Žaizdų gijimas: kaip tai vyksta

Kaip veikia žaizdų gijimas?

Po traumos, nelaimingo atsitikimo ar operacijos žaizdų gijimas yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę skirtingų ląstelių, pasiuntinių ir kitų medžiagų. Juo siekiama kuo greičiau uždaryti žaizdą – ty pažeistą išorinio ar vidinio kūno paviršiaus audinio vietą. Tai neleidžia infekcijoms, temperatūros svyravimams, dehidratacijai ir kitiems mechaniniams sudirgimams paveikti audinių.

Iš esmės yra dviejų tipų žaizdų gijimas: pirminis ir antrinis žaizdų gijimas.

Pirminis žaizdų gijimas

Pirminis žaizdų gijimas pastebimas esant nekomplikuotoms atsitiktinėms žaizdoms, tokioms kaip įpjovimai ir plyšimai, su lygiais žaizdos kraštais ir be didesnio audinių praradimo. Šiuo atveju žaizda turi būti ne senesnė kaip keturių–šešių valandų, kai ji uždaryta. Žaizdų gijimas po operacijos taip pat yra pirminis, jei tai neinfekuota (aseptinė) chirurginė žaizda.

Antrinis žaizdų gijimas

Didelės ir (arba) išsišakojusios žaizdos su dideliu audinių praradimu užgyja antriškai, ty žaizdos kraštai nesuauga tiesiogiai. Vietoj to, žaizda nuo pagrindo užpildoma granuliaciniu audiniu. Tokia antriškai gyjanti žaizda galiausiai turi platesnį rando paviršių, kuris nėra labai stabilus esant stresui ir dažnai yra kosmetiškai nemalonus.

Antrinis žaizdų gijimas taip pat vyksta esant lėtinėms žaizdoms, tokioms kaip diabetinės pėdos opos ar spaudimo opos (pragulos).

Kaip galima pagreitinti žaizdų gijimą?

Prireikia šiek tiek laiko, kol kūnas vėl uždarys žaizdas. Tačiau yra įvairių būdų palaikyti žaizdų gijimą.

Cinko tepalas skatina žaizdų gijimą, pavyzdžiui, po nudegimų, diabetinės pėdos opų ar po operacijos.

Sidabro jonai turi antibakterinį poveikį. Todėl sidabro milteliai arba žaizdų tvarsčiai, kurių sudėtyje yra sidabro, naudojami infekcijų prevencijai ir taip teigiamai veikia žaizdų gijimą.

Daugelis žmonių naudoja namų gynimo priemones, tokias kaip ramunėlių arbata ar arbatmedžio aliejus, kad paskatintų žaizdų gijimą. Yra pradinių požymių, kad medus gali pagreitinti žaizdų gijimą.

Mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį gydant žaizdas. Kad oda būtų sveika ir užgytų žaizdos, organizmui reikia mineralų, tokių kaip geležis ir cinkas, vitaminų, tokių kaip vitaminas C arba vitaminas E, ir ypač baltymų. Pavyzdžiui, baltymai ir jų komponentai, aminorūgštys, reikalingi naujiems audiniams gaminti po operacijos.

Gydytojai griežtai nerekomenduoja vartoti alkoholio. Priešingai populiariems įsitikinimams, jis „nedezinfekuoja“ iš vidaus, o iš tikrųjų trukdo žaizdų gijimui.

Namų gynimo priemonės turi savo ribas. Jei simptomai išlieka ilgesnį laiką ir nepalengvėja ar net pablogėja, visada reikia kreiptis į gydytoją.

Kokios yra žaizdų gijimo fazės?

Yra maždaug trys žaizdų gijimo fazės, kurios dažnai sutampa ir vyksta lygiagrečiai.

Išskyrimo fazė, dar vadinama valymo arba uždegimo faze, prasideda iškart po žaizdos susidarymo.

Bet koks kraujavimas sustabdomas vazokonstrikcija ir kraujo krešėjimo kaskados aktyvavimu (susidaro fibrinas = baltyminės skaidulos). Pažeistos indo sienelės sandarinamos. Pasiuntinių medžiagų, tokių kaip histaminas, išsiskyrimas sukelia vietinę uždegiminę reakciją, dėl kurios, be kita ko, padidėja smulkiausių kraujagyslių (kapiliarų) sienelių pralaidumas. Dėl to padidėja kraujo plazmos nutekėjimas iš žaizdos srities (eksudacija).

Eksudacijos fazės trukmė paprastai yra iki trijų dienų.

Granuliavimo arba proliferacijos fazė

Šioje antroje žaizdų gijimo fazėje mažytės kraujagyslės, žinomos kaip kapiliarai, ir jungiamojo audinio ląstelės pradeda augti į žaizdos dugną iš žaizdos kraštų ir suformuoti tvirtą tinklą. Šis kraujagyslių audinys yra giliai raudonas, drėgnas, blizgus ir granuliuotas paviršiuje. Gydytojai tai vadina granuliaciniu audiniu (lot. granulum = granulės).

Jungiamojo audinio ląstelės gamina kolageno pirmtakus. Dėl šių stabilizuojančių baltymų skaidulų žaizda susitraukia – sutraukia žaizdos kraštus ir sumažina žaizdos paviršių.

Granuliavimo fazė trunka apie dešimt dienų.

Regeneracijos etapas

Regeneracijos fazė paprastai trunka nuo kelių savaičių iki mėnesių. Didžiausią atsparumą randas pasiekia tik maždaug po trijų mėnesių.