Pirmoji pagalba apsinuodijus

Trumpa apžvalga

  • Kas yra apsinuodijimas? Kenksmingas svetimos ar toksiškos medžiagos poveikis organizmui.
  • Kaip atpažinti apsinuodijimą? Priklausomai nuo apsinuodijimo tipo, pvz. pykinimas, vėmimas, viduriavimas, drebulys, galvos svaigimas, traukuliai, sąmonės netekimas, širdies ir kraujagyslių nepakankamumas, kvėpavimo sustojimas.
  • Ką daryti apsinuodijus? Įtarus (įtarus) apsinuodijimą, visada reikia kreiptis į gydytoją arba greitosios medicinos pagalbos gydytoją!

Dėmesio!

  • Kai kurie apsinuodijimai yra tik nežymiai pavojingi, o kiti gali būti net mirtini. Pasauliečiai vargu ar gali tai įvertinti, todėl įtarus apsinuodijimą visada reikia kviesti gydytoją!
  • Apsinuodijimo atveju nenaudokite buitinių priemonių! Pavyzdžiui, niekada neduokite nukentėjusiajam gerti pieno, nes taip nuodai gali dar greičiau patekti į kraują.
  • Šiais laikais gydytojai retai sukelia vėmimą apsinuodijus, nes tai gali pašalinti tik nedidelį kiekį nuodų iš organizmo ir taip pat kelia pavojų (pvz., vėmimas gali patekti į trapą arba ėsdinanti medžiaga gali prasiskverbti pro stemplę antrą kartą). Neprofesionalai niekada neturėtų sukelti nukentėjusių asmenų vėmimo!

Apsinuodijimas: kas tai?

Apsinuodijimas (medicininis apsinuodijimas) – tai organizmo pažeidimas, atsiradęs dėl sąlyčio su toksine medžiaga. Kontaktas gali vykti įvairiais būdais:

  • Nurijimas
  • Sąlytis su oda ir (arba) gleivine (pvz., akimis ar nosimi)

Kai kurios medžiagos, sukeliančios apsinuodijimą, yra toksiškos net ir nedideliais kiekiais. Tačiau kiti paprastai yra netoksiški (pvz., skutimosi putos, dantų pasta, lentos kreida, vitaminų preparatai) ir tampa pavojingi tik dideliais kiekiais.

Beveik visos medžiagos tinkamomis dozėmis gali būti toksiškos – „dozė daro nuodą“ (Paracelsus).

Netyčinis ir tyčinis apsinuodijimas

Netyčinis apsinuodijimas gali įvykti, pavyzdžiui, jei jūsų vaikas geria iš, jūsų manymu, sodos buteliuko, kuriame laikote buitines valymo priemones ar baldų blizgesį. Vaistų maišymas arba toksinių cheminių medžiagų naudojimas taip pat gali būti netyčinio apsinuodijimo priežastis.

Tyčiniu apsinuodijimu dažnai siekiama nužudyti ar bent pakenkti sau ar kitam asmeniui. Tai galima padaryti nurijus nuodų arba perdozavus vaistų. Kartais žmonės taip pat sąmoningai nuodinami, kad taptų be gynybos (pvz., dėl išžaginimo ar apiplėšimo).

Apsinuodijimo tipai

Pagrindiniai apsinuodijimo tipai yra šie:

Apsinuodijimas maistu: jie atsiranda vartojant sugedusį maistą. Tiksli simptomų priežastis yra, pavyzdžiui, maiste esantys toksinai, bakterijos ar parazitai.

Apsinuodijimas alkoholiu: jei kas nors per trumpą laiką suvartoja didelį alkoholio kiekį, tai sukelia apsinuodijimą alkoholiu. Pasekmės priklauso nuo apsvaigimo laipsnio. Penkių promilių ir daugiau alkoholio kiekis kraujyje paprastai yra mirtinas. Beje, alkoholio yra ne tik vyne, aluje ir kt., bet ir, pavyzdžiui, kai kuriuose kosmetikos gaminiuose, dezinfekavimo ir valymo priemonėse.

