7. Diplopija: priežastys, simptomai, aprašymas

Trumpa apžvalga

Priežastys: nuovargis, stresas, alkoholis, akių ligos, žvairumas, traumos, paralyžius, tam tikros ligos, tokios kaip diabetas ar išsėtinė sklerozė.
Kas yra diplopija: dvigubų vaizdų matymas
Simptomai: staigus arba laipsniškas dvigubas regėjimas, galvos svaigimas, dezorientacija, sunkiais atvejais skausmas
Kada kreiptis į gydytoją: jei diplopija po trumpo laiko savaime neišnyksta, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Diagnozė: oftalmologo ir ortopedo apžiūra.
Gydymas: Priklausomai nuo konkrečios priežasties arba pagrindinės ligos.
Prevencija: Sveika gyvensena (subalansuota mityba, nikotino ir alkoholio vengimas, pakankamas miegas).

Kodėl aš staiga matau dvigubai?

Kai žmonės staiga viską pamato du kartus, dažnai taip yra dėl nekenksmingų priežasčių. Pavyzdžiui, jie labai pavargę arba ilgą laiką dirba prie kompiuterio ekrano. Tokiais atvejais po poilsio laikotarpio dvigubas regėjimas vėl išnyksta. Migrena, stresas ar per didelis alkoholio vartojimas taip pat kartais sukelia laikiną padvigubėjimą.

Monokuliarinis dvigubas matymas (dvigubas vaizdas vienoje akyje): Monokuliarus reiškia „susijusią tik su viena akimi“ (lot. „mono-“ – vienaskaita, viena, viena ir graikiškai „oculus“ – akis). Monokulinis dvigubas regėjimas išlieka net tada, kai paveikti asmenys dengia vieną akį. Esant tokiai dvigubo regėjimo formai, problema slypi akies obuolyje, kuris reaguoja į šviesą. Paprastai ragena ir kristalinis lęšis veikia kartu, kad užtikrintų, jog į akį patenkantys šviesos spinduliai būtų sufokusuoti ir susitelktų į vieną tinklainės tašką (dėmėje, ryškiausio matymo vietoje). Jei šviesa patenka šalia jo, paveikti asmenys mato neryškų arba iškreiptą vaizdą. Taip yra su įvairiomis akių ligomis:

Toliaregystė arba trumparegystė (pvz., dėl akinių trūkumo arba netinkamų akinių)
ragenos ligos (pvz., astigmatizmas)
Lęšio neskaidrumas (katarakta)
Lęšio branduolio suspaudimas (katarakta)
Objektyvo poslinkis
Tinklainės ligos (pvz., kraujagyslių užsikimšimas vienoje ar daugiau kraujagyslių, tiekiančių kraują į akį)
Sausa akis

Dvigubas vaizdas abiejose akyse atsiranda, kai akys nėra lygiagrečios. Dėl to smegenys nebe visiškai sujungia abiejų akių vizualinių įspūdžių į vieną vaizdą. Binokuliniai dvigubi vaizdai atsiranda, kai akių raumenys neveikia tinkamai. To priežastys gali būti nekenksmingos, pavyzdžiui, miego trūkumas ar nesaikingas alkoholio vartojimas, ir vėl išnykti savaime. Tačiau už to gali būti ir rimtų priežasčių.

Jei akių raumenys nebeveikia tinkamai, priežastis yra arba pačioje akyje, arba ją sukelia ligos už akies ribų. Binokulinį dvigubą regėjimą gali sukelti šios akių ligos:

Strabismus (prisimerkęs)
Akių raumenų uždegimas
Akių raumenų ligos
Akies naviko ligos

Kiti žinomi binokulinio dvigubo regėjimo veiksniai yra sužalojimai arba smegenų pažeidimai:

Insultas: Insulto metu susidaro kraujo krešulys, dėl kurio tam tikros smegenų sritys praranda kraujo tiekimą. Jei nervai, valdantys akis, yra pažeisti, tai sukelia
Galvos traumos (pvz., akiduobės lūžis).
Kraujagyslių išsiplėtimas smegenyse (smegenų aneurizma): esant aneurizmai, kraujagyslė išsipūtusi. Jei tai spaudžia akies raumens nervą, paveiktieji gali matyti dvigubai.
Kaukolinio nervo paralyžius: Priežastys gali būti neurologinės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, myasthenia gravis arba Laimo liga.

