Kas yra koronarinė širdies liga (CHD)?

Koronarinė širdies liga (CHD): aprašymas.

Vainikinių arterijų liga (CAD) yra rimta širdies liga, sukelianti kraujotakos sutrikimus širdies raumenyje. To priežastis – susiaurėjusios vainikinės arterijos. Šios arterijos taip pat vadinamos „vainikinėmis arterijomis“ arba „vainikinėmis arterijomis“. Jie supa širdies raumenį žiedo pavidalu ir aprūpina jį deguonimi bei maistinėmis medžiagomis.

Vainikinių arterijų liga: apibrėžimas

Vainikinių arterijų liga (CAD) apibrėžiama kaip būklė, kai arteriosklerozė („kraujagyslių sukietėjimas“) sukelia kraujo tėkmės trūkumą, dėl kurio atsiranda deguonies tiekimo ir deguonies suvartojimo neatitikimas (koronarinis nepakankamumas) kai kuriose širdies raumens dalyse. .

Vainikinių arterijų liga: klasifikacija:

Atsižvelgiant į aterosklerozinių pokyčių mastą, vainikinių arterijų liga gali būti suskirstyta į šiuos sunkumo laipsnius:

Vainikinių arterijų liga – kraujagyslių šakų liga: dvi iš trijų pagrindinių vainikinių arterijų šakų yra paveiktos vieno ar daugiau susiaurėjimo taškų (stenozės).
Vainikinių arterijų liga – trijų kraujagyslių liga: visos trys pagrindinės vainikinių arterijų šakos yra pažeistos vieno ar kelių susiaurėjimų (stenozių).

Pagrindinės šakos taip pat apima jų išeinančias šakas, ty visą srauto sritį, kurioje jos aprūpina širdies raumenį.

Vainikinių arterijų liga: simptomai

Krūtinės skausmas

Širdies aritmijos

Koronarinė širdies liga neretai sukelia ir širdies aritmijas. Deguonies trūkumas širdies raumenyje taip pat pablogina elektrinius impulsus (sužadinimo laidumą) širdyje. Širdies aritmijas, kurias sukelia vainikinių arterijų liga, galima patvirtinti EKG (elektrokardiograma) ir įvertinti galimą jų pavojų. Taip yra todėl, kad daugelis žmonių turi nekenksmingų širdies aritmijų ir neserga ŠKL.

Koronarinė širdies liga: priežastys ir rizikos veiksniai

Koronarinė širdies liga (CHD) išsivysto bėgant metams dėl įvairių priežasčių ir rizikos veiksnių sąveikos. Daugybė mokslinių tyrimų įrodo, kad koronarinė širdies liga yra susijusi su čia minėtais rizikos veiksniais. Daugelio iš jų galima išvengti pasirinkus tinkamą gyvenimo būdą. Tai gali drastiškai sumažinti riziką susirgti ŠKL.

Įtakingi vainikinių arterijų ligos rizikos veiksniai:

Rizikos faktorius	Paaiškinimas
Nesveika mityba ir nutukimas
Pratimų trūkumas	Pakankamas fizinis krūvis mažina kraujospūdį, pagerina cholesterolio kiekį ir padidina raumenų ląstelių jautrumą insulinui. Mankštos trūkumas neturi šio apsauginio poveikio, o koronarinė širdies liga gali atsirasti po daugelio metų.
rūkymas
Padidėjęs kraujospūdis	Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) tiesiogiai pažeidžia kraujagyslių sieneles.
Padidėjęs cholesterolio kiekis	Aukštas MTL cholesterolio kiekis ir mažas DTL cholesterolio kiekis skatina apnašų susidarymą.
Cukrinis diabetas	Blogai kontroliuojamas diabetas (diabetas) sukelia nuolatinį gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą, o tai savo ruožtu pažeidžia kraujagysles ir skatina koronarinę širdies ligą.