Apsinuodijimas augalais: tai dažnai pasitaiko (mažiems) vaikams, kurie nerūpestingai deda į burną spalvingas uogas ar lapus. Sudedamosios dalys, tokios kaip eteriniai aliejai ar toksinai, sukelia apsinuodijimo simptomus. Suaugusieji taip pat gali apsinuodyti augalais, pavyzdžiui, jei ieškodami laukinio česnako netyčia nuskina ir suvalgo panašiai atrodančius pakalnučių lapus.

Apsinuodijimas vaistais: tai sukelia perdozavus vaistų. Tai gali atsitikti netyčia, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau apsinuodijimas vaistais dažnai būna tyčinis – kaip bandymas nusižudyti.

Apsinuodijimas dujomis: įvairių dujų (pvz., anglies monoksido) įkvėpimas taip pat gali sukelti apsinuodijimo simptomus. Vienas iš pavyzdžių yra apsinuodijimas dūmais (intoksikacija įkvėpus dūmų ar gaisro dujų).

Apsinuodijimas sunkiaisiais metalais: dažniausiai tai yra laipsniškas apsinuodijimas – nukentėję asmenys per ilgesnį laiką nesąmoningai praryja nedidelius kiekius toksiško sunkiojo metalo (pvz., geležies, švino, gyvsidabrio, vario), kuris kaupiasi organizme. Tai gali nutikti, pavyzdžiui, per užterštą maistą (pvz., žuvį, užterštos gyvsidabriu) arba geriamąjį vandenį iš švino vamzdžių.

Apsinuodijimas: kaip jį atpažinti?

Apsinuodijimo simptomai, be kita ko, priklauso nuo toksinės medžiagos rūšies ir dozės. Be to, žmonės gali skirtingai reaguoti į tą pačią toksinę medžiagą. Pavyzdžiui, bendri apsinuodijimo simptomai

  • Pykinimas, vėmimas, viduriavimas
  • pilvo skausmas
  • Galvos skausmas, galvos svaigimas
  • Susijaudinimo būsenos, haliucinacijos, sumišimas
  • Pagreitėjęs arba sulėtėjęs pulsas
  • Blyškumas, odos paraudimas, karščio pojūtis
  • šokas
  • Kvėpavimo sutrikimai iki kvėpavimo sustojimo
  • Širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas

Priklausomai nuo nuodų poveikio, gali atsirasti ir kitų simptomų, tokių kaip traukuliai, seilėtekis ir ašarojimas, paralyžius ir prakaitavimas. Jei nuodai patenka ant odos, gali atsirasti bėrimas ir pūslių susidarymas, taip pat lėtinis uždegimas (dermatitas). Patekus į akis nuodai sukelia skausmą ir akių paraudimą. Be to, pacientas nebemato taip gerai arba visai nemato pažeistos akies.

Apsinuodijimas: pirmosios pagalbos priemonės

Tai, ką turėtumėte daryti, jei norite padėti apsinuodijusiam asmeniui, visada priklauso nuo to, kuo jis buvo apsinuodijęs, kokie simptomai jam pasireiškia ir kaip sunkus apsinuodijimas.

Apsinuodijus per virškinamąjį traktą (pvz., alkoholiu, vaistais, nuodingu ar sugedusiu maistu, nuodingais augalais, cheminėmis medžiagomis), reikia imtis šių pirmosios pagalbos priemonių:

Nuraminkite nukentėjusįjį, ypač jei tai vaikas, ir būkite ramūs patys.

Iškvieskite greitąją pagalbą (112). Tada paskambinkite savo regiono apsinuodijimų kontrolės centrui. Darbuotojai jums pasakys, ką galite arba turėtumėte daryti.

Jei asmuo reaguoja, atidarykite burną ir pabandykite pirštu nuvalyti visas suvartotos medžiagos likučius.

Laikykite visus likučius, kurie gali būti apsinuodijimo priežastimi (pvz., maisto likučius, grybų liekanas, tabletes, augalų dalis). Pasiimkite juos – ir (arba) bet kokius vėmalus – su savimi į gydytoją arba ligoninę, kad gydytojas galėtų nustatyti, koks yra apsinuodijimas.

Jei nukentėjęs asmuo vemia pats, galite jam padėti palaikydami galvą arba glostydami nugarą, kad nuramintumėte.