Ligos, kurios paveikia visą kūną, taip pat kartais sukelia dvigubą regėjimą:

Endokrininė orbitopatija: sukelta skydliaukės ligos, atsiranda uždegiminė akiduobės liga.
Kraujotakos sutrikimai dėl diabeto ar aukšto kraujospūdžio.

Kokie yra diplopijos simptomai?

Kas vieną ir tą patį objektą suvokia neryškiai arba dvigubai, ty (šiek tiek) horizontaliai, vertikaliai ar įstrižai, mato dvigubai. Dvigubas matymas atsiranda staiga (ūminė diplopija) arba palaipsniui, į tolį ar iš arti, ar net žiūrint į šoną.

Šie simptomai rodo rimtas priežastis ir duoda gydytojui pirmuosius patarimus apie regėjimo sutrikimo priežastį:

Akių judėjimo sutrikimai
Viršutinio voko nuleidimas
Akių vokų patinimas
Matomas prisimerkimas
Atsikišusios akys
Skausmas akių judesių metu

Nors diplopija paveikia „tik“ akis, dvigubų vaizdų matymas turi didelį poveikį kasdieniame nukentėjusiųjų gyvenime: tie, kurie nemato aiškiai (daugiau), lengviau susižeidžia. Nukentėję žmonės dažniau krenta arba susižaloja dėl, regis, nepaaiškinamų priežasčių.

Galimi diplopijos padariniai:

Aukštis, gylis ir atstumai nebėra teisingai įvertinti. (Sužalojimo pavojus!)
Nukentėję asmenys praleidžia vienas kitą arba susitrenkia.
Netvirtas ėjimas, ypač lipant laiptais
Skaitymo sunkumai
svaigulys
Galvos skausmai
Neryškus matymas

Pastebėję bet kurį iš aukščiau išvardytų simptomų, nedelsdami kreipkitės į oftalmologą!

Kas yra diplopija?

Diplopija yra regėjimo sutrikimo forma, kai paveikti asmenys mato dvigubus vaizdus. Jie žiūrimą objektą suvokia kaip du objektus, pasislinkusius vienas prieš kitą.

Esant dvigubam regėjimui, sutrinka akių koordinacija. Du vaizdai nebėra visiškai sujungti, bet atrodo pasislinkę vienas šalia kito arba vienas ant kito. Diplopijos priežastys yra įvairios; jie gali būti nekenksmingi, bet ir rimtos ligos požymis.

Dėl dvigubo regėjimo ligoniams sunku teisingai matyti aplinką: neteisingai įvertinami aukščiai, gyliai ir atstumai. Nukentėję asmenys staiga turi sunkumų orientuotis, pasiekia pro šalį esančius objektus arba jiems sunku vaikščioti. Jei atsiranda diplopija, reikia kreiptis į oftalmologą. Jis nustatys, ar tai nekenksmingas, laikinas regėjimo sutrikimas, ar už jo slypi rimta liga.

Jei turite dvigubą regėjimą, nevairuokite patys! Tegul patikimas asmuo nuveža jus pas gydytoją arba, jei reikia, į greitosios pagalbos skyrių!

Kada kreiptis į gydytoją?

Dvigubas matymas yra dažnas regėjimo sutrikimas, kuris dažnai po trumpo laiko išnyksta savaime. Kai kuriais atvejais diplopija slepia rimtesnę būklę. Todėl visada patartina pasikonsultuoti su oftalmologu, jei dvigubas regėjimas išlieka ilgesnį laiką.

