Kas yra akies tinklainė?
Tinklainė yra nervinis audinys ir vidinis iš trijų akies obuolio sienelių sluoksnių. Jis tęsiasi nuo vyzdžio krašto iki regos nervo išėjimo taško. Jos užduotis – suvokti šviesą: tinklainė registruoja į akį patenkančius optinius šviesos impulsus ir paverčia juos elektriniais signalais, kurie vėliau per regos nervą perduodami į smegenis.
Tinklainės struktūra
Tinklainė yra padalinta į dvi dalis – priekinę ir užpakalinę.
Priekinė tinklainės dalis
Priekinė tinklainės dalis (pars caeca retinae) dengia užpakalinę rainelės dalį ir ciliarinį kūną. Jame nėra fotoreceptorių (fotoreceptorių), todėl jis nejautrus šviesai.
Riba tarp užpakalinio tinklainės segmento ir ciliarinio kūno eina palei užpakalinį ciliarinio kūno kraštą. Šis perėjimas yra dantytos linijos formos ir žinomas kaip ora serrata.
Užpakalinė tinklainės dalis
Užpakalinė tinklainės dalis (pars optica retinae) iškloja visą užpakalinę akies dalį, t. y. užpakalinio akies obuolio vidų. Jis turi šviesai jautrius fotoreceptorius:
Pigmentinis epitelis (stratum pigmentosum)
Vienasluoksnis pigmentinis epitelis (stratum pigmentosum) yra vidurinio akies sluoksnio vidinėje pusėje ir taip ribojasi su gyslaine. Jis turi pailgas rudas pigmento granules ir tęsiasi iki fotoreceptorių nervinio sluoksnio. Pagrindinė epitelio funkcija yra aprūpinti fotoreceptorius deguonimi ir maistinėmis medžiagomis (per kraują).
Šviesai jautrus sluoksnis (stratum nervosum)
Nerviniame sluoksnyje, vidiniame tinklainės sluoksnyje, yra pirmieji trys regėjimo kelio neuronų tipai, kurie yra sujungti nuosekliai. Iš išorės tai yra
- fotoreceptorių ląstelės (lazdelės ir kūgiai)
- bipolinės ląstelės
- ganglioninės ląstelės
Kitų tipų ląstelės (horizontalios ląstelės, Miulerio ląstelės ir kt.) randamos ir nerviniame sluoksnyje.
Trijų tipų neuronų (lazdelių ir kūgio ląstelių, bipolinių ląstelių, ganglioninių ląstelių) ląstelių kūnai yra išdėstyti sluoksniais. Dėl to iš viso susidaro dešimt sluoksnių, kurie sudaro tinklainės nervinį sluoksnį.
Strypai ir kūgiai
Strypai ir kūgiai dalijasi šviesos suvokimo užduotimis:
- Strypai: maždaug 120 milijonų akyje esančių lazdelių yra atsakingos už regėjimą prieblandoje ir už nespalvotą regėjimą.
- Kūgiai: nuo šešių iki septynių milijonų kūgių yra mažiau jautrūs šviesai ir dienos metu matome spalvas.
Kūgiai ir strypai tiesiogiai liečiasi su neuronų jungiklio ląstelėmis per sinapses, kurios baigiasi optinėmis ganglioninėmis ląstelėmis. Kelios jutimo ląstelės baigiasi ganglionine ląstele.
Geltona dėmė ir optinė duobė
Vadinamoji „geltonoji dėmė“ (macula lutea) yra apvali sritis tinklainės viduryje, kurioje ypač tankios šviesai jautrios jutimo ląstelės. „Geltonosios dėmės“ centre yra įdubimas, vadinamas regėjimo duobe arba centrine duobe (fovea centralis). Jame yra tik kūgiai kaip fotoreceptoriai. Viršutiniai ląstelių sluoksniai (ganglioninės ląstelės, bipolinės ląstelės) pasislenka į šoną, kad krintantys šviesos spinduliai kristų tiesiai ant kūgių. Štai kodėl regėjimo duobė yra ryškiausio regėjimo vieta tinklainėje.
Didėjant atstumui nuo duobės, kūgių dalis tinklainėje mažėja.
Akloji vieta
Ganglioninių ląstelių procesai susirenka užpakalinio akies dugno srityje. Vadinamojoje „aklojoje zonoje“ (papilla nervi optici) nervų galūnės palieka tinklainę ir iš akies išeina ryšulyje kaip regos nervas. Jis perduoda šviesos signalus iš tinklainės į regos centrą smegenyse.
Kadangi šioje tinklainės dalyje nėra šviesą jautrių ląstelių, šioje srityje regėjimas neįmanomas – iš čia ir kilo pavadinimas „akloji zona“.
Tinklainės funkcija
Kokias problemas gali sukelti tinklainė?
Akies tinklainę gali paveikti įvairios ligos ir traumos. Keli pavyzdžiai:
- Geltonosios dėmės degeneracija: tinklainė pažeidžiama geltonosios dėmės srityje. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės (su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija, AMD).
- Tinklainės atsiskyrimas: tinklainė atsiskiria nuo akies užpakalinės dalies. Be gydymo nukentėjusieji apaksta.
- Tinklainės arterijos okliuzija: retai kraujo krešuliai patenka į tinklainės arteriją arba vieną iš jos šoninių šakų ir blokuoja kraujotaką. Tai pasireiškia staigiu vienašališku aklumu arba regėjimo lauko praradimu (skotoma).
- Diabetinė retinopatija: Negydomas arba blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas (diabetas) pažeidžia smulkiausias tinklainės kraujagysles. Tai sukelia deguonies trūkumą ir tinklainės fotoreceptorių mirtį. Galimos pasekmės yra regėjimo sutrikimas ir aklumas.
- Neišnešiotų naujagimių retinopatija: neišnešiotiems kūdikiams, kurių gimimo svoris mažesnis nei 2500 gramų, tinklainės kraujagyslės vis dar vystosi. Deguonis sutrikdo šį procesą, todėl nesubrendusios kraujagyslės užsidaro ir vėliau daugėja.
- Pigmentinis retinitas: šis terminas reiškia genetinių tinklainės ligų grupę, kai šviesą jautrios ląstelės palaipsniui miršta.
- Sužalojimai: Pavyzdžiui, dėl akies sumušimo gali plyšti ora serrata – riba tarp priekinės ir užpakalinės tinklainės dalių.