Koronarinės širdies ligos rizikos veiksniai, kurių negalima paveikti:

Rizikos faktorius	Paaiškinimas
Vyriška lytis
Genetinis polinkis	Kai kuriose šeimose dažnai sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl genai greičiausiai vaidina svarbų vaidmenį sergant koronarine širdies liga.
amžius	Vyrų sergamumas šia liga didėja nuo 45 metų, o moterų – nuo 50 metų. Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė koronarinės širdies ligos tikimybė.

Koronarinė širdies liga: tyrimai ir diagnostika

Ligos istorija (anamnezė):

Prieš faktinį tyrimą gydytojas užduoda keletą klausimų, kad sužinotų daugiau apie esamų nusiskundimų pobūdį ir trukmę. Gydytojui aktualios ir bet kokios ankstesnės ligos ar lydintys simptomai. Apibūdinkite diskomforto pobūdį, trukmę ir sunkumą ir, svarbiausia, kokiose situacijose jis atsiranda. Gydytojas užduos įvairius klausimus, pavyzdžiui:

Kokie yra tavo simptomai?
Kada (kurioje situacijoje) atsiranda skundai?
Kokius vaistus vartojate?
Ar jūsų šeimoje, pavyzdžiui, tėvams ar broliams ir seserims, yra panašių simptomų ar žinomų koronarinės širdies ligos?
Ar praeityje jūsų širdyje buvo kokių nors sutrikimų?
Ar rūkote? Jei taip, kiek ir kiek laiko?
Ar aktyviai sportuojate?
Kokia tavo dieta? Ar Jums yra buvęs padidėjęs cholesterolio ar lipidų kiekis kraujyje?

Medicininė apžiūra

Kiti tyrimai:

Ar yra vainikinių arterijų liga, galima aiškiai atsakyti pirmiausia atlikus specifinius širdies ir jos kraujagyslių matavimus ir vaizdus. Kiti egzaminai apima:

Kraujospūdžio matavimas

Gydytojai dažnai atlieka ir ilgalaikį kraujospūdžio matavimą. Praktikos komanda pacientams įtaiso kraujospūdžio matuoklį ir su juo grįžta namo. Ten prietaisas reguliariais intervalais matuoja kraujospūdį. Hipertenzija yra tada, kai vidutinė visų matavimų vertė yra didesnė nei 130 mmHg sistolinis ir 80 mmHg diastolinis.

Kraujo tyrimas:

Ramybės elektrokardiograma (ramybės EKG)

Pagrindinis tyrimas yra ramybės EKG. Čia elektrinis širdies sužadinimas gaunamas per elektrodus ant odos. Koronarinių arterijų liga (CAD) kartais gali rodyti tipinius EKG pokyčius.

Tačiau EKG taip pat gali būti normalus, net jei yra vainikinių arterijų liga!

Pratimo elektrokardiograma (streso EKG)

Širdies ultragarsas (echokardiografija)

Miokardo scintigrafija

Širdies kateterizacija (koronarinė angiografija)

Tolesnės vaizdo gavimo procedūros

Kai kuriais atvejais, norint nustatyti vainikinių arterijų ligos (CAD) mastą, reikia specialių vaizdo gavimo procedūrų. Jie apima:

Pozitronų emisijos tomografija (miokardo perfuzija PET)
Širdies kelių pjūvių kompiuterinė tomografija (širdies KT)
Širdies magnetinio rezonanso tomografija (kardio-MRT)

Diagnostika dėl įtariamo miokardo infarkto

Vainikinių arterijų liga: gydymas

Koronarinė širdies liga taip pat gali sukelti psichines ligas, tokias kaip depresija. Psichologinis stresas savo ruožtu turi neigiamą poveikį koronarinei širdies ligai. Todėl sergant koronarine širdies liga, gydant atsižvelgiama ir į bet kokias psichologines problemas. Be tikslinio rizikos veiksnių pašalinimo, koronarinės širdies ligos gydymas pirmiausia apima vaistus ir dažnai chirurgiją.

