Alergija pelėsiams: simptomai, vystymasis, gydymas

Trumpa apžvalga

  • Simptomai: Alergija pelėsiams gali sukelti daugybę simptomų, dažniausiai pažeidžiančių kvėpavimo takus, odą ar virškinamąjį traktą.
  • Priežastys: alergiją pelėsiui sukelia įsijautrinimas skirtingiems grybelio komponentams; intensyvus kontaktas (padidėjęs poveikis) skatina alergijos vystymąsi.
  • Prevencija: kad kuo mažiau kontaktuotų su pelėsiu, užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją patalpose; Venkite maisto, kuriame yra pelėsių pėdsakų, daržo, lapų ir komposto.
  • Gydymas: Ūminę alergiją pelėsiui gydytojas dažniausiai gydo antialerginiais vaistais; Ilgalaikio gydymo metu galimas hiposensibilizavimas.
  • Diagnozė: Gydytojas nustato alergiją pelėsiams, analizuodamas simptomus ir patvirtindamas odos, kraujo ar provokacijos testu.
  • Kada kreiptis į gydytoją: Įtarus alergiją pelėsiui, visada reikia kreiptis į gydytoją ir nedelsiant, jei simptomai yra sunkūs.

Kokie yra alergijos pelėsiams simptomai?

Alergijos pelėsiams simptomai yra įvairūs. Viena vertus, taip yra dėl to, kad yra apie milijoną skirtingų pelėsių rūšių, kita vertus, reakcijos pasireiškia labai skirtingai. Alergines reakcijas arba apsinuodijimą (toksinę reakciją) sukelia skirtingos grybelio dalys. Vieni reaguoja tik į grybelio sporas, kiti – ir į grybelio siūlus (grybelį).

Dažniausi alergijos pelėsiui simptomai yra šie:

  • Gleivinių dirginimas (MMI, Mucous Membrane Irritation).
  • Kosulys, rinitas, čiaudulys, nosies užgulimas
  • Lėtinis sinusitas
  • Alerginė bronchinė astma
  • Alerginis konjunktyvitas (rinokonjunktyvitas)
  • Niežtinčios, raudonos ir ašarojančios akys
  • Neurodermitas (atopinė egzema)
  • Dilgėlinė (dilgėlinė)

Apytiksliai skiriami simptomai, kuriuos sukelia išorinis kontaktas (pvz., per gleivines ir kvėpavimo takus) su pelėsių dalimis, ir simptomai, kurie į organizmą patenka su maistu. Patekus per kvėpavimo takų gleivinę, pasekmės yra akių ašarojimas, sloga ir kvėpavimo takų patinimas. Kai grybai patenka į organizmą su maistu, jie dažnai sukelia virškinimo trakto simptomus (pykinimą, negalavimą, viduriavimą) arba odos reakcijas, tokias kaip dilgėlinė.

Esant alergijai pelėsiui, galimos tiesioginės reakcijos (1 alergijos tipas), bet ir uždelstas, sunkios ligos (3 ir 4 alergijos tipai, vėlyvojo tipo alergija). Sužinokite daugiau apie įvairius alergijos tipus čia.

Ar alergija pelėsiui gali sukelti kryžminę reakciją?

Kryžminė alergija pelėsiams dažniausiai yra nukreipta į kitas pelėsių formas. Tai reiškia, kad jei tam tikros rūšies grybeliui yra alergija pelėsiui, sergantieji dažniausiai reaguoja ir į panašius pelėsių tipus. Todėl dažnai neįmanoma aiškiai nustatyti, kuri yra pirminė alergija, o kuri – kryžminė. Tai atlieka svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, atliekant specializuotą imunoterapiją (hiposensibilizaciją), kuriai gydytojas turi žinoti pradinę alergijos priežastį.

