95 procentų efektyvumas, 80 procentų efektyvumas – ar tik 70 procentų efektyvumas? Duomenys apie naujai sukurtas Corona vakcinas iš pradžių leidžia daugeliui žmonių suprasti, kad skiepų veiksmingumas skiriasi ir kad jokia vakcinacija neužtikrina 100 procentų apsaugos.
Jau dabar pirmieji žmonės nenorėtų būti skiepijami „mažiau veiksmingomis“ AstraZeneca ar Johnson & Johnson vakcinomis. Bet ar skirtumas tikrai toks didelis, kaip rodo skaičiai?
Veiksmingumas kovojant su ligomis
Siekiant patikrinti vakcinos veiksmingumą, dideli III fazės tyrimai lygina, kiek dalyvių suserga be vakcinos ir kiek suserga nepaisant to.
Jei susirgo iš anksto nustatytas dalyvių skaičius, šis dvigubas aklas pašalinamas. Šiuo atveju sergantieji apima visus dalyvius, kuriems pasireiškė simptomai, net jei tai buvo tik laikinas kosulys. Jei paskiepytų dalis tarp užsikrėtusiųjų yra mažesnė nei neskiepytų, vakcina yra veiksminga.
Taigi veiksmingumo duomenys rodo santykinį rizikos sumažėjimą. Jie rodo, kiek mažesnė rizika susirgti vakcinuotiems žmonėms, palyginti su žmonėmis, kurie nėra skiepyti. Tačiau jie neatspindi, kokia didelė bendra abiejų grupių ligų rizika. Taip yra todėl, kad tai priklauso nuo daugelio kitų veiksnių, pavyzdžiui, kiek virusas šiuo metu plinta (sergamumas) arba kiek pažeidžiamas kiekvienas asmuo.
Visiška apsauga nuo sunkių kursų
Tačiau lemiamas veiksnys yra tai, kaip patikimai vakcinos užkerta kelią sunkioms ligos eigoms. O ši apsauga buvo itin aukšta atliekant tyrimus su visomis patvirtintomis vakcinomis: nė vienas paskiepytas tyrimų dalyvis COVID-19 rimtai nesusirgo – tai galioja tiek paskiepytiems mRNR, tiek tiems, kurie buvo paskiepyti vektorine vakcina.
Veiksmingumas prieš infekciją
Kita veiksmingumo forma apibūdina tai, kaip gerai vakcina apsaugo ne tik nuo ligos protrūkio, bet ir nuo infekcijos. Gydytojai tai vadina „steriliu imunitetu“. Jei tai garantuojama, vadinasi, paskiepytas žmogus negali užkrėsti kito žmogaus.
Remiantis dabartinėmis žiniomis, vakcinos nuo koronaviruso negali visiškai apsisaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo, tačiau viruso perdavimo tikimybė net tokiais atvejais gerokai sumažėja.
Veiksmingumas prieš mutantus
Dėl šios priežasties suaugusieji ir vyresni vaikai daug rečiau serga gripu nei jaunesni vaikai. Taip yra todėl, kad per savo gyvenimą jie jau dažnai kontaktavo su gripo virusais. Todėl jų imuninė atmintis taip pat reaguoja į naujus gripo virusus, nors ir mažiau nei į „senus pažįstamus“.
Tačiau atrodo, kad šiuo metu turimos vakcinos prarado dalį savo veiksmingumo.
Tačiau tai nereiškia, kad vakcinos neturi jokio apsauginio poveikio nuo mutantų. Pavyzdžiui, jie vis tiek gali bent jau užkirsti kelią sunkios ligos progresavimui. Tačiau dar reikia pamatyti, kiek tai iš tikrųjų yra ir kaip gerai vakcinos veikia prieš įvairias mutacijas.
Nėra 100 procentų apsaugos nuo ligų ir mirties
Tai ypač pasakytina apie vyresnio amžiaus žmones, kurie vis dar sudaro didžiausią skiepų dalį: jų imuninė sistema yra silpnesnė nei jaunų žmonių, todėl jų imuninis atsakas gali būti mažesnis. Tuo pačiu metu jie turi didžiausią riziką mirti nuo infekcijos.