Vaistas

Vainikinių arterijų liga gali būti gydoma įvairiais vaistais, kurie ne tik palengvina simptomus (pavyzdžiui, krūtinės anginą), bet ir užkerta kelią komplikacijų atsiradimui bei ilgina gyvenimo trukmę.

Vaistai, kuriais galima pagerinti koronarinės širdies ligos prognozę ir išvengti širdies priepuolių:

Beta receptorių blokatoriai („beta adrenoblokatoriai“): jie mažina kraujospūdį, lėtina širdies plakimą, todėl sumažina širdies deguonies poreikį ir palengvina širdies veiklą. Po širdies priepuolio arba sergant ŠKL su širdies nepakankamumu, sumažėja mirtingumo rizika. Pacientams, sergantiems vainikinių arterijų liga ir hipertenzija, beta adrenoblokatoriai yra pasirenkami vaistai.

Vaistai, mažinantys vainikinių arterijų ligos simptomus:

Nitratai: plečia širdies kraujagysles, todėl ji geriau aprūpinama deguonimi. Jie taip pat plečia kraujagysles visame kūne, todėl kraujas lėčiau teka atgal į širdį. Širdis turi mažiau pumpuoti ir naudoti mažiau deguonies. Nitratai yra ypač greitai veikiantys, todėl tinkami kaip skubus vaistas nuo ūminio krūtinės anginos priepuolio.

Kalcio antagonistai: šios grupės medžiagos taip pat plečia vainikines kraujagysles, mažina kraujospūdį ir atpalaiduoja širdį.

Kiti vaistai:

AKF inhibitoriai: pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu arba aukštu kraujospūdžiu, jie pagerina prognozę.

Angiotenzino I receptorių blokatoriai: vartojami, kai pacientai netoleruoja AKF inhibitorių.

Širdies kateterizacija ir šuntavimo operacija

Atliekant šuntavimo operaciją, vainikinės kraujagyslės susiaurėjimas yra tiltas. Tam iš krūtinės ar blauzdos pirmiausia pašalinama sveika kraujagyslė ir susiuvama prie vainikinio kraujagyslės už susiaurėjimo (stenozės). Apylankos chirurgija dažniausiai svarstoma, kai labai susiaurėja trys pagrindinės vainikinių arterijų šakos (trijų kraujagyslių liga). Nors operacija brangiai kainuoja, tačiau daugumos žmonių gyvenimo kokybė ir prognozės žymiai pagerėja.

Vainikinių arterijų liga taip pat gali būti gydoma šuntavimo operacija arba PCI, jei pažeistos kelios vainikinės arterijos arba susiaurėjimas yra didelės kraujagyslės pradžioje. Sprendimas dėl šuntavimo operacijos ar išsiplėtimo visada priimamas individualiai. Be radinių, tai priklauso ir nuo gretutinių ligų bei amžiaus.

Sportas kaip CHD terapija

Todėl mankšta nukreipta būtent į rizikos veiksnius, sukeliančius koronarinę širdies ligą. Tačiau reguliari mankšta taip pat turi teigiamos įtakos ligos eigai. Ištvermės pratimai gali sulėtinti ligos progresavimą sergant ŠKL, kai kuriais atvejais jį sustabdyti, o kai kuriais atvejais netgi pakeisti.

Pratimų pradžia sergant ŠKL

Jei ŠKL pacientą ištiko širdies priepuolis (STEMI ir NSTEMI), moksliniai tyrimai rekomenduoja mankštintis pradėti anksti – praėjus septynioms dienoms po infarkto. Ši ankstyva mobilizacija palaiko gijimo procesą.

Atliekant šuntavimo operaciją, nukentėjęs asmuo gali pradėti ankstyvą mobilizaciją praėjus 24–48 valandoms po procedūros. Tačiau per pirmąsias savaites tikimasi apribojimų dėl operacijos. Mokymas turėtų prasidėti nuo švelnių pratimų.