Pirmoji pagalba apsinuodijus dujomis

Apsinuodijus dujomis, nukentėjusįjį pirmiausia reikia išnešti iš pavojingos zonos (jei nekeliate sau pavojaus!) ir išnešti į gryną orą. Arba galite gerai išvėdinti kambarį, kad dujos išsisklaidytų.

Atkreipkite dėmesį į savo saugumą: jei dujos išeina uždarose patalpose, jos yra ne tik toksiškos, bet dažnai ir labai degios. Atvira ugnis arba skrendančios kibirkštys gali uždegti dujas.

Tik tada, kai nukentėjusysis buvo išgelbėtas iš pavojingos situacijos, patartina imtis tolesnių pirmosios pagalbos priemonių – nuraminti ligonį, paguldyti į gulimo padėtį, jei jis yra be sąmonės, ir prireikus gaivinti.

Pirmoji pagalba apsinuodijus chemikalais

Jei kam nors į akis ar ant odos pateko chemikalų (pvz., rūgšties), gerai nuplaukite vietą šaltu švariu vandeniu bent dešimt minučių. Jei pažeidžiamos akys, kiek įmanoma laikykite voką atvirą ir visada nuplaukite nuo nosies iki smilkinio.

Nenuimkite nuo paveikto asmens drabužių, permirkusių chemine medžiaga – galite suplyšti po oda!

Apsinuodijimas: kada kreiptis į gydytoją?

Apsinuodijimas: gydytojo tyrimai

Kad galėtų pradėti tinkamą gydymą, gydytojas turi daugiau sužinoti apie galimą apsinuodijimo priežastį ir sunkumą.

Norėdami tai padaryti, jis pirmiausia gaus svarbią pagrindinę informaciją pokalbio metu (anamnezė): Jei įmanoma, jis paklaus paciento, su kokiomis medžiagomis jis susidūrė (prarijus, įkvėpęs, liesdamas ir pan.). Jie taip pat paklaus, kiek, pavyzdžiui, buvo suvalgyta įtariamo maisto arba kiek cheminės medžiagos buvo nuryta. Taip pat svarbu žinoti, kada tai atsitiko ir kaip greitai atsirado simptomai. Jei pacientas nereaguoja arba yra per jaunas, jūs, kaip pirmosios pagalbos teikėjas, galite suteikti šią reikiamą informaciją.

Gydytojui taip pat naudinga, jei kaip pirmosios pagalbos teikėjas atsigavote nuodingo maisto, vaistų, cheminių medžiagų ir (arba) paciento vėmalų. Taip lengviau nustatyti tikslią apsinuodijimo priežastį.

Fizinė apžiūra (įskaitant kraujospūdžio matavimą ir kt.) suteiks gydytojui informaciją apie bendrą paciento būklę. Tai taip pat gali suteikti užuominų apie apsinuodijimo tipą. Pavyzdžiui, kai kurie toksinai būdingu būdu keičia kvėpavimo kvapą. O bet kokios injekcijos vietos gali rodyti, kad pacientas suleido vaistų.

  • Kraujo analizė: dažnai kraujyje galima nustatyti apsinuodijimo priežastį (vaistai, anglies monoksidas ir kt.). Be to, kraujo rodikliai dažnai rodo galimus organų (pvz., kepenų ar inkstų) sutrikimus dėl apsinuodijimo.
  • Šlapimo tyrimas: Šis tyrimas gali būti naudojamas, pavyzdžiui, narkotikams aptikti.
  • Išmatų tyrimas: gydytojas ištirs išmatų mėginį, jei, pavyzdžiui, įtaria apsinuodijimą salmonelėmis.
  • Rentgeno tyrimas: kartais apsinuodijimo priežastį galima nustatyti rentgeno nuotraukose, pavyzdžiui, metalai, tokie kaip švinas, prarytos vaistų pakuotės (vaistų kurjeriams), prarytos baterijos arba gyvūnų liekanos po nuodingo gyvūno užpuolimo. (pvz., nuodingi dantys).