Kai kurios antibiotikų grupės, tokios kaip penicilinas arba ampicilinas ir amoksicilinas, buvo biochemiškai sukurti nuo pelėsių ir gali sukelti alergines reakcijas pelėsiams alergiškiems pacientams. Prieš pradėdami vartoti šiuos vaistus, būtinai pasakykite gydytojui apie alergiją!

Kaip išsivysto alergija pelėsiui?

Po pakartotinio sąlyčio su medžiaga, klasifikuojama kaip pavojinga, įsijungia staigi apsauga, sukeldama alerginę reakciją. Kaip atrodo reakcijos, priklauso nuo alergijos tipo.

Esant tiesioginiam tipui, imuninė sistema suformuoja specifinius antikūnus (imunoglobulinus, IgE) prieš pelėsį, kurie suaktyvėja sąlytyje su pelėsiu ir sukelia simptomus per kelias minutes. Kita vertus, 4 tipo alergijos atveju imuninės ląstelės vaidina svarbų vaidmenį. Apsaugines ląsteles (T ląsteles) suaktyvina pelėsis ir dažnai sukelia ypač stiprias reakcijas.

Alergijos išsivystymą skatina susilpnėjusi imuninė sistema, sunkiai gydomas peršalimas (rinitas) ar sinusitas. Sunkiai gydoma astma, paveldimas padidėjęs jautrumas (atopinis polinkis) ir alergija anksčiau taip pat padidina alergijos pelėsiui riziką.

  • Atliekų tvarkymas (atliekų šalinimas, atskyrimas, deginimas, perdirbamų medžiagų rūšiavimas ir kompostavimas)
  • Žemės ūkis (šienas, gyvulininkystė)
  • Pašarų gamyba
  • Augalų perdirbimas (sodininkystė, medžio apdirbimas ir gėlininkystė)
  • Vynuogininkystė ir alaus darykla
  • Miltų perdirbimas (malūnėlis, kepėjas, konditeris)
  • Vėdinimas ir oro kondicionavimas

Ko negalima valgyti, jei esate alergiškas pelėsiui?

Norint išvengti alerginių reakcijų, sergantiesiems svarbu nevalgyti pelėsio paveikto maisto. Matomas pelėsis rodo, kad maistas yra sugedęs ir nebevalgomas. Net jei pelėsiui nėra alergijos, jis kenkia sveikatai. Maisto produktai, ypač jautrūs pelėsiams, yra šie:

  • Fermentuoti gėrimai (alus, vynas, kefyras)
  • Vaisių sultys
  • Formuotas sūris (mėlynasis sūris, pvz., Brie, Camembert, Roquefort) ir saliamis
  • Duona (ypač ruginė)
  • Grūdai

Kaip gydoma alergija pelėsiui?

Kad būtų galima gydyti alergiją pelėsiui, pirmiausia reikia surasti jos šaltinius. Be medicininių apžiūrų, verta pasižvalgyti ir į alergiškojo namus bei darbovietę. Nes pelėsio išvengimas taip pat yra svarbi terapijos priemonė. Norint nuolat pagerinti nusiskundimus, kai kuriais atvejais naudingas arba būtinas gyvenimo ar darbo situacijos pakeitimas (persikraustymas, gyvenamojo ploto renovacija, darbo pakeitimas).

Alergijai pelėsiui gydyti gydytojas dažniausiai skiria antialerginius vaistus ūminiam simptomams palengvinti. Jie tiekiami tablečių, purškalų ar lašų pavidalu. Veikliosios medžiagos, skirtos kovoti su grybeliais (antimikotikai) tepalo arba tablečių pavidalu, dažnai taip pat yra gydymo dalis. Hiposensibilizavimas taip pat galimas ilgalaikiam 1 tipo pelėsių alergijos gydymui.

Hiposensibilizacijos atveju turi būti nustatytas ir dirbtinai pagamintas alergenas, sukeliantis alergiją. Šiuo metu hiposensibilizacija galima nuo 30 iki 40 pelėsių alergenų. Gydymo veiklioji medžiaga gali būti švirkščiama po oda (SCIT, poodinė imunoterapija) arba po liežuviu per tabletę ar lašus (SLIT).