Jums skauda akis.
Viena akis arba abi akys išsikišusios.
Jūs neseniai patyrėte galvos traumą.
Dvigubas matymas nepraeina net ir uždengus vieną akį (žiūroninis dvigubas matymas).

Yra lydinčių simptomų, tokių kaip silpnumas, veido paralyžius, kalbėjimo, rijimo, vaikščiojimo sutrikimai, galvos svaigimas, galvos skausmas, šlapimo nelaikymas.

Dvigubą regėjimą visada turi ištirti oftalmologas, net jei jis išnyksta savaime. Jei jie atsiranda staiga ir yra kartu su kitais simptomais, tokiais kaip skausmas ar paralyžius, tai yra nepaprastoji situacija!

Ką daro gydytojas?

Pirmas kontaktas su dvigubu matymu yra oftalmologas ir, jei reikia, ortoptas. Kol oftalmologas tiria regėjimo gebėjimus, ortoptas nagrinėja akių padėtį, akių judrumą ir jų sąveiką.

Oftalmologo apžiūra

Norėdami nustatyti diagnozę, oftalmologas pirmiausia atidžiai išklauso simptomus, kad surastų galimas priežastis. Jis užduos šiuos klausimus:

Kiek laiko matėte dvigubą regėjimą?
Ar tau skauda?
Ar šiuo metu matote dvigubą regėjimą?
Ar buvo paleidiklis? (Sužalojimas, operacija, nauji akiniai)
Ar dvigubi vaizdai išnyksta uždengus vieną akį?
Ar dvigubi vaizdai yra visada ar tik laikinai?
Ar dvigubi vaizdai rodomi horizontaliai, vertikaliai, įstrižai ar pakreipti?
Ar dvigubi vaizdai keičiasi atsižvelgiant į žvilgsnio kryptį ar galvos padėtį?
Ar vaizdai keičiasi per dieną?
Ar jaučiate kitus simptomus, tokius kaip galvos skausmas, akių skausmas, akių judesių skausmas, akių paraudimas, klausos sutrikimai, jutimo sutrikimai, galvos svaigimas ir (arba) netvirta eisena?
Ar jums buvo diagnozuota kita liga, pvz., diabetas ar išsėtinė sklerozė?
Ar vaikystėje sukryžiavote akis?

Tada jis detaliai apžiūri abi akis – neatsižvelgiant į tai, ar dvigubas matymas atsiranda vienoje ar abiejose akyse. Gydytojas tikrina regėjimą, akių judrumą ir vyzdžių reakciją į šviesą. Tuo pačiu metu jis ieško pokyčių, tokių kaip išsikišusios akys ar nukritę vokai.

Uždengdamas po vieną akį, oftalmologas taip pat nustato, ar dvejinimasis paliečia tik vieną, ar abi akis. Tai suteikia papildomų užuominų ieškant diplopijos priežasties.

Apžiūra pas ortopedą

Jei gydytojas nustato binokulinę diplopiją, dažniausiai atliekama vadinamoji ortoptinė apžiūra. Ortoptika yra oftalmologijos specialybė, nagrinėjanti būtent akių judesių sutrikimus. Gydytojas ortoptas patikrina, ar nukentėjusieji prisimerkia, mato trimačiai ir ar tinkamai veikia abi akys. Po apžiūros gydytojas ortoptas su pacientu ir oftalmologu aptaria tolimesnes procedūras.

Tolesni tyrimai

Kadangi diplopija gali turėti daug priežasčių, norint patikimai diagnozuoti, dažnai reikia atlikti papildomus tyrimus. Tai apima vaizdo gavimo procedūras, tokias kaip magnetinio rezonanso tomografija arba kompiuterinė tomografija. Dėl jų matomi akių lygio, kaukolės ar smegenų pokyčiai.

