Trumpa apžvalga
- Prognozė: Paprastai labai išgydoma; daugeliu atvejų įmanomas sėkmingas išgydymas; vienas didžiausių vėžio išgyvenamumo rodiklių; recidyvai yra reti; vaisingumas ir lytinis potraukis paprastai lieka nepakitę
- Simptomai: apčiuopiamas, neskausmingas sukietėjimas kapšelyje; padidėjusios sėklidės (su sunkumo jausmu); padidėjusios, skausmingos krūtys; pažengę simptomai, tokie kaip kosulys ir krūtinės skausmas su metastazėmis plaučiuose
- Priežastys ir rizikos veiksniai: Tiksli priežastis nežinoma, įtariami genetiniai veiksniai; atitinkamai padidėjusi šeimyninė rizika; taip pat padidėja rizika dėl nenusileidusių sėklidžių arba netinkamo šlaplės angos padėties
- Diagnozė: ligos istorija; sėklidžių ir krūties palpacija; ultragarsas; kraujo tyrimas, magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija; galimas sėklidžių apšvitinimas
- Profilaktika: reguliarus sėklidžių savęs patikrinimas; rizikos grupių patikra
Kas yra seminoma?
Seminoma yra labiausiai paplitusi sėklidžių vėžio forma. Tai vienas iš vadinamųjų lytinių ląstelių navikų (gemalinių navikų) ir išsivysto iš spermatogonijos. Tai yra vyriškų lytinių ląstelių (spermatozoidų) pirmtakai. Kiti sėklidžių lytinių ląstelių navikai yra sugrupuoti į terminą ne seminoma. Jie atsiranda iš įvairių kitų audinių tipų.
Tyrėjai daro prielaidą, kad tiek seminomos, tiek ne seminomos yra kilę iš to paties pirmtako – išsigimusių ląstelių, atsirandančių dėl embriono vystymosi gimdoje. Šis sėklidžių navikų pirmtakas vadinamas sėklidžių intraepiteline neoplazija (TIN). Labai reta „spermatocitinė seminoma“ yra išimtis: ji vystosi ne iš TIN, o tiesiogiai iš spermatozoidų formuojančių ląstelių, ty tik galutinio spermos formavimosi metu.
Vidutinis seminoma sergančių pacientų amžius yra apie 40 metų.
Daugiau apie kitas sėklidžių vėžio formas galite perskaityti mūsų straipsnyje Sėklidžių vėžys.
Kokia yra prognozė?
Seminomos prognozė yra gana gera net ir pažengusioje stadijoje – ir apskritai prognozė yra geresnė nei antrosios pagrindinės sėklidžių vėžio grupės (ne seminomos). Viena iš priežasčių yra ta, kad seminoma turi mažiau polinkį formuotis metastazėms nei ne seminoma.
Dėl šios priežasties praktiškai visi pacientai, sergantys I stadijos seminoma, gali būti išgydyti naudojant standartinę terapiją. IIA ir IIB etapuose išgydoma daugiau nei 95 proc. Aukštesnėse seminomos stadijose (nuo IIC) 80–95 procentai pacientų vis dar gali būti sėkmingai gydomi.
Antra, atkryčio rizikai įtakos turi pradinio gydymo tipas. Pavyzdžiui, jei I stadijos seminoma stebima tik po operacijos (stebėjimo strategija), pasikartojimo rizika yra didesnė nei tuo atveju, jei po operacijos būtų taikoma radioterapija.
Tačiau apskritai seminoma (ir kitos sėklidžių vėžio formos) atsinaujina retai.
Simptomai
Apčiuopiamas neskausmingas sukietėjimas kapšelyje yra vienas iš svarbiausių sėklidžių vėžio (pvz., seminomos) požymių. Dažniausiai pažeidžiama tik viena sėklidė, rečiau abi yra patologiškai pakitusios.
Padidėjusi sėklidė taip pat gali būti sėklidžių naviko požymis. Jį dažnai lydi sunkumo jausmas. Kai kuriais atvejais taip pat yra traukimo pojūtis, kuris gali spinduliuoti į kirkšnį.
Jei vėžys jau metastazavo, pridedami paveiktiems organams būdingi simptomai. Pavyzdžiui, kosulys ir krūtinės skausmas, jei plaučiuose susidarė metastazės.
Daugiau apie sėklidžių vėžio (pvz., seminomos) požymius galite perskaityti straipsnyje apie sėklidžių vėžį, skiltyje „Kokie simptomai?“.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksliai nežinoma, kodėl kai kuriems vyrams išsivysto seminoma (arba kita sėklidžių vėžio forma). Tačiau dabar žinomi keli rizikos veiksniai, skatinantys tokį piktybinį naviką:
Pagal tai ypač rizikuoja vyrai, kurie anksčiau sirgo sėklidžių vėžiu. Nenusileidusi sėklidė taip pat padidina piktybinio sėklidės naviko riziką – net jei nenusileidusi sėklidė buvo chirurginiu būdu pašalinta.
Genetiniai veiksniai taip pat turi įtakos seminomos (arba sėklidžių vėžio) vystymuisi. Pavyzdžiui, kai kuriose šeimose tas pats navikas pasitaiko dažniau.