Kaip galima išvengti pelėsio?

Yra keletas būdų, kaip išvengti pelėsio jūsų namuose. Pelėsiai, kaip ir visų rūšių grybai, geriausiai plinta drėgname ir šiltame klimate. Todėl svarbu, kad gyvenamosiose patalpose būtų kuo mažesnė drėgmė. Sritys, kurioms ypač gresia pelėsių užkrėtimas, yra šios:

  • mediena (pvz., galinės spintos sienos)
  • tapetai
  • Kartonas (kartonas)
  • Kiliminė danga

Ką daryti, kad bute neatsirastų pelėsių?

  • Reguliariai vėdinkite! Idealu vėdinti bent tris kartus per dieną nuo 15 iki XNUMX minučių.
  • Vonios kambariuose ir virtuvėse dažnai susikaupia daug drėgmės dėl dušo ir maisto gaminimo. Užtikrinkite pakankamą oro cirkuliaciją!
  • Po naudojimo laikykite dušo kabiną ir vonią sausas.
  • Užtikrinkite pakankamą šildymą! Tai neleidžia drėgnam šaltam orui kondensuotis ant langų ar nusėsti ant kitų namų paviršių.
  • Nestatykite baldų tiesiai prie išorinių sienų, kad oras galėtų cirkuliuoti.
  • Jei įmanoma, visiškai venkite drėkintuvų ar oro kondicionierių arba reguliariai prižiūrėkite.
  • Kambariniai augalai taip pat padidina drėgmę ir pablogina alergijos simptomus. Rekomenduojama jų vengti, ypač miegamajame.
  • Reguliariai ištuštinkite visas šiukšliadėžes.
  • Dažnai dulkes (ypač žiedadulkių sezono metu).
  • Tyrimai rodo, kad renovuojant butą sulaikoma drėgmė, taigi ir pelėsių plitimas. Tai teigiamai veikia įvairias alergijas, turinčias įtakos kvėpavimo takams, ir astmai.

Pelėsiai visada kenkia sveikatai. Nepriklausomai nuo to, ar jie vis dar aktyviai auga, ar jau išdžiūvo.

Ką turėtų žinoti pelėsiams alergiški asmenys?

Lauke sunku išvengti sąlyčio su pelėsiu. Tačiau šie patarimai padeda sumažinti alergijos sergančių žmonių kontaktą iki minimumo.

  • Venkite sodininkauti ir būti šalia komposto, šlapių lapų ar nupjautos vejos.
  • Kalendorius taip pat vaidina svarbų vaidmenį sergant alergija pelėsiams: vasaros pabaigoje ir rudenį venkite ilgai praleisti lauke drėgnu oru.
  • Venkite pasivaikščiojimų miške po lietingo oro.

Kaip plinta pelėsis?

Kai kurios pelėsių rūšys dažniausiai aptinkamos patalpose, o kitos – lauke. Medicinos ekspertai įtaria, kad didžiąją dalį visų alergijų pelėsiams sukelia lauke aptinkamos grybų rūšys.

Vasaros pabaigoje – ankstyvą rudenį didžiausias pelėsio kiekis matuojamas gryname ore. Taip yra dėl karščio ir lietaus kaitos arba didelės drėgmės šiuo metų laiku.

Kaip atpažinti alergiją pelėsiui?

Dėl daugybės galimų pelėsio alergijos simptomų gydančiam gydytojui dažnai sunku ją aiškiai diagnozuoti. Konsultacijos (anamnezės) metu gydytojas stengiasi išsiaiškinti alergijos pelėsiui priežastį ir atmesti kitus simptomus sukeliančius veiksnius. Tai darydamas jis užduoda keletą klausimų, pavyzdžiui:

  • Kada prasidėjo simptomai?
  • Ar simptomai keičiasi skirtingose ​​vietose?
  • Ar simptomai pasireiškia ištisus metus, ar jie priklauso nuo sezono?
  • Ar turite augintinių ir jei taip, ar po kontakto su jais simptomai pablogėja?