Jei kyla įtarimas, kad dvejinimasis atsirado dėl, pavyzdžiui, cukrinio diabeto ar kitos bendros ligos (kraujotakos sutrikimo), jis siunčia pacientą pas internologą. Atlikus visus tyrimus, gydytojas aptaria išvadas su pacientu ir pradeda tinkamą paciento gydymą.

Gydymas

Kaip gydoma diplopija, priklauso nuo pagrindinės priežasties. Gydant pagrindinę ligą, dvigubas regėjimas dažniausiai išnyksta.

Monokuliarinio dvigubo regėjimo gydymas

Monokulinį dvigubą regėjimą dažniausiai sukelia akių liga, kurią oftalmologas atitinkamai gydo:

Presbiopija: gydytojas trumparegystę ar toliaregystę kompensuoja tinkamai pritvirtintais akiniais ar kontaktiniais lęšiais.

Ragenos kreivumas: gydydamas lazeriu, gydytojas pakeičia rageną taip, kad tinklainė vėl sukurtų ryškų vaizdą. Atkuriamas regėjimo aštrumas ir išnyksta dvigubas regėjimas.

Katarakta: jei lęšiukas drumstas, paveikti asmenys mato „tarsi per šydą“. Kataraktos operacijos metu gydytojas lęšiuką pakeičia dirbtiniu lęšiu.

Binokulinio dvigubo regėjimo gydymas

Pagrindinės ligos gydymas

Esant binokuliniam dvigubam matymui, pati akis neserga, tačiau dvejinimasis yra kitos ligos pasekmė. Atsižvelgdamas į konkrečią priežastį, gydytojas paskirs tinkamą gydymą. Jei gydymas bus sėkmingas, pagerės ir dvigubas regėjimas.

Jei diplopiją sukelia kitos ligos, tokios kaip migrena ar išsėtinė sklerozė, gydytojas jas gydys specialiais vaistais. Tas pats pasakytina apie kraujotakos sutrikimus ar skydliaukės ligas. Kuo geriau liga kontroliuojama, tuo mažesnis poveikis regėjimui.

Dvigubas regėjimas, atsirandantis staiga ir lydimas paralyžiaus ar skausmo, yra pavojaus signalas. Tokiais atvejais gydytojas turi kuo greičiau išsiaiškinti priežastį ir ją gydyti.

Jei dvigubi vaizdai vėl neišnyksta nepaisant tinkamo gydymo, naudojami specialūs akiniai. Jie yra padengti folija, kuri sufokusuoja krintantį šviesos spindulį, kad paveiktas asmuo matytų tik vieną vaizdą. Arba simptomams palengvinti naudojami akių pleistrai arba akių pleistrai.

Akių pratimai

Sutelkite dėmesį į konkretų tikslą, pavyzdžiui, nuotrauką.
Laikykite vaizdą akių lygyje rankos ilgio atstumu.
Stenkitės kuo ilgiau matyti tik vieną vaizdą.
Lėtai ir tolygiai perkelkite nuotrauką link nosies.
Sustokite, kai tik vienas vaizdas taps dviem vaizdais, ir grįžkite į padėtį, kurioje paskutinį kartą matėte vieną vaizdą.
Pradėkite pratimą iš naujo.

Ar galima išvengti diplopijos?

Diplopiją gali sukelti daug priežasčių. Atitinkamai, yra daug būdų, kaip išvengti dvigubo regėjimo.

Kadangi diplopiją dažnai sukelia kitos pagrindinės ligos, tokios kaip diabetas ar aukštas kraujospūdis, sveikas gyvenimo būdas yra pirmasis profilaktikos prioritetas. Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir mažas stresas patikimai neapsaugo nuo dvigubo regėjimo, tačiau sumažina riziką. Tas pats pasakytina ir apie avarijas. Čia tinkamos priemonės (apsauginiai akiniai, dėvimas šalmas) apsaugo nuo galvos ir akių traumų.