Kaip galima diagnozuoti seminomą?
Išsamios konsultacijos (anamnezės) metu gydytojas klausia paciento apie simptomus (pvz., gumbus sėklidėse). Jis taip pat paklaus apie galimus rizikos veiksnius, tokius kaip ankstesnis sėklidžių vėžys arba nenusileidusios sėklidės. Gydytojas taip pat paklaus apie bet kokį sėklidžių vėžį artimiems giminaičiams.
Po to atliekama fizinė apžiūra. Be kita ko, gydytojas palpuoja ir sėklides, ir krūtį. Išsamus kraujo tyrimas taip pat suteikia svarbios informacijos. Jei, pavyzdžiui, baltymo AFP (alfa-fetoproteino) kiekis kraujyje yra padidėjęs, tai gali reikšti sėklidžių vėžį – ypač vadinamąją ne seminomą. Tačiau seminomos atveju AFP lygis yra normalus.
Vaizdo gavimo procedūros, tokios kaip kompiuterinė tomografija, padeda nustatyti naviko išplitimą.
Daugiau apie būtinus tyrimus dėl įtariamos seminomos ar sėklidžių vėžio galite paskaityti straipsnyje Sėklidžių vėžys.
Gydymas
Kaip ir kitų rūšių sėklidžių vėžio atveju, operacija yra pirmasis seminomos gydymo etapas: chirurgas pašalina sergančią sėklidę, jos prielipą ir spermatozoidinį laidą. Ši privaloma procedūra vadinama ablatio sėklidė arba orchiektomija.
Kai kuriais atvejais galima pašalinti tik nenormalią sėklidės dalį, o ne visą sėklidę. Ši procedūra ypač rekomenduojama pacientams, kuriems liko tik viena sėklidė. Tokiu būdu testosterono gamyba, kuri vyksta sėklidėse, vis dar yra garantuota.
Jei įmanoma, chirurgas palieka kuo daugiau sveikų sėklidžių audinių, kad vaisingumas ir testosterono gamyba vis tiek būtų bent iš dalies garantuoti. Tačiau kartais neišvengiama visiškai pašalinti abi sėklides.
Tolesnis gydymas po operacijos priklauso nuo to, kiek pažengęs navikas.
Gydymas I stadijoje
Stebėjimo strategija
Europoje ir JAV ankstyvos stadijos seminomai po operacijos dažniausiai pasirenkama „palauk ir pamatysi“ strategija: pacientas reguliariais intervalais nuodugniai ištiriamas, kad būtų galima nustatyti vėžio atsinaujinimą ankstyvoje stadijoje.
Radioterapija
Kai kuriems pacientams, sergantiems seminoma (I stadija), po sėklidžių pašalinimo gydytojas kaip atsargumo priemonę rekomenduoja radioterapiją: gydytojai apšvitina užpakalinę pilvo ertmę. Tai skirta pašalinti bet kokias mažas vėžio metastazes limfmazgiuose išilgai pilvo aortos. Radioterapija atliekama penkias dienas per savaitę dvi savaites.
Tačiau I stadijos seminomai radioterapija rekomenduojama tik ypatingais atvejais. Taip yra todėl, kad gydymas gali sukelti piktybinio vėžinio naviko (antrinio naviko) atsiradimą po metų ar dešimtmečių.
Chemoterapija
Gydymas IIA ir IIB stadijose
II stadijos seminomos atveju kaimyniniai (regioniniai) limfmazgiai yra paveikti vėžio ląstelių (labiau IIB nei IIA). Po to, kai pašalinamos sėklidės, pacientai gauna radioterapiją.
Jei dėl tam tikrų priežasčių radioterapija negalima, pasirenkama chemoterapija: per tris ciklus pacientams į veną suleidžiami trys citostatiniai vaistai (vaistai nuo vėžio, ląstelių toksinai) cisplatina, etopozidas ir bleomicinas (PEB).
Klinikiniais tyrimais tiriama, ar IIA arba IIB stadijos seminoma gali būti gydoma mažiau šalutinių poveikių, naudojant radioterapijos ir chemoterapijos derinį.
Seminoma: gydymas IIC ir III stadijose
Jei seminoma yra dar labiau pažengusi (IIC ir aukštesnė stadija), ekspertai rekomenduoja tris keturis chemoterapijos ciklus po sėklidžių pašalinimo. Čia taip pat naudojami trys citostatiniai vaistai – cisplatina, etopozidas ir bleomicinas (PEB).
Prevencija
Kaip tiksliai atlikti sėklidžių savityrą, galite sužinoti straipsnyje Sėklidžių nuskaitymas.
Kadangi tikslios sėklidžių vėžio priežastys nėra žinomos, jo išvengti neįmanoma, išskyrus sveiką gyvenimo būdą.
Visiems, kuriems yra žinoma šeimos istorija, nenusileidusios sėklidės arba netinkama šlaplės angos padėtis, kuriai gresia pavojus, patartina atlikti tinkamus profilaktinius gydytojo tyrimus.