Fizinės apžiūros metu gydytojas daugiausia dėmesio skiria kvėpavimo takų gleivinėms, akims ir paveikto asmens odai.

Skirtingi tyrimai padeda gydytojui atpažinti alergiją pelėsiui ir atskirti ją nuo kitų alergijų. Norėdamas atskirti, ar tai alergija pelėsiui, ar dulkių erkėms, žolių ir žolelių žiedadulkėms, diagnozei nustatyti gydytojai dažnai imasi odos, kraujo ar provokacinių tyrimų.

Jei simptomai pablogėja lyjant ir pučiant stipriam vėjui, tai dažnai rodo, kad tai alergija pelėsiams, o ne žiedadulkėms.

Odos testas

Simptomai dažniausiai pasireiškia po 15–20 minučių ir paprastai vėl išnyksta po dviejų valandų. Tai gydytojai vadina tiesioginio tipo reakcija. Tai taip pat gali įvykti su nedideliu vėlavimu. Vėlyvoji reakcija yra tada, kai simptomai atsiranda praėjus kelioms valandoms ar kelioms dienoms po tyrimo.

Iki šiol yra 30–40 skirtingų pelėsių rūšių sprendimų, skirtų odos alergijos tyrimui. Jei alergija yra kito tipo grybeliui, odos testu jos nustatyti nepavyks.

Vartojant vaistus (antihistamininius ar kortizono turinčius preparatus), rezultatas gali būti suklastotas.

Kraujo tyrimai

Provokacijos testai

Provokacijos testai naudojami, kai kraujo ir odos tyrimai neduoda aiškių rezultatų. Šie tyrimai atliekami iš akių, bronchų ar nosies. Gydytojas specialiai apšviečia pasirinktą kūno vietą pelėsių tirpalu ir stebi reakciją į jį. Atliekant tokio tipo testą, būtina, kad paveiktas asmuo ir toliau būtų prižiūrimas gydytojo bent pusvalandį po tyrimo, kad būtų galima stebėti ir uždelstas reakcijas.

Provokacijos testai neatliekami, jei:

  • Nosis yra ūmus uždegimas
  • Šiuo metu yra sunkių simptomų
  • Yra ūminės alerginės kitų organų ligos
  • Pacientas yra jaunesnis nei penkerių metų, nes jie gali sukelti stiprius, blogiausiu atveju gyvybei pavojingus alergijos priepuolius.
  • Vartojami tam tikri vaistai (beta adrenoblokatoriai, AKF inhibitoriai)
  • Asmuo praeityje patyrė sunkių alerginių reakcijų (anafilaksinis šokas)

Kas yra alergija pelėsiui?

Esant alergijai pelėsiams, sergantieji skirtingais simptomais reaguoja į sąlytį su pelėsių komponentais (grybelinėmis sporomis ar siūlais). Kaip ir bet kurios alergijos atveju, tai sukelia per stiprią imuninės sistemos reakciją į medžiagą, kuri pati savaime yra nekenksminga. Simptomai labai įvairūs, tačiau ypač dažnai pasireiškia gleivinių ir akių dirginimas.

Jei pelėsis patenka su maistu, daugeliu atvejų atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba odos reakcijos, pvz., dilgėlinė.

Kada man reikia kreiptis į gydytoją, jei yra alergija pelėsiui?

Visada kreipkitės į gydytoją dėl simptomų, rodančių alergiją pelėsiui. Jei simptomai yra tik lengvi, gydytojas gali patarti stebėti simptomų vystymąsi per tam tikrą laikotarpį, kad nustatytų diagnozę.