungia ir sudaro regos nervo jungtį (optinis chiazmas). Tačiau dviejuose regos nervuose esančios nervinės skaidulos susikerta tik iš dalies: iš vidurinės (nosies) tinklainės pusių sklindančios skaidulos susikerta; iš išorinių (laikinių) tinklainės sričių ateinančios skaidulos nekertamos.
Tai reiškia, kad susikryžiavus abiejų akių kairiojo tinklainės pusrutulių skaidulos pereina į kairįjį smegenų pusrutulį, o iš dešiniojo tinklainės – į dešinįjį smegenų pusrutulį.
Po dviejų regos nervų susikirtimo gydytojai kalba apie „tractus opticus“.
Regos nervo funkcija visų pirma yra perduoti į tinklainę patenkančius elektromagnetinius (šviesos) impulsus į regos centrą smegenų žievėje. Ten iš akių gaunama informacija apdorojama į vaizdą.
Kai kurios regos trakto skaidulos taip pat svarbios vyzdžio refleksui: Paprastai abu vyzdžiai yra vienodai platūs. Stipresnei šviesai patekus į vieną akį, vyzdys susiaurėja ne tik toje, bet kartu ir kitoje, neapšviestoje akyje.
Kokias problemas gali sukelti regos nervas?
Pažeidus tractus opticus sritį, abiejų akių pažeistoje tinklainės pusėje yra regėjimo lauko praradimas (skotoma) (homoniminė hemianopsija). Dėl optinio chiazmo pažeidimo atsiranda heteroniminė hemianopsija: regėjimo lauko praradimas paveikia abiejų akių šoninę pusę (link smilkinio) arba vidurinę pusę (link nosies).
Optinis neuritas (regos nervo uždegimas) sukelia regėjimo pablogėjimą ir taip pat gali sukelti aklumą.
Esant regos atrofijai, prarandamos regos nervo skaidulos – arba tik viename regos nerve, arba abiejuose regos nervuose. Tai gali nutikti, pavyzdžiui, dėl sužalojimo ar regos nervo neurito arba dėl vaistų, nikotino ar žemos kokybės alkoholio. Padidėjęs slėgis (pvz., sergant navikine liga ar „hidrocefalija“) taip pat gali pažeisti regos nervą, todėl nervinės skaidulos žūsta.