Visada iš anksto aptarkite treniruočių pradžią su savo gydytoju, jei sergate širdies liga.

Treniruočių planas sergant ŠKL

Širdies pratimai apima įvairias disciplinas. Priklausomai nuo sveikatos būklės ir individualaus pasirengimo lygio, kiekvienas pacientas gauna treniruočių planą. Paprastai tai apima šiuos komponentus

Vidutinės ištvermės treniruotės

Sergantiems ŠKL pakanka vos dešimties minučių greito ėjimo kasdien maždaug 5 km/h greičiu treniruotės pradžioje, kad mirties rizika sumažėtų iki 33 proc. Jei tempas per greitas, pacientai gali vaikščioti lėtai (maždaug 3–4 km/h) 15–20 minučių.

Tinkamos ištvermės sporto šakos sergant ŠKL apima:

(greitasis) ėjimas
Vaikščiojimas ant minkšto kilimėlio/smėlio
Ėjimas/šiaurietiškas ėjimas
Žingsnis aerobika
Vaikščiojimas
Dviračių sportas
Irklavimas
Plaukiojimas

Svarbu, kad širdies liga sergantys pacientai pradžioje pasirinktų trumpas mankštos fazes, daugiausia nuo penkių iki dešimties minučių. Tada treniruotės metu krūvio trukmė palaipsniui didinama. Taip yra todėl, kad didžiausias poveikis pastebimas pacientams, kurie labiausiai treniruojasi. Kiekvieną kartą, kai aktyvumo lygis padvigubinamas, mirties rizika per keturias savaites sumažėja dar dešimčia procentų.

Įsitikinkite, kad jie neviršija pulso ribų, kurias galima nustatyti, pavyzdžiui, atliekant įtampos EKG. Širdies ritmo monitorius gali padėti išlaikyti tinkamas ribas ir optimaliai treniruotis.

Stiprumo pratybos

Švelnūs pratimai, skirti širdies liga sergantiems pacientams, siekiant sukurti viršutinės kūno dalies raumenis, yra šie:

Krūtinės raumenų stiprinimas: atsisėskite tiesiai ant kėdės, prispauskite rankas vienas prie kito priešais krūtinę ir palaikykite kelias sekundes. Tada atleiskite ir atsipalaiduokite. Pakartokite kelis kartus
Pečių stiprinimas: Sėdėdami vertikaliai taip pat ant kėdės, sukabinkite pirštus prieš krūtinę ir traukite į išorę. Kelias sekundes palaikykite traukimą, tada visiškai atsipalaiduokite.

Ypač švelniai treniruojate kojas atlikdami šiuos pratimus:

Pagrobėjų (tiesiklių) stiprinimas: atsisėskite tiesiai ant kėdės ir rankomis iš išorės prispauskite prie kelių. Kojos dirba prieš rankas. Kelias sekundes palaikykite spaudimą, tada atsipalaiduokite.

Šviesos grandinės treniruotės

Širdies sporto šakų grupėse taip pat dažnai atliekamos lengvos grandinės treniruotės. Pavyzdžiui, čia dalyviai baigia aštuonias skirtingas stotis. Priklausomai nuo pasirinktų pratimų, kurie skatina atkaklumą, Kraftą, mobilumą ir koordinaciją tuo pačiu metu. Po vienos minutės treniruotės daroma 45 sekundžių pertrauka. Po to sportininkai sukasi į kitą stotį. Priklausomai nuo individualaus pasirengimo, yra vienas arba du bėgimai.

Vainikinių arterijų liga: ligos progresavimas ir prognozė

Jei koronarinė širdies liga (IŠL) nustatoma pavėluotai arba yra nepakankamai gydoma, širdies nepakankamumas gali išsivystyti kaip antrinė liga. Tokiu atveju prognozė blogėja. Negydoma ŠKL taip pat padidina širdies priepuolio riziką.