Kas atsitinka japoniško encefalito vakcinos metu
Japoniška encefalito vakcina yra vadinamoji negyva vakcina: joje yra inaktyvuotų japoniško encefalito padermės SA14-14-2 sukėlėjų. Jis buvo licencijuotas Vokietijoje nuo 31 m. kovo 2009 d.
Inaktyvuoti virusai negali susirgti žmonių, tačiau jie vis tiek gali paskatinti organizmą gaminti specifinius antikūnus. Jei japoniško encefalito virusais užsikrečiama „tikra“ vėliau, organizmas apsiginkluoja – gali greitai ir konkrečiai kovoti su sukėlėju.
Kada skiepijimas prasmingas?
Japoniškas encefalitas yra labiausiai paplitusi virusinė smegenų infekcija Azijos regione. Ją uodai perneša dažniausiai fermų apylinkėse. Iki šiol nėra specifinio dažnai mirtinos ligos gydymo. Maždaug trečdalis išgyvenusiųjų išlaiko neurologines pasekmes (paralyžius, kliedesiai).
Todėl ekspertai rekomenduoja skiepyti nuo japoniško encefalito daugiausia šiais atvejais:
- Ilgesnio buvimo endeminėje ligos vietovėje (Pietų, Pietryčių ir Rytų Azijoje), pvz., šeimos vizitų ar ilgalaikių kelionių metu
- Pasikartojančių trumpalaikių kelionių į endeminę zoną atveju
- Keliaujant su padidėjusia rizika užsikrėsti japonišku encefalitu (pvz., nakvoti endeminių vietovių kaimo regionuose) – ypač pagrindinio užsikrėtimo sezono metu (ty lietaus sezonu ir vėliau) ir nepriklausomai nuo kelionės trukmės.
Be to, kiekvienas, planuojantis kelionę į endeminę vietovę pagrindiniu užsikrėtimo laikotarpiu, visada turėtų iš anksto pasikalbėti su gydytoju apie galimybę pasiskiepyti nuo japoniško encefalito. Atskirais atvejais skiepijimas gali būti naudingas ir kitais, nei anksčiau minėtais atvejais. Tai ypač pasakytina apie žmones, kuriems yra padidėjusi rizika susirgti japonišku encefalitu. Tokia padidėjusi rizika egzistuoja, pavyzdžiui:
- Kochlearinio implanto nešikliai (paprastai: sutrikus kraujo ir smegenų barjerui)
- Aukštas kraujospūdis (hipertenzija)
- Diabetas (cukrinis diabetas)
- Imuninės sistemos nepakankamumas
- Lėtinis inkstų liga
- Padidėjęs lauko poveikis endeminėje srityje
Be to, skiepai nuo japoniško encefalito gali būti naudingi žmonėms, turintiems profesinį kontaktą su ligos sukėlėju (pvz., medicinos laboratorijų darbuotojams). Jei tolimu keliautoju nori visapusiškos apsaugos, gydytojai dažniausiai atlieka ir japoniško encefalito vakcinaciją – jei nėra kontraindikacijų (ūmi infekcija, alergija).
Kaip skiepijama japoniška encefalito vakcina
Šiuo metu Vokietijoje yra vakcina japoniško encefalito profilaktikai. Jis gali būti skiriamas vaikams nuo dviejų mėnesių amžiaus, paaugliams ir suaugusiems. Vaikai iki trejų metų gauna tik pusę įprastos vakcinos dozės.
- Pagal „įprastą“ (įprastą) vakcinacijos grafiką šie du skiepai skiriami 28 dienų pertrauka.
- Taikant greitojo skiepijimo režimą, antroji vakcinos dozė suleidžiama praėjus septynioms dienoms po pirmosios. 12 mėnesių stebėjimas parodė, kad organizmas gamina tiek pat antikūnų prieš japoniško encefalito virusą, kiek ir taikant įprastą vakcinacijos grafiką. Tačiau greitojo skiepijimo tvarkaraštis yra prieinamas tik suaugusiems nuo 18 iki 65 metų amžiaus.
Nepriklausomai nuo to, ar naudojamas įprastas, ar greitas skiepijimo grafikas, antroji vakcinos dozė turi būti sušvirkšta likus mažiausiai savaitei iki galimo kontakto su japoniško encefalito virusu. Taip yra todėl, kad organizmui reikia šiek tiek laiko gaminti antikūnus.
Kiek laiko išlieka vakcinacijos poveikis?
Japonijos encefalito vakcinacija: ar pasireiškia šalutinis poveikis?
Suaugusiesiems dažniausiai pasitaikantis japoniško encefalito vakcinacijos šalutinis poveikis yra galvos skausmas, raumenų skausmas, nuovargis, skausmas ir jautrumas injekcijos vietoje. Tai taip pat gali parausti, niežti ir šiek tiek patinti.
Vaikai dažniausiai reaguoja į vakcinaciją karščiavimu, viduriavimu, į gripą panašiais simptomais, dirglumu, skausmu, paraudimu ir jautrumu injekcijos vietoje.
Kitos rekomendacijos skiepytis nuo japoniško encefalito.
Japoniško encefalito vakcinacija nerekomenduojama tiems, kurie yra alergiški bet kuriai vakcinos sudedamajai daliai arba gamybinėms priemaišoms (pvz., protamino sulfatui, formaldehidui).
Kiekvienas, kuris yra itin jautrus arba alergiškas pirmajai vakcinos dozei, neturėtų gauti antrosios dozės.
Duomenų apie japoniško encefalito vakcinos vartojimą nėščioms ir žindančioms moterims nepakanka. Todėl reikia vengti skiepyti nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
Kur galiu pasiskiepyti?
Prieš dideles keliones, pavyzdžiui, į Aziją, geriausia pasitarti su kelionių medicinos specialistu. Jis arba ji gali jus informuoti apie riziką užsikrėsti japonišku encefalitu (ir kitais pavojais sveikatai) jūsų kelionės tikslo vietoje ir, jei reikia, paskiepyti jus naudingomis vakcinomis, pavyzdžiui, japoniško encefalito vakcina.
Jis taip pat jus informuos apie kitas apsaugos priemones, kurių turėtumėte imtis, kad saugotumėte savo sveikatą kelionės metu. Japoniškojo encefalito atveju tai visų pirma apima uodų įkandimų prevencijos priemones – virusinius ligos sukėlėjus perneša tam tikri uodai.
Japonijos encefalito vakcinacija: kiek kainuoja vakcinacija?
Kartais japoniško encefalito vakcinacija atliekama dėl profesinių priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad dėl darbo reikia keliauti į Aziją arba dirbti medicinos laboratorijoje, kurioje gydomi japoniško encefalito virusai. Tokiais atvejais už skiepus nuo japoniško encefalito dažniausiai apmoka darbdavys.