Apsinuodijimas: gydytojo paskirtas gydymas

Apsinuodijus ne visada reikalingas medicininis gydymas. Jei taip, tam tikromis aplinkybėmis gali prireikti hospitalizuoti. Gydymas apima paciento sveikatos būklės stebėjimą arba stabilizavimą ir pagalbą organizmui greičiau išskirti suvartotus nuodus (dažniausiai su šlapimu) arba deaktyvuoti (dažniausiai per kepenis).

Kūno funkcionavimo užtikrinimas

Inkstų nepakankamumo atveju pacientas gali plauti kraują (dializė). Labai sunkiais atvejais, kai dėl apsinuodijimo visam laikui sutrikusi kepenų ir (arba) inkstų funkcija, gali prireikti organo persodinimo.

Užkirsti kelią nuodų absorbcijai ir plitimui

Gydytojas gali skirti aktyvintos anglies, jei nukentėjęs asmuo prarijo nuodų. Jis suriša virškinamajame trakte esančias nuodingas medžiagas, kad jos nebegali patekti į kraują. Tačiau aktyvintoji anglis nėra veiksminga nuo visų nuodų; jis neveiksmingas prieš daugelį buitinių chemikalų ar alkoholio. Jis taip pat neturi įtakos toksinams, kurie jau pateko į kraują.

Jei nuodai praryti per burną, taip pat gali būti prasminga išpumpuoti paveikto žmogaus skrandį. Gydytojas tai padarys, jei nuodai yra labai pavojingi arba paciento bendra sveikatos būklė yra prasta.

Skiriant priešnuodį

Kai kuriems nuodams (pvz., paracetamoliui, heroinui, kai kuriems gyvačių nuodams) yra specialūs priešnuodžiai. Jų skyrimas gali būti naudingas esant sunkiam apsinuodijimui. Tačiau nukentėjęs asmuo dažnai pasveiksta pats.

Kitos priemonės

Atsižvelgiant į apsinuodijimo tipą ir mastą, gali būti naudingos papildomos priemonės. Pavyzdžiui, jei nuodingų medžiagų pateko į paveikto asmens akis arba ant odos, gydytojas išskalauja atitinkamas kūno dalis dideliu kiekiu (fiziologinio) vandens.

Apsinuodijimo prevencija

Įvairios atsargumo priemonės sumažina atsitiktinio apsinuodijimo riziką. Jie ypač rekomenduojami namų ūkiuose su vaikais:

  • Laikykite vaistus vaikams nepasiekiamoje vietoje. Tam geriausiai tiks rakinama vaistinėlė.
  • Užrakinkite vaistus po kiekvieno naudojimo, net jei jų prireikia kelis kartus per dieną (jūs ar kas nors kitas jūsų namų ūkyje).
  • Niekada nepalikite vaistų gulėti šalia. Ypač spalvotos tabletės yra labai panašios į saldainius, todėl jas lengva sugriebti mažiems vaikams.
  • Buitines chemines medžiagas, tokias kaip valymo priemonės, skalbimo skystis ir plovikliai, visada laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje, geriausia – rakinama spintelė.
  • Niekada nepilkite cheminių medžiagų į maisto pakuotes, pvz. į sulčių butelį. Jei tai padarysite, paženklinkite konteinerį dideliu ir aiškiai!
  • Paprastai visada aiškiai paženklinkite konteinerius su cheminėmis medžiagomis ar kitais nuodais ir įsitikinkite, kad jie turi vaikų neatidaromus uždorius.
  • Nesiblaškykite, jei ką tik atidarėte buitinę chemiją. Vėl uždarykite buteliuką ar talpyklą, kai nukreipiate dėmesį į kitus vaikus, atsiliepiate į telefono skambutį arba kai suskamba durų skambutis.
  • Alkoholinius gėrimus laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje. Net nedideli alkoholio kiekiai yra labai pavojingi mažiems vaikams. Alkoholinius gėrimus geriausia laikyti užrakintus, kad vyresni vaikai nesusigundytų jų paragauti.
  • Anksti mokykite savo vaikus apie vaistų, buitinės chemijos, nuodingų augalų, grybų, cigarečių ir alkoholio pavojų, tačiau pagal amžių.
  • Aptarkite ir peržiūrėkite apsinuodijimo prevencijos priemones kituose namų ūkiuose, kuriuose jūsų vaikas dažnai leidžia laiką, pvz. su seneliais ar aukle.